Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkams mes gelbėjimosi ratą

Praėjusią savaitę skubiai į posėdį susirinkusi Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) taryba į liūčių zoną patekusias savivaldybes paragino skelbti ekstremaliąją situaciją, o nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams, bendrovėms bei kooperatyvams patarė nedelsiant raštu kreiptis į bankus, sutartinius partnerius bei kitus kreditorius dėl įsipareigojimų vykdymo koregavimo. „Valstiečių laikraštis“ pakalbino kai kuriuos ūkininkų partnerius ir pasiteiravo apie jų galimybes pagelbėti žemdirbiams.

Skaičiuoja nuostolius

Šią savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) karštligiškai tikslino dėl liūčių žemdirbių patirtus nuostolius. Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, preliminarūs žemdirbių nuostoliai gali siekti apie 40 mln. eurų. ŽŪR laikinasis direktorius Sigitas Dimaitis nuostolių kartelę kelia iki 200 mln. eurų. Dalį jų žadama padengti iš valstybės rezervo, be to, bus prašoma ES paramos.

Iki praėjusio ketvirtadienio ekstremalioji padėtis buvo paskelbta Panevėžio, Šilutės, Rokiškio, Pagėgių, Kupiškio, Kretingos, Jonavos, Pasvalio ir Širvintų savivaldybėse. Nors nuostoliai rajonuose skirtingi, tačiau, anot ministro, kitą savaitę numatoma paskelbti ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Tik tokiu atveju atsirastų galimybė panaudoti valstybės rezervo lėšas.

„Pirmadienį vyks Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis ir tada atsiras galimybė panaudoti rezervinį fondą“, – sakė B.Markauskas.

Be kita ko, ŽŪM jau penktadienį ketino kreiptis į Europos Komisiją (EK), kad būtų suteikta parama ūkininkams, tačiau B.Markauskas pripažino, kad vilčių gauti europinę paramą nedaug, nes nuostolių patyrė daugelis ES ūkininkų. Ketvirtadienį B.Markauskas susitiko su nukentėjusių nuo liūčių savivaldybių merais ir aptarė ekstremaliųjų situacijų valdymo klausimus. Penktadienį žemės ūkio ministras kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu lankėsi nuo liūčių itin nukentėjusiame Ukmergės rajone. Beje, šią savaitę Latvijoje, kuri irgi nukentėjo nuo liūčių, žadėjo apsilankyti EK žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Philas Hoganas.

Praėjusių metų aidas

Šią savaitę veiklos 20-metį paminėjusios Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Ignas Jankauskas nevienareikšmiškai vertino ŽŪR tarybos pasiūlymą: „Patarimas lyg ir logiškas, tačiau daugelis grūdų augintojų juo negalės pasinaudoti, nes dėl tų pačių priežasčių taip pat elgėsi ir pernai. Mano žiniomis, tiek bankai, tiek grūdų supirkėjai kai kuriuos ūkininkų įsipareigojimus jau buvo atidėję ar pakeitę praėjusiais metais, todėl sunku tikėtis, kad taip pat pasielgs ir šįmet.“

Pasak I.Jankausko, nors 2016-aisiais derlius buvo geras, grūdų augintojai dėl nepalankių gamtinių sąlygų prarado iki 25 proc. pajamų. LGAA duomenimis, įsipareigojimus 2016 m. pakoregavo apie 50 proc. ūkininkų, kurie buvo pasiskolinę lėšų iš kredito unijų.

I.Jankauskas

„Sunkiau buvo derėtis su stambiaisiais bankais, kurie į ūkininkų problemas nebuvo linkę gilintis ir po dviejų mėnesių tiesiog areštavo sąskaitas. Manau, kad ir šįmet su šiais bankais ūkininkams bus sunku tartis“, – prognozavo I.Jankauskas.

Pataria nedelsti

Ūkininkų kritikuoti bankininkai šį kartą kalbėjo labai diplomatiškai ir nelaidojo vilčių, o naujasis Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius žemdirbius net pavadino vienais patikimiausių verslo klientų. „Bankai suinteresuoti, kad ekonomika augtų, o užtikrintumas žemės ūkio sektoriuje nuo to neatsiejamas“, – tikino jis.

