Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkų patirtis Seime: didžiuosius saugo, mažuosius – spardo

Kai per praėjusią kadenciją į Seimą pateko nemažas būrys ūkininkų ir su žemės ūkiu susijusių asmenų, žemdirbiai turėjo daug lūkesčių, kad jie nebus smaugiami. Tačiau atsitiko priešingai – į ūkininkus buvo nukreipta „ugnis“, jie imti vadinti didžiausiais aplinkos teršėjais, pertekusiais lengvatų. Kodėl buvo prilipdyta tokia etiketė ir kaip ūkininkams sekėsi įstatymų leidėjų kėdėje?Ar jie patyrė vis labiau įsigalinčių lobistų spaudimą?

Lūkesčiai apvirto aukštyn kojomis

Į praeitos kadencijos Seimą buvo išrinkta daugiau kaip trisdešimt parlamentarų, daugiau ar mažiau susijusių su žemės ūkiu. Įstatymų leidėjais tapo ūkininkai, žemės ūkio mokslus baigę asmenys, bene trys vyrai į parlamentą atkeliavo iš rajonų savivaldybių Žemės ūkio ar Kaimo reikalų skyrių vadovų kabinetų.Ūkininkas Bronius Markauskas tapo žemės ūkio ministru, o buvusio Aleksandro Stulginskio universiteto (dabar – VDU Žemės ūkio akademija)Agronomijos fakulteto dekanas profesorius Viktoras Pranckietis – Seimo pirmininku.

Kaip tikėjosi žemdirbiai, buvo istorinis šansas ištraukti žemės ūkį iš podukros vietos ir nubrėžti tvirtas žemės ūkio vystymosi gaires. Tačiau viskas apvirto aukštyn kojomis – žemdirbiams buvo prilipdyta aplinkos teršėjų etiketė, į dienos šviesą buvo velkamos jų turimos lengvatos, kurios, beje, taikomos ir kitų ES šalių ūkininkams, jiems buvo padidinti mokesčiai. B.Markauskas netrukus buvo išstumtas iš posto, o ūkininkai surengė protesto akcijas: statė žaliuosius kryžius, su traktoriais riedėjo į miestus.

Dabar Seime kur kas mažiau agrarininkų. Kai kurie jų – iš praeitos kadencijos, o tarp naujai išrinktų parlamentarų vos vienas kitas turi sąsajų su žemės ūkiu. Įdomu tai, kad Seime dirbs keturi buvę žemės ūkio ministrai – konservatorius Kazys Starkevičius, „valstietis“ Giedrius Surplys, „socialdarbietis“ Andrius Palionis ir „darbietis“ Vigilijus Jukna. Parlamentaru tapo ir buvęs Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius Vidmantas Kanopa.

Atrėminėjo atakas

Kartu su „valstiečiais“ 2016-aisiais į Seimą patekęs Akmenės rajono ūkininkas Valius Ąžuolas, išrinktas ir šiai kadencijai, sakė nuo pat pirmųjų darbo parlamente dienų pastebėjęs įdomių tendencijų ir apraiškų. Puolimo priežasčių prieš žemės ūkį jis siūlė ieškoti platesniame kontekste. Pasak seimūno, mintis, kad žemdirbiai yra aplinkos teršėjai ir kitokie nenaudėliai, atsklido iš ES.

„Visoje Europoje imta vis plačiau kalbėti, kad ūkininkai teršia aplinką, vandenis ir kt., o žemės ūkiui išnaudojama didelė dalis ES biudžeto, taikoma daug lengvatų. Buvo kuriamas kontekstas, kad žemės ūkis visuomenės akyse atrodytų kaip kažkoks blogis. Čia Lietuva nebuvo išimtis“, – didesnio fronto kanonadas įžvelgė V.Ąžuolas.

Jis sakė, kad į Seimą patekusiems agrarininkams teko atlaikinėti ne tik minėtus išpuolius, bet ir nuolat gintis nuo priekaištų, esą „valstietiškas“ flangas gina savo interesus. Taigi oponentai valdančiųjų privalumus pavertė trūkumais ir tuo naudojosi per visą kadenciją.

„Mums reikėjo atrėminėti ataką po atakos. Seime agrarininkai nuolat buvo kaltinami, kad neva giname tik savo interesus, todėl negalime net kalbėti apie dyzelino akcizo lengvatas ūkininkams, mokesčius ir pan. Mums nuolat tai buvo primetinėjama ir vis pabrėžiama, kad už to stovi Ramūnas Karbauskis ir esą tai jam naudinga. Viešojoje erdvėje buvo būtent toks kontekstas, kad neva „valstiečiai“ neturi sąžinės, jeigu nesutinka didinti mokesčių ūkininkams. Taigi buvo padidintas pelno mokestis, tiksliau jis tapo progresiniu, įmokos „Sodrai“, – pasakojo parlamentaras.

