Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Ūkininkai bijo gamtos ir valdžios

Ūkininkams šiemet yra dėl ko sopėti galvą. Šaltas pavasaris ir vasaros pradžia jau dabar leidžia prognozuoti, kad rekordinių derlių nesulauksime. Be to, niekas nežino, kur pasisuks valdžios sprendimai ir ar neteks mokėti kur kas didesnių mokesčių nei dabar.

Kainos nenuvylė

Kalbant apie rinką, kiek geresnių žinių sulaukė tik kviečių augintojai. Praėjusią savaitę vyko vadinamasis kainų ralis, kai grūdų kainos biržose trumpam šoktelėjo. Kas spėjo, tie sudarė išankstines sutartis bent dėl dalies derliaus. Tona kviečių kainavo 177,75 euro ir tai didžiausia kaina nuo praėjusių metų liepos. Per porą birželio savaičių tonos kaina išaugo 12 eurų. Būsimo kviečių derliaus kaina savaitės viduryje pasiekė 180 eurų ir pradėjo kristi. Kiek aukštesnis ir bendras kainų lygis: 2016 m. gegužę už toną kviečių mokėta 145 eurus, o 2017 m. gegužę – 159. Tačiau kinta derliaus kokybė. Lietums nesitraukiant sparčiai dera ne tik derlius, daugėja ir kenkėjų.

Dėl šalto pavasario kol kas neturi kuo pasigirti ir daržovių bei uogų augintojai. Ankstyviausias derlius, kuris ir atnešdavo didžiausią pelną, vėlavo.

Jeigu valdantieji patvirtins siūlomą mokesčių pertvarką, per artimiausius metus žemės ūkyje gali nelikti smulkiųjų ir vidutinių ūkių, karaliaus tik stambieji ūkininkai, didelės bendrovės ir koncernai. Tokį netolimos ateities scenarijų piešia ūkininkų savivaldos organizacijų atstovai. Ūkininkai turi vilčių, kad dar pavyks sušvelninti kaimui gresiantį apmokestinimą. Jeigu nepavyks, magistralėse gali išsirikiuoti traktorių kolonos.

Ketina visus apmokestinti

Kitas žemdirbių galvos skaudulys – planuojami didesni mokesčius. Kai kurie ūkininkai tvirtina, kad daugybė žemdirbių dar nesuvokia, kas jų laukia, jeigu Vyriausybės pateikti mokesčių pakeitimai bus įgyvendinti.

Valdžia pasiruošusi visus registruotus ūkininkus, neatsižvelgiant į ūkio dydį, įtraukti į valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų sąrašą. Siūloma VSD įmokoms apmokestinamųjų pajamų viršutinę ribą pakelti 4 kartus. Taip pat norima naikinti VSD įmokų mokėjimo lengvatas ūkininkams, gaunantiems pensiją (Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje buvo apie 67 tūkst. ūkininkaujančių pensininkų), dirbantiems pagal darbo sutartis ir asmenims iki 29 metų amžiaus. Be to, ketinama žemės ūkyje naudojamų dyzelinių degalų tonos lengvatinį akcizą nuo 21euro padidinti iki 56 eurų.

Žemdirbių savivalda tokiems siūlymams nepritaria ir prašo negriauti esamos mokesčių sistemos, nenaikinti lengvatų, kurios žemės ūkiui taikomos visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

„Iš pirmą kartą istorijoje rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos žemdirbiai tikėjosi socialiai teisingesnės mokesčių politikos žemės ūkio atžvilgiu. Tačiau dabar neviltis dėl žemės ūkio ateities sparčiai auga, to nebuvo prie jokios kitos Vyriausybės“, – teigiama premjerui, finansų, žemės ūkio bei socialinės apsaugos ir darbo ministrams adresuotame rašte, kurį pasirašė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Lietuvos grūdų augintojų asociacijos ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovai.

Paklausėme ūkininkų, ko jie tikisi iš šių metų

Vilija Rastauskienė

Vilija Rastauskienė, braškių augintoja (Vilkaviškio r.)

