Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkiuose jau rikiuojami pavasario darbai

 Žieminių kultūrų pasėliai visuose šalies regionuose peržiemojo gerai. Ūkininkai viliasi, kad rimtų šalčių nebebus ir jau planuoja pavasario darbus. Nekantriausieji praėjusią savaitę pradėjo žieminių kultūrų tręšimus.

Gražūs pasėliai

Daug žieminių kultūrų pasėta pietvakarių Lietuvoje ir nors jos atrodo gražiai, žemdirbiai nesiryžta vertinti, kaip jos peržiemojo. „Dar nieko negalime spręsti. Atšilus orams gali pradėti ryškėti įvairios problemos. Tačiau mes esame nusiteikę optimistiškai“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS)Vilkaviškio skyriaus pirmininkė Onutė Kartavičienė.

Nepriekaištingai pasėliai atrodo ir pietų Lietuvoje. Kalbintas LŪS skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ vadovas Marius Gudaitis sakė, kad Alytaus rajone dominuoja žieminiai rapsai. „Kadangi ruduo buvo šiltas ir kai kuriuose ūkiuose rapsai peraugo, nuogąstavome, kad jie gali neperžiemoti. Tačiau žiema rapsams buvo palanki. Artimiausiu metu didelių šalčių nenusimato. Viliamės, kad šaltis jiems jau nebepakenks“, – tvirtino M.Gudaitis.

Druskininkų rajone – skurdžios žemės, todėl ūkininkai didžiausius plotus yra skyrę rugiams ir kvietrugiams. LŪS Druskininkų padalinio vadovas Antanas Valionis sakė, kad žemdirbiai dėl žieminių kultūrų peržiemojimo nesiskundžia. „Viskas yra gerai. Svarbiausia, kad nepradėtų stipriai šalti prasidėjus augalų vegetacijai“, – pabrėžė A.Valionis.

Gąsdina naktinis šaltukas

Ankstyvas pavasaris nedžiugina Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovo Sauliaus Daniulio. Pasak jo, nors padėtis visuose šalies regionuose yra vienoda ir pasėliai kol kas atrodo gražiai, ekologinių ūkių šeimininkai nerimaujama dėl šalčių. Ankstyvą pavasarį stresą augalams kelia permainingi orai: dieną šviečia saulė, o naktį dar grįžta šaltis. Taip žemė tai sušyla, tai atšąla, todėl besikilojanti dirva gali nutraukti augalų šaknis. „Kol kas neprognozuosiu, kokie pasėliai užaugs ir koks gali būti šių metų derlius. Tai rizikinga, nes nežinia, kokių orų sulauksime. Jei kovo mėnesį, kuomet augalai pradės vegetuoti, naktimis paspaus 15 laipsnių šaltis, augalai neatlaikys, žus“, – tvirtino LEŪA vadovas.

LŪS Joniškio skyriaus vadovė Lilija Šermukšnienė sakė, kad jų rajono ūkiuose dominuoja žieminiai kviečiai ir rapsai. Žieminiai miežiai užima apie 5 proc. pasėlių. Ir nors visuose ūkiuose laukai vizualiai atrodo neblogai, nerimą kelia pasėliuose telkšančios balos. Jos atsirado sniegui ištirpus, dėl prastos melioracijos sistemos. „Užmirkusių plotų yra nemažai. Jei taip bus ir toliau, juose augančios kultūros užmirks ir nuskęs“, – nuogąstavo pašnekovė.

Tikisi geriausio

Rokiškio rajono žemdirbiai tikisi, kad jų žieminės kultūros (kviečiai, rapsai, miežiai, avižos ir kt.) peržiemojo be nuostolių. LŪS Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė mano, kad šiais metais žieminių kultūrų pasėliuose turėtų dominuoti pašaknio ligos. Tačiau ūkininkai baiminasi ne jų, bet gamtos išdaigų. „Nors pasėliai peržiemojo gerai, dar anksti džiaugtis. Šaltų orų artimiausiomis dienomis nenusimato, tačiau kartais prognozės apsisuka visai kitu kampu“, – sakė pašnekovė.

Pasak D.Lūžienės-Malijonienės, žemdirbiams belieka tikėtis geriausio, o pavasarį nepraleisti optimalių terminų žiemkenčiams tręšti, kad augalai greičiau sustiprėtų ir subrandintų gerą derlių. Kol žieminės kultūros nepradėjo vegetuoti, Rokiškio rajono žemdirbiai neskuba važiuoti į laukus ir pradėti darbų. „Manau, kad šiuo metu dar anksti važiuoti į laukus ir pradėti tręšimus. Rizika – didelė. Galima ir išlošti, ir pralošti“, – sakė Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė.

Tręšti neskuba

Ukmergės rajono AB „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius tvirtino, kad, nors vasario mėnuo – neįprastai šiltas, tręšimų žieminių kultūrų laukuose neverta pradėti taip anksti, nes dar gali ir sniego iškristi. Tuomet trąšos išsiplaus. „Tręšimo darbus mes visuomet suplanuojame ir atliekame atsižvelgdami į augalų vegetaciją. Praėjusiais metais tręšimus pradėjome kovo 26 dieną“, – prisiminė R.Žvikevičius.

R. Žvikevičius

Agronomas teigė, kad ankstyvuosius tręšimus ūkininkai neretai pradeda tada, kai su trąšų paskleidimo technika gali įvažiuoti į laukus. Kartais jie pradedami dar gerokai prieš augalų vegetacijos atsinaujinimą. Tręšimus žemdirbiai atlieka silpnesnės būklės pasėliuose arba tuomet, kai rudenį paskleidžia nepilnas fosforo ir kalio trąšų normas.

