Gudelių seniūnijos (Marijampolės sav.) ūkininkas Vidas Stanulis plėtoja mišrų ūkį – augina mėsines karves žindenes, jaučius bei užsiima augalininkyste – sėja javus, žieminius rapsus, pupas. Žieminės kultūros šiemet žiemojo 100 ha plotuose. Šį pavasarį jis stebi, kad buvo labai gražūs žieminiai pasėliai, bet dabar jie rudi. Ir tokie ne jo vieno, o visų aplinkui. „Gal ten nieko blogo...“ – svarstė Suvalkijos krašto ūkininkas.
Laukai parudę
Pavasarėjant Vidas ir jo sūnus Deimantas Stanuliai dažniau aplanko ir atidžiai apžiūri savo laukus Gelčių kaime. Abiejų žvilgsniai krypsta į žieminius kviečius bei rapsus. „Išžiemojo neblogai, tik dabar, nuo kovo vidurio, orai peržiemojusiems augalams nepalankūs, nežinau, kaip paveiks. Nes vis pašąla ir sinoptikai praneša dar šalčio. Tai sunku pasakyti, kaip čia bus“, – svarstė vyresnysis ūkininkas.
V. Stanulis apie 100 ha žemės iš rudens apsėjęs žieminėmis kultūromis, tarp jų – 30 ha žieminių rapsų ir apie 70 ha žieminių kviečių. Jis sakė, jog visi peržiemojo labai puikiai ir, kai nutirpo sniegas, žiemkenčių laukai gražiai žaliavo. Bet kovo antroji pusė jiems nepalanki – dienomis šyla, naktimis šąla, iškrinta sniego. „Nežinau, kaip tai atsilieps augalams, bet gal viskas bus gerai. Reikia tikėtis“, – vylėsi Gudelių krašto ūkininkas.
Šiemetį pavasarį Gudelių seniūnijos ūkininko laukuose drėgmės pakankamai. Jo teigimu, jos jau tikrai užtenka, daugiau nebereikia. Žvelgdamas į žiemkenčių laukus ir pakėlęs akis į dangų V.Stanulis vis prašo, kad žieminiai javai su rapsais atlaikytų pavasarinius permainingų orų išbandymus.

Ūkis užsiima gyvulininkyste, tad turi ir pievų, bet dar sėja liucernos, nes kai pasitaiko sausi metai, žolės būna nedaug. Tačiau, kai uždera sėtinės pievos, liucernos, vis tiek turi pašarų. Iš vasarinių kultūrų sėja pupas. Jas naudoja gyvulių pašarui, o kitą dalį pupų derliaus parduoda, nes ūkininkui labai reikia ir pinigų.
„Jau laukiame darbymečio pradžios – pradėsime nuo salietravimo darbų. Paskui tręšime laukus, bet dabar orai pasidarė tokie, kad dar nieko gero žemdirbiams nežada“, – planavo pietų Lietuvos ūkininkas.
Kol darbai tik planuose ir mintyse, V.Stanulis vis eina pasižiūrėti savo parudavusių žiemkenčių. Akyse jam išlikęs vaizdas, kaip gražiai žiemkenčiai žaliavo nutirpus sniegui. Jei ne šaltukas, gal ir dabar žaliuotų. „Dabar ne mano vieno, matau aplinkui, kad visų nurudę laukai, nelabai yra net ką fotografuoti. Tai verčia galvoti, o kaip pavasariui pažengus atrodys šitas laukas?“ – retoriškai klausė ūkininkas.
Rūpesčiai dėl jaučių
Ūkininkas pasakojo, kad šiuo metu jo gyvulių bandoje visos karvės yra žindenės, melžiamų karvių Stanuliai neturi. Skaičiuojant mamas su mažiukais ir metiniu prieaugliu, iš viso susidaro 60 „galvų“. Jie pasirinko karves žindenes, nes su jomis kur kas paprasčiau, reikia mažiau žmogaus rankų priežiūros, nes ūkyje Vidui padeda tik šeimos nariai. Savo galvijų ūkininkas nėra griežtai uždaręs tvarte. Jie kada nori eina po stogu arba išeina į laukus. Turi pastogę, bet gyvena lauko sąlygomis. Tai ištvermingieji limuzinai bei mišrūnai.
Ūkis nemažas, todėl darbų yra. Pasak V.Stanulio, galbūt pandemija jam nebūtų labai pasijautusi, bet pavasariop labai nuvylė galvijų supirkimo kainos. Dabar Gudelių seniūnijos ūkininkas turi užauginęs ir jau nori parduoti dešimtį mėsinių jaučių, bet kol kas laukia, nežino, ką daryti. Tikisi, gal pakils kainos. „Dabar tiesiog juokingai mažos kainos – supirkėjai man siūlo 1,50–1,60 euro už kilogramą gyvo svorio. Tai kas čia yra? Labai liūdna“, – susiklosčiusia nedėkinga situacija skundėsi V.Stanulis, neabejodamas, kad į panašią kainų nužemėjimo krizę pateko ir daugiau jaučių augintojų.
Ne visada Vidas jaučius parduoda tik Lietuvoje. Yra buvę įvairiai – pernai iš jo ūkio jaučiai išvažiavo į Italiją. Iš Lietuvos ūkininko jaučius nupirkęs italas pernai jam sumokėjo 1,70 euro už gyvo svorio kilogramą. Anot jaučių augintojo, tai vis tiek buvo daugiau, o šiemet – visiška nežinia, nes daugiau mokančių kol kas neatsiranda.
Ūkininkas planuoja jaučius dar kažkiek palaikyti savo ūkyje, bet neilgai, nes paskui jie perauga ir jų amžius jau nebetinkamas pardavimui. Tada dar sunkiau parduoti, nes nelabai kas nori juos pirkti. Jis pasiskaičiuoja, kiek dar turi laiko, tiek ir augins. Kito pasirinkimo nėra, nes jaučius augina tik mėsai, o ne veislei, tuo neužsiima.
Šeimos ūkyje Vidui padeda ne tik žmona, bet ir sūnus Deimantas, kuris kaip jaunas ūkininkas greta tėvų turi įkūręs ir savo atskirą ūkį. Sūnus seka tėčio pėdomis, tik dirba mažiau žemės – apie 50 ha. Deimantas gyvulių nelaiko, pasak V.Stanulio, jaunimas vaikščioti paskui gyvulius nelabai mėgsta. Dabar save išbando augalininkystėje, tada gal ieškos kitų būdų. „Čia tiktai „seniai“, kurie dar pajėgia, su gyvuliais užsiimame“, – sakė šeimos galva.
Specialistai ramina ūkininkus – ataugs nauji stiebai

