Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkai nenori paklusti naujam draudimui

Europos Komisijos (EK) sprendimas uždrausti kai kuriuose žalinimo plotuose naudoti pesticidus kelia pasipiktinimo bangas. Žemdirbių savivaldos organizacijos Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ragina nepasiduoti ir nedelsiant kreiptis į ES Tarybą, kad draudimas būtų atšauktas. Jeigu nepavyktų susitarti, prašoma imtis teisinių priemonių.

Prašo kompensuoti

"Valstiečių laikraštis“ jau rašė apie žemdirbių nerimą, kilusį dėl EK siūlymo nuo 2018-ųjų

pagal žalinimo reikalavimus išskiriamuose ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) plotuose uždrausti naudoti augalų apsaugos priemones. Ūkininkai tikėjosi, kad Europos Parlamentas (EP) tam nepritars. Iš tikrųjų daugiau europarlamentarų tokiam draudimui nepritarė nei palaikė. Tačiau tam, kad būtų blokuotas EK siūlymas, pritrūko keliolikos balsų. Todėl apribojimas įsigaliojo.

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) kreipėsi į ŽŪM ir ragino valdžią nuolankai nepritarti naujam draudimui.

„Netikėtas (neteisėtas) visiškas pesticidų uždraudimas pūdymuose, azotą fiksuojančių augalų pasėliuose, įsėliuose bei tarpiniuose pasėliuose 2014–2020 metų laikotarpio viduryje sukels neišvengiamas neigiamas ekonomines pasekmes, kurių naštą turi prisiimti sprendimo priėmėjas – Europos Komisija. Vadinasi, už juos turi būti mokamos ne tik įprastinės, bet ir papildomos tiesioginės išmokos, kurių dydis turi būti artimas pereinamojo laikotarpio ekologinio ūkininkavimo išmokoms. Atitinkamai tam tikslui turi būti skiriamos papildomas finansavimas iš ES biudžeto, bet ne iš bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) fondų“, – rašoma LŽŪBA kreipimesi.

Vienas iš neseniai vykusiame LŪS XXIX suvažiavime priimtos rezoliucijos reikalavimų ŽŪM – nedelsiant pradėti diskusijas su EK dėl atitinkamo kompensavimo biudžeto, reikalingo uždraudus naudoti augalų apsaugos priemones.

„Kategoriškai nepritariame Europos Komisijos pasiūlytam augalų apsaugos priemonių naudojimo EASV plotuose draudimui, nes jis buvo pateiktas ignoruojant ES žemės ūkio produktų gamintojų patirtį, teisėtą jų susirūpinimą ir perspėjimus dėl neigiamų tokio draudimo pasekmių“, – nurodoma rezoliucijoje.

Žada atsisakyti ankštinių

Prieš draudimą naudoti pesticidus žalinimo plotuose šiaušėsi ir kitų ES šalių ūkininkai, tarptautinės jų organizacijos, tačiau ir jų niekas nepaisė. EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato duomenimis, azotą fiksuojantys augalai, posėliai ir įsėliai bei pūdymai sudaro apie 94 proc. deklaruojamų EASV plotų. Tad akivaizdu, kad visos ES ūkininkams teks pergalvoti, kaip susidoroti su netikėtu draudimu.

Už vadinamųjų žalinimo reikalavimų vykdymą mokama išmoka, kuri sudaro apie 30 proc. visos gaunamos tiesioginės išmokos sumos. Norėdami ją gauti, žemdirbiai privalo „žalinti“ ūkį ir laikytis nustatytų draudimų bei sąlygų.

Vienas iš žalinimo reikalavimų – auginti azotą kaupiančius augalus. Todėl ūkininkai pastaraisiais metais ėmė sėti daug pupų ir žirnių – pernai jų plotas net pralenkė vasarinių ir žieminių rapsų pasėlius. Ūkininkai spėlioja, kad, ko gero, tokios tendencijos kažkam nepatinka, jei sumanyta neleisti ankštinius pasėlius purkšti cheminėmis priemonėmis.

