Rudenį galima skaičiuoti ne tik viščiukus, bet ir jautukus. Nors dalis javus sėjančių augalininkystės atstovų dėl lietingų orų patyrė nuostolių, tačiau pakankamai daug ūkių, ypač ekologinių ir radusių savo nišą, dirbo pelningai ir prabėgusia vasara skųstis neplanuoja.

Liudmila Vasiliauskienė, Klevinės k. (Marijampolės sav.) ūkininkė vaistažolininkė

Ekologinei vaistažolininkystei šie metai buvo derlingi. Šiuo metu dar kasame žolių šaknis, kurių reikia palyginti daug. Džiugina, kad jų kokybė gera. Mūsų sandėliai jau pilnutėliai – pririnkome putinų, šermukšnių, aronijų, erškėčių uogų, priskynėme liepų žiedų. Ypač užderėjo mūsų auginamos paprastosios jonažolės. Jos šiemet davė net tris derlius. Šiais metais sulaukėme trigubai daugiau produkcijos užsakymų nei ankstesniais metais. Netrukus pradėsime pakuoti ir realizuoti vaistažoles.

Kasmet užsakovams reikia vis didesnio žolelių kiekio. Mes daugiau nepajėgiame paruošti, nes vytyklos ir džiovyklos riboto galingumo. Mano šeima visas vasaras leidžia ūkio vaistažolių laukuose, pievose ir miškuose. Mes neturime poilsio dienų, švenčių, norime laiku nuimti žiedus, lapus, vaisius. Visur reikia rankų darbo. Kiekvienas galėtų švarioje gamtoje gysločių, dilgėlių pririnkti, bet reikia surinktas gėrybes paruošti, gauti leidimus, rasti rinką. Dar labai nedaug vaistažolių išvežame už Lietuvos ribų.

Mano ūkyje svečiavosi švedų, vokiečių atstovai, pasiėmė vaistažolių mėginius tyrimams. Jiems patiko produkcijos kokybė, tačiau reikia milžiniško kiekio. Nenoriu tiek daug plėstis, nes tuomet labai nukentės paruošimo kokybė. Be to, tokiu atveju ūkiui reikėtų papildomų didelių investicijų, daug papildomo rankų darbo, o man tų rūpesčių ir dabar netrūksta. Tempas ir taip nemažas. Nenoriu plėsti apimties. Lietuvos rinkai užtenka dešimčių, gal šimto kilogramų, o norint eksportuoti vaistažoles, reikėtų ruošti jas tonomis.

Raimundas Brizgys, Gudinės k. (Marijampolės sav.) ūkininkas

Metais negaliu skųstis. Aš ūkininkauju ekologiškai, myliu gamtą, tai man ji ir sutvarko ūkį – prižiūri per vasarą pievas. Pašarų užderėjo pakankamai. Auginu mėsinius galvijus, šiemet ūkį papildė 16 veršelių. Ne visos telyčios veršiavosi sėkmingai, dviejų mažylių, deja, nepavyko išgelbėti. Būna visko. Dar laikau dvi dešimtis ponių, auginu sliekus biohumusui, tai dar sliekų koks milijonas užsiveisęs ūkyje. Sliekai auga neblogai, matau šviesią ateitį su jais. Gal ateityje vien iš jų galėsiu sočiai pragyventi, o dabar tik eksperimentuoju. Šiais metais pavyko parduoti grynaveislių gyvulių – penkias telyčias ir vieną bulių. Jeigu pirktų ir toliau veislei tokiomis kainomis, kaip šiemet pardaviau, apsimokėtų ir daugiau auginti veislinių gyvulių. Palyginkite – veislei vieną parduodi už tiek, kiek uždirbtum išauginęs ir pardavęs mėsai mažiausiai tris. Pateisino lūkesčius. Šiemet galėjau ir pats užsisakyti grynaveislį kanadietiško tipo herefordų veislės bulių Vokietijoje. Ieškau naujovių, vis kažką darau. Planuoju auginti ekstensyvios veislės galvijus, kuriems žiemai nereikėtų pastatų – užtektų pašiūrių. Ir pašarų racionas būtų be jokių miltų, tik šienas, žolė, šienainis, dar vanduo.

Juozas Klioris, Panevėžio r. ekologinio ūkio savininkas

Šių metų derlius – vienas prasčiausių. Buvo mažas derlingumas, prasta grūdų kokybė. Pavasarį javams pakenkė sausra, o paskui sugadino lietūs. Mūsų krašte apie 40 dienų beveik be perstojo lijo. Tad iš kur bus geras derlius? Tokios sąlygos ekologiniams ūkiams itin prastos. Chemizuoti ūkiai gali augalus intensyviau tręšti, purkšti, o ekologinės gamybos ūkininkų galimybės labai ribotos. Yra ekologinių preparatų, bet jų kainos kosminės. Mes negauname tiek pajamų, kad išgalėtume nusipirkti tokių preparatų.

37 ha ūkyje auginu rugius, miežius, avižų ir žirnių mišinį. Prasčiausiai derėjo miežiai, daug grūdų išbyrėjo iš varpų. Rugiai duoda pastovesnį derlių.

Kalbino Rima Kazakevičienė, Vida Tavorienė