Tyrimo duomenimis, 54 proc. tautiečių duoną perka po kelis kartus per savaitę, o daugiau nei trečdalis – 35 proc. – į pirkinių krepšį ją įsideda mažiausiai kartą per savaitę. Svarbiausias kriterijus, pagal kurį renkamasi duona – kaina, tačiau ar ir kitą kartą bus perkamas tas pats gaminys, lemia ne ji.

Kainą kaip svarbų ar labai svarbų kriterijų renkantis duoną įvardino 76 proc. tyrimo respondentų. Antras pagal svarbumą kriterijus yra gaminio sudėtis ir priedai – šis rodiklis svarbus 75 proc. vartotojų. 72 proc. nurodė, kad renkasi duoną atsižvelgdami į jos natūralumą ir ekologiškumą.

Iš tyrimo aiškėja, kad tokie kriterijai kaip duonos gaminio išvaizda, kilmės šalis, pakuotės dydis ir patrauklumas, gamintojas, galiojimo laikas yra svarbūs tik vyresnio amžiaus vartotojų ir mažesnių miestų gyventojams. Taip pat vienas svarbiausių kriterijų jiems – ar duona pagaminta Lietuvoje. Tai rodo, kokias gilias tradicijas turi šis produktas mūsų kultūroje.

Statistikos departamento duomenimis, gaminių iš grūdų vartojimas šalyje po truputį auga. Jei 2010 m. vienam gyventojui teko 117 kg produktų iš grūdų, tai per penkerius metus suvartojimas išaugo 5 kg. Gaminių iš kviečių vartojimas per minėtą laikotarpį augo nuo 88 iki 94 kg, o iš ruginių miltų buvo stabilus – vidutiniškai suvartojama po 16 kg.

Tyrimas buvo atliktas liepos 1–7 dienomis. Internetinės apklausos metodu buvo apklausti 502 Lietuvos miestų gyventojai, kurių amžius – nuo 25 iki 64 m.