Tadas Prajara, agronomas-augalininkystės konsultantas
Po šios žiemos dėl per didelio sniego sluoksnio nukentėjo žieminiai miežiai ir kvietrugiai. Daugelyje laukų jie paprasčiausiai iššuto ir kovo mėnesį ant augalų susiformavo pavasarinio pelėsio liekanos. Iš rudens tikrai atrodė puikiai, bet lapijos buvo per daug ir, esant dideliam sniegui, buvo galima tikėtis tokių pasekmių. Žieminiai rapsai ir kviečiai nutirpus sniegui atrodė puikiai, intensyvios žalios spalvos. Praėjus porai savaičių pradėjo ruduoti lapai, daugelis žemės ūkio specialistų spėlioja, kad, galbūt, tai nuo pavasarinių šalnų, bet tai yra visiška netiesa. Paprasčiausiai tiek žieminių rapsų, tiek žieminių kviečių lapai žiemos metu pašuto ir, kol augalai nepradėjo maitintis iš savęs, buvo žali. Pradėję atsigaudinėti ir naudoti maisto medžiagas, kaip ir kvietrugiai ar miežiai, nukentėjusias vietas jie parodė lapuose. Tiesiog juos numes ir ataugs nauji, perspektyvūs stiebai.

Kuo galime pasidžiaugti, tai tikrai puikiai žiemojusiais bei vėlyvos sėjos rapsais, išliko net mažiausi augaliukai ir jau galima planuoti laukų auginimo technologijas. Šiais metais dėl sąlyginai šalto ir užsitęsusio pavasario tenka pastebėti, kad augalai yra violetinės-melsvos spalvos, tai parodo, kad jie visiškai neįsisavina maisto medžiagų, yra stiprus fosforo trūkumas. Rekomenduočiau pirmam tręšimui per lapus panaudoti greitai prieinamo fosforo ir nedidelio kiekio amino rūgščių, taip suaktyvintume šaknų augimą ir augalai greičiau maitintųsi iš pagrindinių dirvoje esančių elementų. Savaitgalį planuojame tręšti rapsus amonio sulfato trąšomis. Pievas reikėtų kuo skubiau pasitręšti NPK trąšomis. Paskutines šaltuko dienas išnaudokime važiuodami per laukus.
Derlingų ir pelningų metų!