„Kiekvieną su kreditavimu susijusį sprendimą priimsime individualiai, įvertinę kliento finansines galimybes. Ir šį kartą bandysime ieškoti geriausio, abiem šalims tinkamo sprendimo“, – žadėjo „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros departamento direktorius Aivaras Janušauskas.

Kol kas ūkininkai pagalbos į bankus nesikreipė, todėl tiek A.Janušauskas, tiek jo kolega SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis ūkininkus ragino nedelsti, nes problemą bus sunkiau spręsti, kai šios finansų institucijos už uždelstus mokėjimus pradės skaičiuoti delspinigius.

„Jeigu ūkininkai nujaučia, kad artimiausiu metu gali kilti problemų dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo, rekomenduojame nedelsiant kreiptis į banką. Prireikus atidėsime kredito mokėjimus, patarsime, kaip teisingai planuoti pinigų srautus“, – ragino V.Žagūnis.

Jo kolega A.Janušauskas sakė, kad „Swedbank“ svarstytų dėl paskolos amortizacijos mažinimo ar sudarytų galimybę kreditą grąžinti kartą per ketvirtį, pailgintų finansavimo trukmę. „Paprastai šie sprendimai leidžia klientams per 6–12 mėnesių grįžti prie įprasto paskolos grąžinimo grafiko“, – sakė A.Janušauskas.

Dirbs lanksčiau

Pasak asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) valdybos pirmininko Ramūno Stonkaus, būtent ūkininkai ir su žemės ūkiu susiję asmenys sudaro didžiąją kredito unijų narių dalį. Todėl neverta stebėtis, kad žemdirbiai šias finansų įstaigas mini geru žodžiu. Ar tokio bendravimo galima tikėtis ir šįmet?

„Bus nelengva, nes iki metų pabaigos kredito unijos turės atitikti griežtesnius Lietuvos banko reikalavimus. Tačiau ALKU valdybos nariai kredito unijoms patarė ir šįmet laikytis lanksčios taktikos“, – sakė R.Stonkus.

R.Stonkus

Kaip ir kolegos bankų atstovai, ALKU valdybos pirmininkas patarė nedelsti. Tai svarbu ne tik sprendžiant šįmet iškilusias problemas, bet ir siekiant nepakenkti savo ateičiai. „Kai kurie ūkininkai net nustemba, kai sužino, kaip yra svarbu saugoti nepriekaištingą savo kredito istoriją. Bendrovės ar ūkininko patikimumas bei finansinė reputacija bus labai svarbūs ateityje, nes jeigu patenki į Lietuvos banko bendrą kredito įstaigų skolininkų duomenų bazę, ateityje skolintis bus daug sunkiau“, – priminė R.Stonkus.

Komerciniai bankai siūlo kredito grąžinimo mokėjimus nustatyti kartą per ketvirtį, o štai kredito unijos, pasak R.Stonkaus, pasiūlys kartą per pusmetį. „Kreipkitės, pasitarsime. Gal pakeisime paskolos grąžinimo grafiką, pavyzdžiui, paskolos grąžinimo terminą pratęsime 1–2 metams. Nėra vieno sprendimo, kiekvienu atveju jis priimamas kitoks“, – sakė ALKU valdybos pirmininkas.

Pažadų nedalijo

Labai aptakiai dėl ūkininkų įsipareigojimų koregavimo kalbėjo trąšų pardavėjai bei grūdų supirkėjai. UAB „Agrokoncernas“, kuriam anksčiau vadovavo Seimo narys Ramūnas Karbauskis, į „Valstiečių laikraščio“ klausimus atsakė vienu sakiniu: UAB „Agrokoncernas“ gerbia ir vertina visus savo klientus bei partnerius. Esant nesklandumams (įskaitant, klientams negalint laiku įvykdyti savo įsipareigojimus dėl objektyvių priežasčių), bendrovė vertina kiekvieną konkretų atvejį ir geranoriškai kartu su žemdirbiais ieško optimaliausių problemų sprendimo būdų.“

Šios bendrovės konkurentė UAB „Agrochema“ pranešė galinti pažadėti dėl ūkininkų įsipareigojimų atidėjimo.