„Mes palaikome teisės aktų reikalavimus, kurie iš tiesų būtini siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, bet jokiu būdu negalime palaikyti draudimų ir reikalavimų, priimamų politiniais ar kitais, moksliškai nepagrįstais sumetimais. Kokybiškam derliui užtikrinti ūkininkams

reikalinga kokybiška augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų“, – tokią pozicija išsakė LŪS vadovai.

Įžvelgia lobizmą

Javų augintojai naują EK draudimą tiesiai šviesiai vadina absurdišku. Jie sako, kad įprastuose ūkiuose žirnių ir pupų be augalų apsaugos priemonių niekaip neišaugins. EASV uždraudus naudoti pesticidus, javų augintojai neturės kitos išeities, kaip mažinti išpopuliarėjusių ankštinių kultūrų plotus arba jų visai atsisakyti.

LŪS pirmininko Jono Talmanto manymu, greičiausiai to ir siekiama, kad rinkoje būtų mažiau žirnių ir pupų. Anot jo, ūkininkams daugiau auginant ankštinių, galvota, kad į Lietuvą galbūt nereikės importuoti tiek daug genetiškai modifikuotų sojų. „Kadangi dėl genetiškai modifikuotų organizmų poveikio atsiranda vis daugiau nuogąstavimų, būtų logiška daugiau naudoti vietoje išaugintų kultūrų. Šerdami gyvulius ir lesindami paukščius savais pašarais, turėtume konkurencinį pranašumą. Tačiau Europos Komisija sumaišė visas kortas“, – savo požiūrį išsakė LŪS vadovas.

Pasak J.Talmanto, tie, kurie suinteresuoti pasaulyje paskleisti genetiškai modifikuotas sojas, neslepia savo ketinimų. Prieš keletą metų būdamas EP jis sakė girdėjęs, kaip atstovas iš Amerikos kalbėjo apie tai, kad ir Europoje visiems ūkininkams neišvengiamai teks pirkti genetiškai modifikuotą sėklą. Tad kas galėtų paneigti, kad kompanijos milžinės nedaro spaudimo EK ir EP nariams?

LŪS pirmininkas taip pat pabrėžė, kad EK draudimas prieštarauja jos iškeltam tikslui – supaprastinti BŽUP įgyvendinimo taisykles. Priešingai – tai tik dar labiau komplikuoja reikalavimų atitikimo kontrolę.

Jonas Talmantas

Ragina kautis

„Mūsų nuomone, Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu 1155/2017 padaryti pakeitimai dėl pesticidų naudojimo draudimo ekologiniu atžvilgiu svarbiose vietovėse viršija Reglamento 1307/2013 70 straipsnio suteiktus įgaliojimus, todėl turi būti naikinami ar bent jau ginčijami“, – sakė LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Žemės ūkio bendrovėms atstovaujanti organizacija ragina ŽŪM kreiptis į ES Tarybą, kad būtų panaikintas EK draudimas. Jeigu nebus sulaukta pritarimo, LŽŪBA skatina nebijoti imtis teisinių veiksmų.

Anot J.Sviderskio, reikia kautis ir dėl diskriminacinių žalinimo išmokų, kurios Lietuvoje yra vienos mažiausių ES. „Ne kartą kėlėme klausimą, kodėl nauja, jokių istorinių referencijų neturinti žalinimo išmoka už tą pačią klimatui ir aplinkai naudingą veiklą mūsų ūkininkams yra daug mažesnė“, – grįžti prie žalinimo išmokos dydžio nustatymo principų ragino LŽŪBA generalinis direktorius.

Primename, kad pagal žalinimo reikalavimus EASV plotus turi išskirti 15 hektarų ir daugiau žemės ūkio naudmenų deklaruojantys ūkiai, o šių plotų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. deklaruojamo žemės ploto.