Pasak R.Žvikevičiaus, jų bendrovėje žieminiai miežiai, kviečiai, kvietrugiai ir rapsai atrodo puikiai. Dirvožemyje gilaus pašalo nėra, ištirpęs sniegas susigėrė į giluminius sluoksnius. „Tikiuosi, kad viskas klostysis sklandžiai. Laukiame gražaus pavasario“, – pridūrė pašnekovas.

„Prabus“ anksčiau

UAB „Baltic Agro“ agronomė-konsultantė drMarija Čižauskienė prisipažino, kad jos nuotaika pakili, nes ji neįžvelgė žieminių kultūrų plotų, kurie keltų abejonių dėl peržiemojimo. „Suprantama, šiuo metu dar anksti džiūgauti, kad laukuose viskas gerai. Tačiau nereikėtų ir stipriai baimintis, nes augalai yra gyvybingi, su gera šaknų sistema“, – sakė agronomė-konsultantė. Daugiamečiai fenologiniai stebėjimai rodo, kad pirmieji pavasarį „prabusdavo“ žieminiai rugiai, po kelių dienų vegetaciją atnaujindavo ir kvietrugiai. Po to – žieminiai rapsai, kviečiai ir miežiai. Visa tai įvykdavo maždaug balandžio 5–12 dienomis. Manoma, kad šiais metais žieminių kultūrų vegetacija prasidės anksčiau. „Dirvos Kėdainių rajone dar drėgnos, tačiau į jas įklampojau guminiais batais ir išroviau keletą kuokštelių žieminių kviečių ir rapsų. Pastebėjau, kad augalai yra suformavę naujas, baltas šakneles. Tai rodo, kad augalas gyvas, jis pradeda vegetuoti“, – pasakojo dr. M.Čižauskienė.

UAB „Baltic Agro“ agronomė-konsultantė drM.Čižauskienė sakė, kad Kėdainių rajono ūkininkai nuogąstavo, jog dėl sniego laukuose nesusiformuotų balos. Tačiau dėl gerai veikiančio drenažo perteklinio vandens nesusidarė.

Mokslininkė tikino sulaukianti daug žemdirbių klausimų dėl tręšimo. Pastarieji teiraujasi, ar atšilus orams dar ne laikas važiuoti į laukus? „Jiems atsakiau, kad jei ūkininkai turi labai daug pinigų ir negaili gamtos, tegu važiuoja. Tačiau kalbant rimtai, viskam yra savas laikas. Dar – ne kovo mėnuo, o tik vasaris, nors ir paskutinės jo dienos. Todėl geriau laukų su technika neklampoti, negadinti, o šiek tiek palaukti“, – patarė agronomė-konsultantė.

Skuba – niokoja dirvožemį

Profesorius Albinas Šiuliauskas kalbėjo, kad pavasaris prasideda kovo pirmą dešimtadienį, o į laukus ūkininkams rekomenduojama įvažiuoti ne anksčiau kaip pirmą balandžio dešimtadienį. „Susidaro labai ilgas laiko tarpas, kuomet augalai badauja, o tuo metu jiems reikia maisto. Todėl, kuo anksčiau augalai bus patręšti, tuo jiems bus geriau. Manau, kad šiuo metu į laukus jau važiuoja ir dirba tie ūkininkai, kurių dirvose vyrauja priesmėlis su žvyru. Tokios dirvos turi tvirtą pagrindą ir jose nuo technikos nesusidaro gilios vėžės“, – aiškino prof. A.Šiuliauskas.

Jis įspėjo, kad kol kas jokiu būdu nerekomenduojama važiuoti į priemolio ir kitas dirvas, nes jos yra per drėgnos ir jose gali susiformuoti iki pusės metro gylio vėžės. Tokiu būdu bus niokojami ne tik augalai, bet ir dirvožemis.

Kaip laukuose atrodo pasėliai? Pasak prof. A.Šiuliausko, žieminiams rapsams, nors rudenį jie buvo pasėti anksčiau, trūko drėgmės, todėl jų lapai mažesni, o stiebai plonesni nei įprastais metais. Todėl augalų masė turėtų būti mažesnė. Žiemkenčiai buvo pasėti nevienodu laiku, tie, kurie pasėti vėliau, yra silpnoki. Rugiai ir kvietrugiai atrodo geriau negu praeitais metais. „Manau, kad šių metų žieminių kultūrų pasėliams turėtų mažiau pakenkti grybinės ligos, nes ruduo buvo sausas ir šiems sukėlėjams nebuvo sąlygų plisti“, – prognozavo pašnekovas.

Džiūgauti dar anksti

Teresė Kaunienė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė

Artimiausios dienos numatomos pavasariškos, tačiau vėjuotos, vietomis su nedideliais krituliais ir šlapdriba. Naktimis temperatūra – artima nuliui. Penktadienį ir šeštadienį atšals, naktimis bus šalčiau. Kovo pirmosiomis dienomis orai švelnės.

Nepaisant to, kad šiuo metu ir pirmosiomis kovo dienomis vyraus pavasariškos tendencijos, pagal mūsų daugiamečius duomenis, žiemos pabaiga numatoma ties lygiadieniu. Meteorologinė žiema baigsis kovo 21–23 d. Todėl iki šio laikotarpio žiemiški procesai yra teisėti: gali ir snigti, ir šalti. Yra tikimybė, kad tikrasis pavasaris įsivyraus paskutinėmis kovo dienomis. Tačiau atsitiktinių pasnigimų pasitaiko net iki balandžio vidurio, visko būna, nes orai – labai permainingi. Šiuo metu pergalingai džiūgauti ir tikėtis, kad jau atėjo pavasaris ir nebus gamtos siurprizų, dar anksti.

Rekomenduojami video