Prieš trejus metus pievas deklaravę Šakių rajono žemdirbiai šių metų kovą gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pranešimus, kad yra skolingi valstybei. Žmonės negalėjo tuo patikėti ir kreipėsi į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską. Tačiau ministerijos atsakymas tik dar labiau užrūstino žemdirbius. Tokių sankcijų sulaukta ne tik Šakių rajone, panaši situacija visoje Lietuvoje.

Už lopinėlį pievos

Lietuvai 2014 m. pradėjus taikyti principą, kad į tiesiogines išmokas gali pretenduoti tik ūkininkai, gaunantys pajamų iš žemės ūkio veiklos, niekas nepasikeitė tiems, kurie dirba žemę. O tie, kurie gaudavo išmokas už nušienautas pievas, ganyklas ir jose nieko neganė, pagal nustatytas taisykles privalėjo turėti nustatytą skaičių gyvulių nustatytu metų laiku (šiuo metu tvarka vėl pasikeitusi ir tokio griežto reikalavimo laikyti gyvulius deklaruojant pievas nebėra – red. past.). Dabar reikalaujama grąžinti visas, o ne dalį išmokų.

Pranešimas apie skolą užgriuvo 13 ha žemės Šakių rajone dirbančią Prūselių kaimo ūkininkę Liną D. (pavardė redakcijai žinoma) „Valstiečių laikraščiui“ našlė pasakojo, kad, gavusi laišką, kuriame parašyta, kad per 60 dienų reikia sumokėti valstybei 1 150 eurų, vos neatsigulė į ligoninę. Nuo susijaudinimo moteriai ėmė drebėti rankos, trikti širdies ritmas.

„Man, vienai auginančiai du sūnus, netekusius šeimos maitintojo, tai yra didžiuliai pinigai“, – sakė Lina D. Ji jau pranešė NMA, kad tokio dydžio sumos neišgalės grąžinti.

Anot ūkininkės, 2014 m. jai vienai teko deklaruoti pasėlius, nes vyro jau neturėjo. Tuo metu nelaikė gyvulių, bet ūkyje buvo 1,87 ha pievos. Tad deklaravo ne tik dirbamą žemę, bet ir pievą, net nepagalvodama, kad daro nusižengimą. Apie naują tvarką, pasak ūkininkės, jos niekas neįspėjo.

„Aš neturėjau laiko domėtis naujovėmis. Kodėl manęs neperspėjo pasėlių deklaracijas priimantys specialistai, kiek galima pievos deklaruoti, kokie yra procentai. Jie, manau, įstatymų pakeitimus geriau žino negu mes, paprasti žmonės“, – dėl tokios absurdiškos klaidos apgailestavo ūkininkė. Jos nusižengimas – palyginti menkas. Ji pagal naująją tvarką galėjo deklaruoti 1,5 ha pievos, tad leidžiamą kiekį viršijo apie 10 proc. – kiek daugiau nei 30 arų.

Neįmanoma surinkti

Našlė parašė laišką NMA ir pasiūlė leisti grąžinti jai nepriklausančius 200–300 eurų. Bet valdininkai ūkininkės siūlymą atmetė. Mokėti reikia visą sankcijoje apskaičiuotą sumą – 1 150 eurų. Sužinoję apie sunkią šeimos ekonominę padėtį, patarė rašyti prašymą, kad jai būtų leista baudą išmokėti per pusmetį.

„Šiemet vyresnis sūnus baigia 12 klasę, rudenį išeis studijuoti – negalės kasdien padėti ūkyje. Antrasis sūnus nuo ateinančio rudens bus dvyliktokas. Visko vaikams reikės. Valdiško darbo aš nedirbu ir nėra kur įsidarbinti, o  pragyventi trims vien tik iš ūkio labai sunku. Reikės ir kuro kitai žiemai nusipirkti. Pernai nebuvo pajamų – trąšos skolon paimtos“, – aiškino našlė . Ji tikino, kad tokios sumos neuždirbs ir nesutaupys nei per pusmetį, nei per metus.

