Žemdirbiai sako, kad dėl stichinės sausros šiandien 80 proc. pasėlių yra žuvę, ir ragina Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) surasti priemonių, kaip jiems padėti.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė spaudos konferencijoje Seime ketvirtadienį sakė, kad valdžia pirmiausia turi netaikyti ūkininkams sankcijų.

„Mes kompensacijos negausime, pasisėjome ir mums viskas išdegė, tai gal pirmiausia vyriausybė turi išgirsti, surasti būdų ir pakeisti įstatymus, kad žemdirbiai nebūtų baudžiami“, – sakė D. Karalevičienė ir pridūrė, kad ŽŪM dabar yra sudariusi komisiją, į kurią neįtraukė nei ekologinės, nei nederlingų žemių asociacijų.

Jos teigimu, lietaus nebuvimas ir praėjusi šalna grikius „paguldė negrįžtamai“.

Tuo metu Alytaus žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas sakė, kad dabartinė situacija rodo, jog kai kuriose vietose gali būti prarasta daugiau nei 50 proc. derliaus.

„Situacija tiek mūsų ūkyje, tiek aplinkiniuose yra sudėtinga, ypač kenčia vasarojaus laukai, ten derlius yra visiškai prarastas, kitur 50 proc. (bus prarasta, – ELTA). Jei artimiausiu metu nelis ir įsivyraus karščiai, gali atsidurti blogiausias variantas, bus prarasta 50 proc. ir daugiau derliaus. Situacija atrodo labai netgi žiauri“, – kalbėjo A. Žėkas.

Jo teigimu, Alytaus rajone gegužę iškrito 12 mm kritulių, birželį – apie 2 mm, o kai kur pasėti pasėliai lietaus nematė išvis.

„Atžalyno“ pirmininkas taip pat pridūrė, kad gyvulius laikantys ūkininkai šiandien pasiruošė apie 30 proc. mažiau žolinių pašarų nei pernai ir paganyti galima tik avis, nes visos pievos, pasak A. Žėko, yra rudos.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis taip pat pridūrė, kad valdžia neturėtų ūkininkams taikyti sankcijų.

„Yra aibė taisyklių, pagal kurias valdžia gali pribaigti ūkininkus, nes ekologams nustatytas derliaus kiekis iš hektaro, ką nukulti ir kur parduoti. (...) nuo liepos mėnesio prasideda Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) kontrolė ūkiuose, pavyzdžiui, pasėlių tankio, tai šitoje vietoje ir pabaigsime ūkininkavimą, nes treti metai daugelis ūkininkų ekologų dėl to, kad pernai buvo šlapia, neįvykdė savo įsipareigojimų bankams, šiandien nežinia, į kuriuos metus reikės kelti (įsipareigojimus, – ELTA)“, – kalbėjo S. Daniulis.

Tuo metu Alytaus žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas sakė, kad dabartinė situacija rodo, kad kai kuriose vietose gali būti prarasta daugiau nei 50 proc. derliaus.

„Situacija tiek mūsų ūkyje, tiek aplinkiniuose yra sudėtinga, ypač kenčia vasarojaus laukai, ten derlius yra visiškai prarastas, kitur 50 proc. (bus prarasta, – ELTA). Jei artimiausiu metu nelis ir įsivyraus karščiai gali atsidurti blogiausias variantas, bus prarasta 50 proc. ir daugiau derliaus. Situacija atrodo labai netgi žiauri“, – kalbėjo A. Žėkas.

Jo teigimu, Alytaus rajone gegužę iškrito 12 mm kritulių, birželį – apie 2 mm, o kai kur pasėti pasėliai lietaus nematė išvis.

„Atžalyno“ pirmininkas taip pat pridūrė, kad gyvulius laikantys ūkininkai šiandien pasiruošė apie 30 proc. mažiau žolinių pašarų nei pernai ir paganyti galima tik avis, nes visos pievos, pasak A. Žėko, yra rudos.

Tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas akcentavo, kad yra aibė priemonių, kurios gebėtų nustatyti artėjančią sausrą ir taip būtų galima jai pasiruošti.

„Tai ne tik meteorologinės stotelės, kai yra pranešimai apie sausrą, tai ir meteorologiniai palydovai, dronai, lėktuvai, reikia apsitarti ir įsivesti naują produktą“, – pažymėjo A. Navickas.

Jis taip pat pažymėjo, kad nemažai žemdirbių savo pasėlius nuo stichinės sausros nori drausti šiandien, nors tai jau yra per vėlu.

„Šiandien nori daug kas draustis nuo stichinės sausros, bet tai yra degantis namas. Sausra jau vyksta, draustis reikia anksčiau, pavyzdžiui, 2019 m. derlių reikia drausti jau 2018 metų rudenį, tada bus ramu“, – kalbėjo A. Navickas.

Lietuvos meteorologijos tarnybos atstovė Justina Kazlauskienė sakė, kad artimiausiu metu situacija nelabai keisis, lietaus kiekiai bus nedideli ir iškris nedaug kur.

„Kasdien atsiranda vis po vieną savivaldybę, kurioje situacija artėja prie pavojingos“, – pažymėjo J. Kazlauskienė ir pridūrė, kad per savaitę galima tikėtis, jog stichinė sausra bus paskelbta ir Šakių rajono savivaldybėje.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Hidrometeorologijos tarnyba paskelbė stichinę sausrą Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybėse.

Pirmadienį žemės ūkio ministras Giedrius Surplys paragino ūkininkus apsidrausti pasėlius, nes kitaip „sausra kirs per kišenę“.