Kiti variantai

Numatykime blogiausią variantą, jeigu ūkininkams nepavyktų susitarti su kredito įstaigomis, sėklų, trąšų ir chemikalų pardavėjais bei grūdų supirkėjais. „Tokiu atveju tektų ne tik susiveržti diržus, bet ir, pavyzdžiui, parduoti dalį dirbamos žemės“, – sakė I.Jankauskas.

Žemės ūkio ministras B.Markauskas šią savaitę vėl prakalbo apie būtinybę steigti rizikos valdymo fondą. Šiai idėjai ir SEB banko valdybos narys V.Žagūnis: „Esant geram derliui, ūkininkai turėtų kaupti fondą, o blogais metais nukentėjusieji galėtų juo pasinaudoti. Tokio pobūdžio fondai Lietuvoje jau veikia, pavyzdžiui, yra Indėlių ir investicijų draudimo fondas. Juo labiau kad savarankiškai ūkininkams sudėtinga atidėti pinigų nenumatytiems atvejams.“

Ar žemdirbiams pagelbės ES ir Lietuvos Vyriausybė? „Vargu ar verta tikėtis, kad visus dėl liūčių patirtus nuostolius kompensuos ES. Net jeigu patys rastume lėšų, turime gauti EK leidimą jas panaudoti“, – priminė B.Markauskas.

Beje, dėl tokios galimybės į EK kreipėsi ne tik Lietuva, bet ir kaimynė Latvija.

Vis dėlto LGAA direktorius ūkininkams nepatarė puoselėti didelių iliuzijų: „Grūdų augintojai ne tik prarado dalį šių metų derliaus. Absoliuti dauguma negalėjo laiku pasėti žiemkenčių, taigi praras ir dalį kito sezono pajamų. Būkime realistai – tiek nuostolių nei ES, nei valstybė nekompensuos.“

Kita vertus, turėsime galimybę pasimokyti ir atsargiau planuoti savo pajamas bei išlaidas.

Ragina imtis atsakomybės

 

K. Starkevičius

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs žemės ūkio ministras

Pirmiausia nukentėjusiose teritorijose, o gal ir visoje šalyje turi būti skelbiama ekstremalioji situacija. Tai būtų svarus argumentas kreipiantis į bankus ar kitas institucijas. Esu ne tik politikas, bet ir ūkininkas, todėl suprantu, į kokią nepavydėtiną padėtį pateko ūkininkai, dalyvaujantys Kaimo plėtros paramos programose. Pavyzdžiui, reikalaujama pasiekti tam tikrą pelningumą, o šįmet ūkininkas patiria nuostolių ir nieko negali pakeisti, tai ne nuo jo priklauso. Žemės ūkio ministerijai patarčiau imtis iniciatyvos, rengti nukentėjusių ūkininkų paramos tvarką ir ją įgyvendinti nelaukiant Briuselio pritarimo, nes derinimai geriausiu atveju užtrunka kelis mėnesius. Tiek laiko neturime. Ministras turėtų rizikuoti ir imtis atsakomybės. Teoriškai Briuselis gali skirti valstybei sankcijas, tačiau praktiškai tokiais atvejais taip niekada nesielgia.

Su visais susitarti nepavyks

Juozas Rimkus, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, buvęs Kelmės r. žemės ūkio skyriaus vedėjas

Iš patirties galiu pasakyti, kad pirmiausia pagalbos ranką turėtų ištiesti valstybės institucijos, pavyzdžiui, Nacionalinė mokėjimo gentūra. Tada gal atsižvelgs ir privačios bendrovės. Žinoma, neverta tikėtis, kad su visais pavyks susitarti. Jeigu į jūsų problemas nenorės atsižvelgti bankai, gal „Sodra“ bus supratingesnė, gal grūdų supirkėjai labiau supras. Šiuo atveju negalima visų institucijų mauti ant vieno kurpalio. Labai abejoju atgimusiu sumanymu kurti rizikos fondą. Per vėlu, be to, joks fondas nepadengs ūkininkų nuostolių. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nenori į fondą įnešti savo dalies, o valstybė dar neturtinga, neturi ir vargu ar artimiausiais metais turės atliekamų lėšų tokiam fondui finansuoti. Kokia išeitis? Žinau, kad daugelis ūkininkų patys dalį pelno kasmet atsideda nenumatytiems nuostoliams kompensuoti. Kitos išeities kol kas nėra.