Moteriai reikia ir tvarte gyvulius prižiūrėti, ir laukus apsėti. „Jau pavargau nuo visko, o po tokių naujienų namuose susidarė katastrofiška padėtis. Vaikai išsigando, kad antstoliai namų iš mūsų neatimtų“, – guodėsi ūkininkė dėl ją užgriuvusių rūpesčių.

Netiko bitės

Sulaukė pranešimo apie sankcijas ir Šakių rajono ūkininkas Algirdas Nevulis iš Svaiginių kaimo.

Ilgametis bitininkas teigė, kad 2014 m. įprastai deklaravęs tą, kas yra jo ūkyje. Dalis žemės buvo dirbamos, dalis – pievos. Tuo laikotarpiu deklaravo ir 12 bičių šeimų, kurios turėjo „padengti“ reikalaujamą sąlyginių galvijų skaičių.

„Pasiskaičiavau, kad turimų bičių pakanka. Man išmokėjo tiesiogines išmokas ir paramą už bičių papildomą maitinimą. Vadinasi, lyg ir viskas gerai buvo. Po trejų metų pasirodė, kad tapau pažeidėju – reikia grąžinti apie 1 200 eurų“, – stebėjosi ūkininkas.

Žmogus aiškinosi, kas NMA užkliuvo, už ką po tiek metų yra baudžiamas. Net ir pats gerai nesupranta, ką ne taip padarė. Pasak jo, buvo ganomos karvės ir tvarkoma pieva, bet tuo laikotarpiu gyvuliai buvo ne jo, o kito šeimos nario vardu registruoti. Jo vardu visus 2014 m. buvo deklaruotos tik bitės.

A.Nevulis įsitikinęs, kad NMA darbuotojai administruodami turėjo įsitikinti, ar tinka jo deklaruoti plotai tiesioginėms išmokoms gauti, ar netinka. Jie iš karto turėjo nustatyti tuos pažeidimus. Jis nebūtų pykęs, jei nebūtų išmokėję išmokų už pievą, ir viskas būtų tuo pasibaigę.

„Aš jiems pasakiau: jeigu jūs būtumėte tinkamai atlikę savo darbą, aš nebūčiau tapęs tokiu dideliu pažeidėju, – teigė bitininkas. – Nežadu mokėti dėl agentūros darbuotojų aplaidumo. Jie turėjo pagal naujas taisykles įvertinti mūsų paraišką ir pasakyti: gerbiamasis, ganomų galvijų neturi, tau išmoka nepriklauso. Būčiau negavęs 200–300 eurų, bet būtų buvę ramu“, – teigė Šakių rajono ūkininkas, pasiruošęs, jeigu reikės, kovoti teisme.

Tvarka keičiasi

Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irena Žemaitienė susidomėjo, kodėl, atrodo, jokių pažeidimų nepadariusiems žemdirbiams buvo pritaikytos ne tokios menkos sankcijos. Anot jos, nesusipratimų kilo ne dėl žemdirbių gobšumo. Tiesiog kaimo žmonės nesuspėja susigaudyti, nes tvarka vis keičiama.

„Kai buvo atvykęs ministras, bandėme diskutuoti dėl gyvulių skaičiaus: reikia juos skaičiuoti ne pagal nesąmoningai pasirenkamus mėnesius, o imant atskirus metus“, – teigė I.Žemaitienė ir pridūrė, kad gyvulių skaičius ūkiuose nuolat keičiasi – juos parduoda, bandas atnaujina.

Ji siūlė nustatyti vieną kartą tvarką, kurią įsidėmėtų ūkininkai, ir jos nekeisti, tuomet ir tokių sankcijų nereikėtų taikyti. Tam palankiausias būtų buvusių metų vienas pusmetis, o ne einamųjų metų keli mėnesiai, kaip buvo 2014 metais. Pasirinktas laikotarpis nuo birželio 1 iki rugpjūčio 1 d.

Tačiau ministerijos atstovai žemdirbiams paaiškino, kad šiemet gyvuliai bus skaičiuojami dar kitaip – bus imamas laikotarpis nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. Motyvas – reikia kuo greičiau apskaičiuoti išmokas.

