Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet dėl netvarkingų krosnių kilo per 1 000 gaisrų, neišvalyti dūmtraukiai degė net 800 kartų. Gaisrų priežastys panašios. Štai žmogus vis rengėsi valyti dūmtraukį, žadėjo ir skilinėjantį kaminą susiremontuoti. Na, o tada buvo numatęs ir  skardos lakštą prie grindų šalia pakuros prikalti. Tik vis nebuvo, kada... Tiesa, kartais krosnis dūmais pasispjaudydavo, suodžiai kamine užsidegdavo, bet paskui ji ir vėl kaip pasiutus malkas rijo. Kuo visa tai baigėsi? Surijo ugnis ne tik malkas, bet ir namus.

Geriau gaisro išvengti nei jį gesinti

„Supleška ne tik namai, gaisruose žūsta ir žmonės. Nors gaisro nė vienas nelaukia, bet ugniagesiams, lankantiems gyventojų būstus akcijos „Gyvenkime saugiai“  metu, dažnai tenka juos raginti, kad laiku išsivalytų dūmtraukius, susiremontuotų krosnis“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Pasak jo, kartais nutinka ir taip, kad žmogus net kelis kartus pažada, jog būtinai užtaisys krosnyje atsiradusius plyšius, kad nedžiovins malkų ant jos, bet praeina kelios dienos, o ugniagesiams tenka pas jį gaisrą gesinti.

Skaudžios gaisrų pamokos – iškalbingos. „Regis, iš jų tikrai būtų galima pasimokyti. Juk ne vienas prisimena, kaip kaimyno ar pažįstamo namas degė, bet po savo būstą pamiršta pasidairyti. Ir ne tik pasidairyti, bet ir jo saugumu pasirūpinti. Iš tiesų geriau gaisro išvengti negu jį gesinti“, – priduria M.Kanapickas.

Būstui šildyti naudojo kiaulės svilinimo degiklį...

Šildymo sezonas artėja. Kaip gyventojai jam ruošiasi? Pasak Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto Gintaro Zonio, yra nemažai namų, kurių gyventojai rūpinasi savo saugumu, išsivalo dūmtraukius, susiremontuoja krosnis,  bet neretai pareigūnai pamato ir kitokį vaizdą: „Ant krosnių ar šalia jų žmonės laiko įvairius daiktus, malkas, džiauna skalbinius, krosnį kūrena įvairiausiomis atliekomis – senais langų rėmais, drožlių plokštėmis, šlapiomis malkomis. Prie krosnių mažai kur įrengtas nedegus pagrindas, karšti pelenai pilami į plastikinius kibirus ir konteinerius.“

Ugniagesiai teigia, kad sunku pakeisti žmonių įpročius. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai priešgaisrinės priežiūros specialistai gyventojams paaiškina, ką reikėtų sutvarkyti, kad namuose nekiltų gaisras, bet žmonės kartais patarimų nepaiso. Deja, vėliau ugnis pasiglemžia ne tik jų namus, bet ir gyvybę.

Molėtų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Julius Rudžionis papasakojo apie šiemet Molėtų rajone, Dubingių seniūnijoje, Drąsių kaime, kilusį gaisrą, kuriame žuvo 1935 m. gimęs neįgalus senolis: „Nors jį ne kartą buvo įspėję giminaičiai, kad nelaikytų malkų ant krosnies, bet žmogus savo įpročio nekeitė. Viena diena buvo lemtinga.

Inspektoriaus teigimu, žmonės dažnai tvirtina, kad pas juos gaisrų nėra buvę, todėl ir nebus. „Nuo nelaimės nė vienas nesame apsaugotas, – teigia jis. – Jos nutinka ir tvarkingiems žmonėms, ypač stokojantiems elementarių krosnies kūrenimo įgūdžių. Buvo toks atvejis, kai žmogus, nusipirkęs sodybą, krosnį kūreno be pertraukos. Krosnis buvo seniai nekūrenta, o dūmtraukis nevalytas, todėl pačią pirmąją dieną kilo gaisras ir namas sudegė.“

Pasak priešgaisrinės priežiūros specialistų, didžiausia klaida, kad, atšalus orams, žmonės skuba kurti krosnis jų neapžiūrėję, neišsivalę dūmtraukių, tarsi tik ir lauktų gaisro. Sausį Jurbarko rajone, Naukaimio kaime, atvira liepsna degė gyvenamasis namas. Per gaisrą nudegė ir į vidų įgriuvo stogas, išdegė namo vidus. Name ugniagesiai rado 92 m. vyro kūną. Gaisro priežastis – netvarkinga krosnis.

