Seimas po pateikimo pritarė žemės ūkio ministro Andriaus Palionio iniciatyvai steigti žemės ūkio veiklos rizikos fondus, į kuriuos įnašus darytų ir žemdirbiai. Sausros ar kitos stichinės nelaimės atveju nuostoliai būtų atlyginti iš šių fondų, nes dabar kompensacijų reikalauja ir tie, kurie savo veiklos visiškai neapdraudę. Turbūt nieko nenustebins faktas, kad ūkininkai tokiai idėjai prieštarauja.

Projektą rengęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sudarytos darbo grupės vadovas, Strateginių pokyčių valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Vygantas Katkevičius „Vakaro žinioms“ paaiškino, kad fondai būtų savanoriški. Jų lėšas sudarytų žemdirbių įnašai bei valstybės parama ES pinigais iš Lietuvos kaimo plėtros programos. Iš pastarosios planuojama atseikėti apie 1,6 mln. eurų. Fondai būtų sektoriniai - atskiri pieno gamintojams, atskiri grūdų augintojams ir panašiai, nes vieni metai gali būti itin nesėkmingi vieniems, tačiau sėkmingi kitiems ir atvirkščiai.

Fondų steigimo idėja sklando jau kone 20 metų, apie ją aktyviai diskutuota dar Algirdo Brazausko Vyriausybės laikais. Idėja kilo todėl, kad žemdirbiai kone kiekvienais metais reikalaudavo nuostolių, atsiradusių tai dėl sausros, tai dėl užlietų dirbamų žemės plotų, atlyginimo. Iš pradžių kalbėta apie tai, kad žemdirbiai turėtų savo veiklą drausti draudimo įmonėse, tačiau įmonių, norinčių drausti tokią rizikingą veiklą, beveik neatsirado. O ir ūkininkai tokiai idėjai aktyviai priešinosi. Tada gimė fondų idėja, kuri galų gale pasiekė Seimą. Pasak V.Katkevičiaus, fondų privalumas, lyginant su draudimo bendrovėmis, būtų tas, kad įnešti pinigai nedingtų: jei metai būtų derlingi, įnašai persikeltų į kitus metus.

Tiesa, anot V.Katkevičiaus, įstatymo projekte nenumatyta, ar Vyriausybė nuostolius atlygintų ir tiems žalą patyrusiems ūkininkams, kurie nedalyvaus fondų veikloje. Ministerijos atstovo teigimu, tai Vyriausybė nustatys poįstatyminiais teisės aktais.

„Tačiau Vyriausybė veikiausiai priims sprendimą nekompensuoti žemdirbiams, kurie nedalyvaus fondų veikloje, nes priešingu atveju norinčių dalyvauti bus nedaug“, - sakė V.Katkevičius.

Kiek žemdirbiams kainuotų dalyvavimas fondo veikloje, priklausytų nuo paties fondo sprendimo. Tačiau, anot ŽŪM atstovo, labai nedaug - iki 5 proc. metinių žemdirbio pajamų, o atskirais atvejais - ir vos 1 proc. Pavyzdžiui, 3 eurus už toną pieno.

„Neaišku, kas administruos tuos fondus. Kyla pavojus, kad gerai gyvens tik tie, kas fondus administruos, o ūkininkai gyvens sunkiai, kaip ir gyvena. Fondų idėją palaikytume, jei lygia dalimi prisidėtų ne tik žemdirbiai, bet ir valstybė. Ne ES pinigais, o iš biudžeto“, - „Vakaro žinioms“ tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Jis tvirtino, esą Lietuvoje paplitęs mitas, kad nuostolius valstybė kompensuoja ir tiems ūkininkams, kurie savo veiklos nedraudžia.

„Nė vieno cento nemoka iš nacionalinio biudžeto. Tik iš ES Kaimo plėtros programos. ES pinigus visi dalinti yra gudrūs. Tie pinigai ir taip yra mūsų, mums skirti, o juos dalina ir sako, kad atlygina nuostolius“, - tvirtino J.Talmantas.

Beje, dėl fondų administravimo klausimų kilo ir Seimo nariams.

„Gerbiamas ministre, aišku, yra labai aktuali ir svarbi tema, bet norint, kad žemdirbiai patys dalyvautų to fondo veikloje, reikia labai aiškaus, skaidraus, paprasto valdymo principo. Ar nesuvalgys tų visų lėšų vien tiktai administravimas ir liks paramai tik pačių žemdirbių lėšos? Tokiu atveju geriau kojinėje laikyti juodai dienai. Tada administravimas nekainuoja, tik šiek tiek rizikos yra dėl plėšikų“, - į A.Palionį, Seime pristačiusį projektą, kreipėsi parlamentaras Viktoras Rinkevičius.

Pasak ministro, toks pavojus nekils.

„Kai pinigai yra svetimi, tai administravimas paprastai visą laiką kainuoja žymiai daugiau. Kada ūkininkai sudės savo pinigus, tai ir kontrolė ūkininkų bus žymiai didesnė, jie skaičiuos administravimo išlaidas ir kaštus“, - tikino A.Palionis.

Danas NAGELĖ