„Tokie pokyčiai paprastam kaimo žmogui nepriimtini. Gal jiems, sėdintiems prie kompiuterių, taip yra geriau, bet ne ūkininkams“, – svarstė Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Anot I.Žemaitienės, 2017 m. kovo mėnesį kai kuriems žemdirbiams buvo pranešta, kad už 2014 m. jie privalo grąžinti 50 proc. nuo visų tiesioginių išmokų. Sankcijos pritaikytos tiems, kurie deklaravo pievas ir 2014 m. birželio 1 d. – rugpjūčio 1 d. turėjo mažiau kaip 0,3 santykinio gyvulio (SG) vienam deklaruotų pasėlių hektarui. Tačiau daugeliu atvejų žemdirbiai tartum ir teisingai deklaravo pievas, nes per visus metus turėjo daugiau sąlyginių gyvulių, nei skaičiuojant tik per tris mėnesius. Didžiausia problema – kaip jiems grąžinti 2014 m. išmokėtus pinigus, jeigu jie seniai panaudoti ūkio reikmėms, o vyresnio amžiaus ūkininkai jau nebedirba žemės, per tą laiką ne vienas jau ir mirė.

Šakiečių iš Žemės ūkio ministerijos gautas paaiškinimas dėl pritaikytų finansinių sankcijų nenudžiugino. „Tokia situacija, kai dėl už 2014 m. nustatytus GAAB pažeidimus susidariusios skolos dėl pritaikytų sankcijų išieškomos tik 2017 m., susidarė dėl su naujuoju finansiniu laikotarpiu padidėjusio tiesioginių išmokų paramos administravimo masto“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Išmokų už plotus skyriaus patarėjas Šarūnas Celiešius.

Pažeidė reikalavimus

Enrika Raibytė, NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė

Vadovaudamasi Europos Komisijos reglamentu Nr. 1306/2013 ir kitais teisės aktais, agentūra privalo, dėl įvairių pažeidimų pakartotinai patikrinusi paraiškas, susigrąžinti paramos lėšas ir apie tai informuoti pareiškėjus. Šiuo metu yra nustatyta, kad pora tūkstančių pareiškėjų pažeidė geros agrarinės būklės reikalavimą dėl nustatyto skaičiaus gyvulių laikymo. Pažeidimas identifikuotas atliekant praėjusių metų paraiškų vertinimus, kai atlikti ir ankstesnių metų paraiškų sutikrinimai. Nustačius pažeidimus, pareiškėjams, kaip ir numatyta teisės aktuose, turėjo būti išsiųsti informuojantys pranešimai.

Nuo 2015 m. reikalavimo būtinai turėti gyvulius, siekiant gauti visą išmoką, nėra, tačiau ūkininkavimo faktą privaloma įrodyti. 2017 m. taisyklėse nustatyta, kad žemės ūkio veiklą galima įrodyti vienu iš šių būdų:

• jei pateikiami žemės ūkio produkcijos pardavimo faktą pagrindžiantys dokumentai (sąskaita faktūra, PVM sąskaita faktūra, pirkimo–pardavimo kvitas ar kt.);

• jei pateikiami žemės ūkio paslaugų (paslaugų pirkimo/teikimo sutartis ar kt.), žemės ūkio technikos nuomos ūkio reikmėms (nuomos sutartis ar kt.) dokumentai. Taip pat jei einamaisiais metais nuo sausio 1 d. pareiškėjo, jo valdos partnerių ar susijusių subjektų vardu Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre yra registruotos žemės ūkio technikos (traktorių, savaeigių ir kitų žemės ūkio mašinų);

• jei pareiškėjas, jo valdos partneriai, einamųjų metų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. laiko ūkinių gyvūnų, registruotų Ūkinių gyvūnų registre, ne mažiau kaip 0,1 SG hektarui (vertinamas visų deklaruojamų plotų ir nurodytu laikotarpiu laikytų ūkinių gyvūnų vidurkio santykis).

Pažymėtina, kad NMA taiko papildomas kontrolės priemones pareiškėjams, kurie deklaruoja didelius daugiamečių pievų ir ganyklų plotus. Taip pat jei praėjusiais metais deklaruojamuose plotuose buvo nustatyti nenušienavimo atvejai, pareiškėjams nuo šių metų privaloma pateikti ne tik žemės dirbimo veiklą įrodančius, bet ir žemės valdymo teisę pagrindžiančius dokumentus.