O kovą Elektrėnų ugniagesiai skubėjo į Gilučių kaimą, kur atvira liepsna degė gyvenamasis namas. Su kvėpavimo organų apsaugos aparatais įėję į vidų, po kelių minučių ugniagesiai vieną po kito išnešė tris vyrus. Vieno jų gyvybės išgelbėti nepavyko. Gaisro židinys buvo namo priestate, virtuvėlėje, kur kūrenosi krosnis.

Vasarį Joniškio ugniagesiai buvo iškviesti gesinti gaisro į Ziniūnų kaimą. Išlaužę buto duris, jie negalėjo patikėti savo akimis: žmogus, įjungęs kiaulėms svilinti naudojamą įrangą, šildėsi savo būstą. Žmogus miegojo, o kambaryje jau tvyrojo ir dujos, ir dūmai. Laimė, ugniagesiai suspėjo jį išgelbėti.

Yra buvę, kad gyventojams intensyviau ėmus kūrenti krosnis, per parą šalyje liepsnodavo po 20 gyvenamųjų namų. G.Zonis sako, kad kaip žmonės pasiruošia šildymo sezonui, tokį rezultatą ir turi: „Mes labai džiaugsimės, jeigu po kūrenimo sezono jie išliks gyvi...“

Kaip pasirūpinti savo ir šeimos saugumu?

Šiemet dėl netvarkingų krosnių degė 754 individualūs gyvenamieji namai ir 87 butai daugiabučiuose. Statistika – ne tik skaičiai. Tai žmonių likimai, artimųjų netektys, prarastas turtas. Ką daryti, kad ugnis nepradėtų šeimininkauti namie?

Kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams. Pačios skaudžiausios nelaimės įvyksta būtent tada, kai vaikai paliekami namie vieni. Bene skaudžiausia nelaimė šių metų kovą nutiko Kaune. Namuose nuo kūrenamos geležinės krosnelės kilus gaisrui, žuvo du namie vieni palikti mažamečiai.

Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurai naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų džiovinti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.

Per šildymo sezoną krosnis rekomenduojama kūrenti 2–3 kartus per dieną ir ne ilgiau kaip pusantros valandos. O jei ketinate išeiti iš namų, privalu baigti kūrenti krosnį prieš 2 val. Kad iš krosnies neiškristų degančios žarijos, pakuros durelės turi būti uždarytos.

Jeigu krosnis nekūrenta keletą savaičių, malkų į ją reikėtų krauti nedaug, nes krosnyje bus susikaupusi drėgmė, todėl gali atsirasti įtrūkimų. Jei, užkūrus krosnį ar židinį, dūmai ima rūkti į patalpas, būtina nedelsiant išvalyti krosnį ir dūmtraukį.

Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Tada kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles, kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Specialistų nuomone, geriausias krosnių kuras – lapuočių malkos. Populiariausios ir plačiausiai naudojamos beržinės malkos tolygiai liepsnoja, nespragsi ir išskiria 25 proc. daugiau šilumos nei drebulinės ir 15 proc. daugiau nei pušinės malkos. Nuo beržinių malkų reikėtų pašalinti tošį. Beržo žievėje gausu deguto, kuris kaupiasi ant katilo ir dūmtraukio sienų. Be to, užsikišus dūmtraukiui, mažėja ir katilo efektyvumas – malkos ne kaitriai dega, o smilksta. Baigiant kūrenti į pakurą rekomenduojama įdėti keletą drebulės pliauskų.