Komitetas draudimą atmetė

Bronis Ropė

Bronis Ropė,EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys

Ginčyti galima viską, tiktai reikia turėti motyvų. Jeigu atsirado dokumentas, kuris vienodai galioja visoje ES, reikia pagrįsti savo pretenzijas. Matyčiau keletą motyvų, kuriuos šiuo atveju galima būtų pabrėžti, – gamybos ir išmokų dydį. Tai akcentuojant galima būtų EK pateikti prašymą ir pretenzijas. Mūsų žemės ūkio gamyba yra dar gana silpna, palyginti su kitomis ES valstybėmis, o tiesioginės išmokos daug mažesnės. Tačiau taip yra suderėta, ir laiko ratą sunku pasukti atgal.

Nežinau, kodėl EK inicijavo tokį pasiūlymą ir priėmė tokį draudimą. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete tas pasiūlymas buvo svarstytas ir dėl jo balsuota. Du trečdaliai komiteto narių nepalaikė EK draudimo dėl pesticidų naudojimo žalinimo plotuose. Bet EP plenariniame posėdyje tam buvo pritarta. EK siūlymui atmesti reikia ne daugumos, o kvalifikuotos daugumos balsų. Jų pritrūko, todėl laikoma, kad EP pritarė EK siūlymui.

Reikėtų pabrėžti, kad draudimas galioja tik žalinimo plotuose, todėl ūkininkai kituose plotuose gali kiek nori sėti pupų ir žirnių ir naudoti augalų apsaugos priemones. Žalinimo plotai užima tik apie 5–7 proc. visų deklaruojamų plotų.

Nepavyko pasipriešinti

S.Jasius

Saulius Jasius, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas

Nuo 2018 m. deklaruojant plotus tiesioginėms išmokoms gauti ir siekiant įgyvendinti žalinimo reikalavimus, turės būti atsižvelgiama į EK nustatytą draudimą naudoti augalų apsaugos produktus. Žemdirbių prieštaravimas šiam draudimui yra suprantamas. ŽŪM atstovai, kai EK pristatė tokį draudimą, visada pasisakė prieš, nes iškart suprato, kad kovoje su piktžolėmis ar augalų ligomis tam tikrais atvejais pesticidų nenaudojimas aplinkosaugine prasme gali turėti daugiau žalos nei naudos. Tokios griežtos pozicijos buvo laikomasi ir atstovaujant visuose Briuselyje vykusiuose komitetų posėdžiuose. Deja, vis dėlto draudimo išvengti nepavyks.

Be to, kalbant apie šį draudimą, reikia būtinai įvertinti ir tai, kad EK patvirtino bendrą reglamentinių nuostatų atnaujinimo paketą – su daugybe kitų žalinimo reikalavimų įgyvendinimą supaprastinančių priemonių. Todėl, nors ir įvedamas naujas draudimas, suteikiama galimybė lengviau ir plačiau deklaruoti kraštovaizdžio bei kitus žalinimo elementus.

Geriausius sprendimo variantus, kaip padėti žemdirbiams kuo geriau prisitaikyti prie minėto draudimo, turėsime rasti pradėję rengti 2018-ųjų pasėlių deklaravimo nuostatas. Taip pat ŽŪM yra pasiruošusi apsvarstyti galimybę kreiptis į ES institucijas ir prašyti dar kartą peržiūrėti ir įvertinti šio draudimo būtinybę bei apsvarstyti kitų priemonių panaudojimo galimybę siekiant pagerinti žalinimo schemos aplinkosauginių tikslų įgyvendinimą.

Žvelgiant į ES bendrosios žemės ūkio politikos ateities perspektyvas, tikėtina, kad žalinimo, kaip aplinką saugančios priemonės, tikslai ir siekiai, laikui bėgant, taps vis ambicingesni. Šis daug diskusijų ir nepasitenkinimo sukeliantis draudimas yra dar vienas to įrodymas.

 

Rekomenduojami video