Iškreiptas požiūris į ūkininkus

Buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ūkininkas Andriejus Stančikas, paklaustas, kaip jautėsi įstatymų leidėjo kėdėje, pirmiausia pabrėžė, kad dirbdamas parlamente bandė atstovėti žemdirbių interesus, nes žemės ūkio problemos jam žinomos ne iš popierių. Tačiau pripažino, kad per pastaruosius metus į žemės ūkį buvo primėtyta daug akmenų.

„Iš tikrųjų žemdirbiai turėjo lūkesčių, bet atsitiko taip, kad žemės ūkis buvo įstumtas į kreivų veidrodžių karalystę ir pradėtas formuoti iškreiptas visuomenės požiūris į ūkininkus, į kaimą apskritai. Visa viešoji opinija kuriama tokia, kad žemės ūkis – blogis ir kone našta valstybei. Seimo opozicija tai sėkmingai išnaudojo ir sugebėjo išprovokuoti įvairias diskusijas, nuolat buvo kurstomas klausimas dėl „gyvulio ūkio“, esą ūkininkai nemoka mokesčių ir pan. Taigi atsirado ūkininkams nepalankių spendimų, bet kai kur atsilaikėme. Reikėjo gerokai pasipešti, kad būtų išsaugotos dyzelino akcizų lengvatos, aišku, su tam tikromis nuolaidomis“, – prisiminė buvęs seimūnas iš Plungės rajono.

Spaudimas visoje bendrijoje

A.Stančikas antrino kolegai iš Akmenės rajono, kad lyg susitarus aršūs priekaištai ūkininkams pasipylė ne tik Lietuvoje, bet visoje ES. „Visose bendrijos šalyse žemdirbiai patyrė ir patiria tokį spaudimą. Juk žinome, kad visur buvo statomi žalieji kryžiai, vyko kitokios protesto akcijos. Tai, matyt, globalesnių procesų dalis“, – samprotavo seimūno duonos vieną kadenciją krimtęs ūkininkas.

A.Stančikas: „Iš tikrųjų žemdirbiai turėjo lūkesčių, bet atsitiko taip, kad žemės ūkis buvo įstumtas į kreivų veidrodžių karalystę ir pradėtas formuoti iškreiptas visuomenės požiūris į ūkininkus, į kaimąapskritai.“

Jis apgailestavo, kad tokiame emociniame fone niekas negirdi logiškų argumentų ir neįvertina galimų liūdnų pasekmių. „Mūsų ūkininkams, kurie gauna vienas mažiausių išmokų, tenka konkuruoti globalioje rinkoje. Stipresnieji ieško silpnų grandžių ir jas randa – tai dažniausiai būna žemdirbiai, taip pat nukenčia vartotojai. Tai akivaizdžiai matosi analizuojant maisto kainų grandines. Tai ne tik Europos, bet ir pasaulinio masto problemos. Jei esi didelis, visi tave saugo, jeigu mažas – visi spardo“, – liūdnai konstatavo A.Stančikas.

Sprendimai būtų liūdnesni

Praėjusią kadenciją Seime dirbęs „valstietis“ Panevėžio rajono ūkininkas Petras Nevulis teigė nesutinkantis su tokiais teiginiais, esą agrarininkams nepavyko nieko gero nuveikti žemės ūkio ir kaimo labui. „Pats politikoje nesu naujokas, ilgus metus dirbau Panevėžio rajono taryboje. Gal ir galėjome padaryti daugiau, bet be mūsų sprendimai dėl žemės ūkio būtų buvę liūdnesni. Atstovėjome dėl „žaliojo“ dyzelino, juk prezidentas norėjo net 50 proc. sumažinti ūkininkams taikomą lengvatą. Pats prisidėjau teikiant palankias Žemės gelmių, Atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, pasistengėme, kad nebūtų padidintas žemės mokestis ir kita“, – vardijo ūkininkauti grįžęs politikas.

P.Nevulis siūlo ūkininkams dar neskubėti vertinti buvusių valdančiųjų nuveiktų darbų žemės ūkiui ir palaukti, kokius sprendimus priims naujoji valdžia: „Bus taršos mokestis, apmokestins traktorius, fermas... Pamatysime.“

Atsiskleidė užkulisiniai tikslai

V.Ąžuolas pasakojo, kaip dirbant Seime atsiskleidė siūlomų vienokių ar kitokių sprendimų užkulisiniai tikslai. „Būdamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku galvojau, kad didinti mokesčius žemdirbiams norima siekiant surinkti daugiau pajamų į biudžetą.

V.Ąžuolas: „Buvau priblokštas, kai vos tik pradėjus dirbti, į Seimą tuntais patraukė lobistai, nešini įvairiausių gėrimų ir tortų pilnais krepšiais. Pasirodo, iki tol taip visada buvo galima daryti.“

Pavyzdžiui, buvo grasinama, kad jeigu nepadidinsime žemės mokesčio, nepanaikinsime lengvatų žemdirbiams, kone sugrius 2020-ųjų biudžetas. Jis, aišku, nesugriuvo.Taigi, argumentas, kad padidinus mokesčius bus papildytas biudžetas – niekinis, atsiskleidė kitas tikslas: labiau apmokestinus norima nuvaryti žmones nuo žemės ir priversti ją bei kuo daugiau miškų parduoti įvairiems investiciniams fondams. Jie viešai skelbė, kad investuos šimtus milijonų eurų Lietuvos žemės ir miškų supirkimui“, – konstatavo parlamentaras.