NMA supaprastina dokumentų pateikimo tvarką

 Erikas-Bėrontas-NMA

Erikas Bėrontas, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorius

NMA administruojamose priemonėse dalyvaujantys žemdirbiai neturėtų nerimauti – atsižvelgdami į susidariusią situaciją, NMA nusprendė supaprastinti dokumentų pateikimo tvarką tiems pareiškėjams, kurių įsipareigojimai dar nėra įvykdyti.

Pareiškėjai, dalyvaujantys su plotu susijusiose priemonių veiklose ir negalintys įvykdyti įsipareigojimų dėl netinkamų gamtinių oro sąlygų, turėtų žinoti, kad NMA, siekdama laiku išmokėti avansines 2017 m. tiesiogines išmokas, jau atliko visas reikalingas patikras ir pažeidimų dėl netinkamų gamtinių oro sąlygų, susijusių su pasibaigusių įsipareigojimų (šienavimo, šieno išvežimo iš lauko ir pan.) vykdymu, nenustatė.

Tais atvejais, kai įsipareigojimų terminas dar nepasibaigęs (dėl pūdymo apsėjimo, dėl baltyminių augalų ražienų ir pan.), patikros yra atliekamos vėliau.

Jei pareiškėjas ūkininkauja teritorijoje, kurioje yra paskelbta ekstremali situacija, jis neturi imtis jokių papildomų veiksmų. Atvykę NMA specialistai užfiksuos lauko būklę ir patys gaus pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Jei įsipareigojimų terminas dar nepasibaigęs ir pareiškėjas, siekiantis paramos pagal su plotu susijusias priemones, ūkininkauja teritorijoje, kurioje nėra paskelbta ekstremali situacija, jis taip pat neturi imtis jokių papildomų veiksmų, išskyrus atvejį, kai pareiškėjas negali vykdyti įsipareigojimų dėl produkcijos realizavimo: priemonė „Ekologinis ūkininkavimas“ (dėl javų ir daržovių), susietoji parama už vaisių, uogų bei daržovių auginimą atvirame grunte, veikla „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Įvardytais atvejais reikalinga savivaldybės komisijos pažyma, kad pareiškėjo ūkyje dėl liūčių susidarė situacija, dėl kurios jis negalėjo įvykdyti įsipareigojimų.

Investicinių projektų vykdytojai, kurie ūkininkauja teritorijose, kuriose yra paskelbta ekstremali situacija, taip pat neturi imtis jokių papildomų veiksmų. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai paramos gavėjo vykdoma veikla nėra tiesiogiai susijusi su žemės ūkiu, tačiau jis dėl blogų oro sąlygų negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, paramos gavėjas turi pateikti NMA laisvos formos paaiškinimą, kuriame išdėstoma, kokio reikalavimo ar įsipareigojimo ir dėl kokių priežasčių, susijusių su oro sąlygomis, negali būti laikomasi.

Jei paramos pagal investicines kaimo plėtros priemones gavėjai ūkininkauja teritorijose, kuriose nėra paskelbta ekstremali situacija, ir negali įvykdyti tam tikrų paramai gauti keliamų reikalavimų ar prisiimtų įsipareigojimų dėl blogų oro sąlygų, patys ar per įgaliotą asmenį ne vėliau nei per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, privalo apie tai raštu informuoti NMA, pateikdami laisvos formos paaiškinimą, kuriame išdėstoma, kokio reikalavimo ar įsipareigojimo ir dėl kokių priežasčių nesilaikoma, taip pat savivaldybės pažymą, kad pareiškėjo ūkyje dėl liūčių susidarė situacija, dėl kurios jis negalėjo įvykdyti įsipareigojimų.

Dokumentus galima pateikti el. paštu dokumentai@nma.lt, taip pat pasirašytą paaiškinimą su priedais popierine forma galima pateikti tiesiogiai NMA arba atsiųsti paprastu ar registruotu paštu adresu: Blindžių g. 17, 08111 Vilnius.

 

Rekomenduojami video