Metai labai nepalankūs braškių augintojams. Beveik mėnesiu trumpesnis braškių derliaus rinkimo sezonas, įprastai trukdavęs du mėnesius. Šiemet galbūt jas rinksime ilgiau nei mėnesį, bet gerokai mažesnis braškių derlingumas. Ankstyvosios braškės, buvusios po danga, pašalo, o ir sausra turėjo įtakos derliui, tad net pačių derlingiausių veislių krūmai šiemet uogų duoda mažiau. Sezono pradžia vėlavo, tenka vienu metu skinti ir ankstyvąsias, ir vėlyvesnių veislių uogas – jos sunoko beveik tuo pačiu metu.

Kainos mums, augintojams, buvo palankios tik parduodant pirmąsias uogas. Stabili kaina laikėsi apie savaitę. Kai pradėjo uogas skinti tiesiog laukuose, iš karto nuo 5–6 eurų už kilogramą kaina nukrito iki 3 eurų. Anksčiau į Vilnių parduoti veždavome 300 dėžių braškių ir likdavo 10–20 neparduotų. Šiemet vežėme 120 dėžių, liko 20. Jeigu taip prastai pirks lietuviškas braškes, tai augintojų nebeliks. Mes turime įrodinėti, kad braškės lietuviškos, patys užauginę, nepadeda nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas dokumentas. Patiki, kai pakviečiame atvažiuoti iš Vilniaus į Vilkaviškį skinti braškių.

Gintautas Gumauskas

Gintautas Gumauskas, Padovinio ŽŪB pirmininkas

Šiemet mūsų krašte pavasaris buvo šaltas ir drėgnas. Pasėjome prastokomis sąlygomis ir dabar turime rezultatą. Be to, jau kuris laikas pas mus beveik nelyja. Norisi, kad būtų gerai, bet nėra, kaip norisi. Žolė menka, atolų jau vargu ar bus tiek, kiek reikia, vėl teks ieškoti išeities. Bet yra buvę ir prasčiau. Manome, kad vasarinių javų derlius šiemet bus nedidelis, taip pat ir miežių. Ką padarysi, pernai nebuvo žieminių, šiemet – priešingai, žieminiai pasėliai auga geriau. Šiemet žieminiai rapsai neblogi, žieminiai javai – taip pat gražūs. Vis dėlto negalime labai dar skųstis.

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Virgilijus Budrikis, Skuodo rajono javų augintojas

Pas mus sausra, po sėjos gal tik kartą gerai palijo, tad labai laukiame lietaus. Kai kuriuose kraštuose ūkininkai jau norėtų, kad lietus liautųsi, o mes niekaip jo nesulaukiame. Pavasaris buvo prastas ir vasaros pradžia nieko gero nežada:ilgai negalėjome sėti, nes buvo labai šalta ir drėgna, o kai pasėjome, prasidėjo sausra. Taigi oro sąlygos bent jau mūsų krašte tikrai nepalankios.

Žiemkenčiai dar pusiau su bėda, o vasarojus atrodo ne itin gerai. Prastai sudygo, sausa, tad beveik nejuda. Žirniai po to vienintelio lietaus kiek atsigavo, ūgtelėjo, bet to negana, drėgmės verkiant reikia. Kritulių stygius, žinoma, atsilieps derliui. Iš žieminių kviečių hektaro paprastai prikuliame vidutiniškai apie 8 tonas, o iš vasarinių kviečių – apie 6 tonas. Šiemet tokio derliaus vidurkio nesitikime.

Mes, trys broliai, kartu auginame apie 750 hektarų žieminių kviečių, 200 hektarų žirnių, 180 hektarų vasarinių rapsų ir apie 350 hektarų vasarinių kviečių.

ZurbaV. - Copy

Vytautas Zurba, Biržų rajono ekologinio ūkio savininkas

Pasėliai atrodo prastai. Pavasaris buvo šaltas ir sausas, nevienodai sudygo. Vienos sėklos sudygo anksčiau, kitos ėmė dygti dabar, kai daugiau palijo. Šilumą mėgstantys agurkai, moliūgai ir pupelės dėl šaltų naktų beveik neauga. Sodai apytuščiai. Žydėjo, bet vaisių mažai užmezgė. Nėra vyšnių, trešnių, serbentų, mažai bus ir obuolių. Žiedai nenušalo, bet per žydėjimą buvo šalta, bitės menkai skraidė. Žodžiu, nusimato prasti metai. Nebent javai dar bus geresni. Žieminiai kvietrugiai geriau laikosi, neprastos ir bulvės, mažiau koloradai jas puola. Tiesa, ir kopūstai atrodo geriau už kitas daržoves.