Kūrenant krosnis, ypač pavojingos ir smalkės, nes galima jomis apsinuodyti. Todėl ugniagesiai pataria, iškūrenus ją, per anksti neužstumti sklendės. Užsklęsti ją galima tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti. Nuo gaisro ir klastingų smalkių žudančio poveikio gali apsaugoti autonominiai dūmų ir smalkių detektoriai. Dūmų detektorius informuoja patalpoje esančius žmones garsiniu signalu vos tik atsiradus dūmams, o autonominis smalkių jutiklis garsiniu signalu įspės, kad smalkių koncentracija pasiekė pavojingą ribą.

Kai namas dega – ne laikas valyti dūmtraukį

Nemažai gaisrų kyla ir dėl neišvalytų dūmtraukių. Todėl, prieš pradedant kūrenimo sezoną, iš dūmtraukių ir krosnių būtina išvalyti suodžius, o kūrenant kietuoju kuru, kaminas turi būti valomas kas tris mėnesius. Palėpėse ir kitose gaisro atžvilgiu pavojingose patalpose mūriniai dūmtraukiai  su dūmų kanalais  turi būti išbaltinti, kad matytųsi įskilimai. Per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę ir paukščiai. Kartais jie ten įsirengia lizdus. Taip nenutiktų, jei kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis nepermirktų nuo lietaus.

Jeigu židinį ar krosnį kūrenate aukštos kokybės anglimi, briketais ar gerai išdžiūvusiomis malkomis, kaminas ilgesnį laiką išliks švarus.

Jei nėra kaminkrėčio, dūmtraukį nesudėtinga išsivalyti ir patiems. Mechaninis kaminų valymas – pats seniausias, tačiau pats patikimiausias būdas. Tam naudojamos laiko patikrintos paprastos priemonės: šepečiai, metaliniai svarsčiai ir pan. Geriau įsigyti specialius šepečius, skirtus būtent kaminams valyti, su iš kelių dalių sudedamu kotu. Jų būna įvairių formų ir dydžių, universalių, tinkančių tiek metaliniams, tiek plytiniams kaminams valyti.

Pirmiausia prie šepečio pritvirtinkite vieną kotą ir įkiškite jį į kamino angą. Įvairiomis kryptimis jį judindami, išvalykite pasiekiamas kamino vietas. Paskui prijunkite dar vieną kotą, kad galėtumėte išvalyti aukščiau esančias apnašas. Junkite kotus tol, kol išvalysite visą kaminą.

Jei kaminas buvo neseniai valytas ir jame nėra daug apnašų, jas pašalinti galima kūrenant drebulių malkomis. Degdamos drebulės sukuria stiprią trauką, kuri išstumia pelenus iš kamino. Be to, drebulių karštis – sausas ir stiprus, jame išdžiūva ir sudega dervingos medžiagos, likusios kamine po krosnies kūrenimo spygliuočių malkomis.

Dar vienas būdas – valymas cheminiais preparatais. Veikimo priežastis paprasta: dėl tam tikrų medžiagų poveikio suodžiai pasišalina patys arba sudega tiesiog kamine. Tiesa, cheminiai mišiniai nelabai kuo pagelbės ar net apsunkins situaciją, jei dūmtraukis ypač seniai valytas ir yra smarkiai užterštas. Paprastai tokie mišiniai naudojami profilaktikai, ir tai geriausia daryti esant drėgnam orui arba iš karto po lietaus.

Nori būti saugus – kviesk ugniagesį į namus!

Kad šaltasis metų laikotarpis nebūtų paženklintas žūčių ir nuostolių, ugniagesiai prašo gyventojų atsižvelgti į patarimus ir saugiai kūrenti židinius bei krosnis, nepamirštant jų saugumą užtikrinančios priežiūros ir valymo. Taip pat pataria gyventojams, nelaukiant nelaimės, įsigyti ir gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius, kurie įspėtų apie gaisro pavojų. O kilus gaisrui ar įvykus kitai nelaimei, nedelsiant kviesti ugniagesius skubios pagalbos telefonu 112.

Gyventojai, norintys išsikviesti pareigūnus į namus, kad jie patartų gaisrinės saugos klausimais, gali registruotis tel. (8 5) 271 6880.