Jis teigė pastebėjęs, kad greta kurstomos viešosios opinijos apie „blogiečius“ ūkininkus buvo palaikomas kitas trendas – panaikinti visus apribojimus žemės pirkimui. „Gerai, kad tai suvaldėme, taip pat apribojome miško pardavimus, pats tai inicijavau. Liberalai, konservatoriai tam labai priešinosi. Mes rėmėmės Latvijos, kur „Ikea“ yra supirkusi didžiąją dalį miškų,patirtimi. Žmonės visaip smaugiami, kad atsisakytų žemės, miško. Jau vėl keliamos liberalios idėjos, kad reikia apmokestinti mišką“, – sakė V.Ąžuolas.

Siūlėsi paaiškinti

Visuomenėje sklando kalbos, kad mūsų išrinkti seimūnai neretu atveju tėra balsuojančios lėlės, o įstatymus esą rašo lobistai. A.Stančikas teigė jų spaudimo nejautęs. „Gal žinodami mano žemaitišką charakterį jie nelindo, perdirbamosios pramonės, prekybininkų atstovų spaudimo nejaučiau. Žinoma, bendravau su ūkininkų organizacijų atstovais. Jie, aišku, gina savo narius, savo sektoriaus interesus“, –teigė „valstietis“.

P.Nevulis nesiėmė vertinti, kiek lobistai turi įtakos įstatymų leidėjams, tačiau prisipažino, kad vos atsidūrus Seime buvo žmonių, kurie siūlėsi ateiti ir kažką paaiškinti. „Pasakiau, kad patys negaištų laiko ir negaišintų manęs. Po to daugiau niekas nieko neprašė ir pas mane nevaikščiojo“, – tikino ūkininkas.

V.Ąžuolas prisipažino buvęs priblokštas, kai vos tik pradėjus dirbti, į Seimą tuntais patraukė lobistai, nešini įvairiausių gėrimų ir tortų pilnais krepšiais. „Nustebome, kodėl apsaugos darbuotojai juos praleidžia. Kai pradėjome aiškintis, jie sakė, kad iki tol taip visada buvo galima daryti“, – stebėjosi parlamentaras. Jis pasakojo girdėjęs anekdotą, kad yra parduotuvės, kur iš seimūnų yra superkami alkoholinių gėrimų buteliai.

Šokiravo lobistų įtaka

Parlamentaras atviravo, kad Seime jautėsi lobistų įtaka priimant įstatymus. „Ypač tai jautėsi, kai norėta įvesti mokesčius bankams. Matėsi, kad opozicija bet kokia kaina bandė juos ginti, buvo užsakomi ekspertiniai vertinimai, daromos svarstymų pertraukos ir kt. Šokiravo, kaip elgėsi opozicija, kai norėjome priimti įstatymą, kad antstoliai deklaruotų savo turtą“, – buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas atskleidė, kaip grumiamasi dėl įstatymų priėmimo.

V.Ąžuolas neslėpė, kad jį pribloškė ir prezidento Gitano Nausėdos įstatymų vetavimas. „Norėjome įteisinti, kad jeigu nekilnojamasis turtas įgytas nusikalstamu būdu, jį būtų galima konfiskuoti. Kai tokį įstatymą pavyko priimti Seime, jį vetavo prezidentas. Paaiškinimas šokiravo: tų, kas prisivogė iki šiol, nelieskime, o įstatymą taikykime tik naujiems atvejams. Seime nepakako balsų atmesti prezidento veto, ir įstatymas buvo priimtas su tokiomis pataisomis“, – aiškino parlamentaras.

Pasak jo, daug ką nustebino siūlymai iš strateginių, neprivatizuotinų įmonių sąrašo išbraukti valstybines kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės įmones „Problematika“ bei „Kelių priežiūra“. „Tikrai šokiravo, kad norima parduoti valstybinę įmonę, kuri prižiūri kelius, jų kokybę. Neleidome, bet prezidentas vetavo. Gerai, kad šį veto pavyko atmesti“, – priminė V.Ąžuolas.

Jis išsakė nerimą dėl dabartinės Vyriausybės programoje numatyto ketinimo įvairiomis formomis skatinti valstybinių įmonių pardavimą. „Ar grįšime į „Mažeikių naftos“ privatizavimo laikus?Pasakysime, kad tai yra metalo laužas, ir galėsime parduoti? Kadangi toks metodas žinomas,gal dabar nuo geležinkelio bėgių ims riedėti vagonai? Valstybės kontrolė patikrins ir pasakys, kad geležinkeliai yra nusidėvėję ir juos reikia parduoti?Paskui bus pasakyta, kad yra nusidėvėję elektros tinklai ir juos reikės privatizuoti?“ – klausimų pažėrė V.Ąžuolas.

Rekomenduojami video