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Ramūnas Skapas, Ukmergės rajono ūkininkas 

Vieni iš didžiausių nuostolių, kuriuos ūkininkai gali įvardyti jau dabar – antiūkiški Vyriausybės sprendimai. Nors valdžioje – didžioji dalis žemės ūkio atstovai, tačiau jų politika tikrai nedžiugina. Dyzelinio kuro akcizo didinimas ir visa siūloma apmokestinimo sistema guls sunkia našta ant ūkininkų pečių. Šiais metais ūkininkų gamta nelepina, pirminiai nuostoliai patirti jau pavasarį, dabar taip pat pasigendame šilumos. Jei nebus škvalų, tikėsimės vidutinio javų derliaus. Normaliausiai dera ir manęs nenuvylė žieminės kultūros. Vasarinius kviečius ir žirnius jau padžiovino sausra, jie sudygo netolygiai. Šiuo metu Ukmergės rajone taip pat yra labai sausa, trūksta drėgmės. Dabar nuiminėjame ankstyvųjų bulvių derlių, agregatai į dirvą nelenda, žemė dulka. Bulvių derlius yra menkesnis. Tačiau tikiuosi, kad vėlyvesnių veislių derlius bus geresnis. Braškių derlius šiais metais taip pat vėlyvas, derlius – vidutinis. Todėl ir pajamos vidutinės.

AMSIEJIENE - Copy

Jovilė Amšiejienė, Alytaus rajono ūkininkė

Auginame įvairias lietuviškas ir egzotiškų kraštų daržoves. Nors šie metai papylė daug netikėtumų, tačiau tikimės, kad derlius bus geras. Pavasarį dėl sausros labai prastai dygo sėklos. Tik dabar vegetuoti pradėjo moliūgai ir cukinijos. Pastarosiomis dienomis sulaukiame lietaus, kuris skatina spartų daržovių augimą. Todėl labai viliuosi, kad daržoves pirkėjams galėsime tiekti tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir praėjusiais metais. Dauguma mūsų auginamų daržovių yra trumpos rotacijos, todėl, jei kokių nors pritrūksime, galėsime pasėti naujų ir patiekti klientams. Manau, kad nuostolių šiais metais neturėsime, kadangi mūsų rajoną aplenkė vėlyvosios šalnos, kurios kituose rajonuose nušaldė ir moliūgus, ir bulvienojus. Jokių technologijų apsaugai nuo šalnų netaikome. Tuo metu kai būna vėlyvos šalnos, laikome suspaudę kumščius ir prašome, kad nepakenktų mūsų daržovėms.

Produkcija brango

Šių metų gegužę, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 15,8 proc., tam įtakos turėjo 28,4 proc. didesnės gyvulių ir gyvulininkystės produktų ir 3,3 proc. – augalininkystės produktų supirkimo kainos.

Statistikos departamento duomenimis, iš gyvulininkystės produktų labiausiai – 49,3 proc. – išaugo natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos, kiaulių supirkimo kainos didėjo 26 proc., galvijų – 14,4 proc., kiaušinių – 4,7 proc., avių ir ožkų - 2,6 proc., tačiau 0,7 proc. pigiau buvo superkami paukščiai.

Iš augalininkystės produktų daugiausiai – 29,5 proc. – pabrango bulvės, kvietrugiai brango 16,2 proc., miežiai – 14,6 proc., kviečiai – 9,6 proc., rapsų sėklos – 7,4 proc., rugiai – 5,9 proc., vaisiai ir uogos – 3,6 proc., bet atpigo baltagūžiai kopūstai – 48,4 proc., morkos – 25,7 proc., ankštiniai augalai – 8 procentais.

2017 m. sausio–gegužės mėn., palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, supirkta daugiau daržovių – 24,5 proc., bulvių – 15,2 proc., kiaulių – 13,7 proc., vaisių ir uogų – 5,7 proc., avių ir ožkų – 5,3 proc., kiaušinių – 4,2 proc, paukščių – 1 procentu. Mažiau supirkta javų – 37,8 proc., rapsų sėklų – 14,6 proc., natūralaus riebumo pieno – 3,3 procento.

Statistikos departamentas

 

Rima Kazakevičienė, Vida Tavorienė, Jolita Žurauskienė

 

Rekomenduojami video