Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Tylusis žudikas kerta iš peties

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena. Pasaulyje šia liga serga apie 100 mln. žmonių, o Lietuvoje nuo jos kenčia beveik 2 proc. gyventojų – 54 tūkst. tautiečių.

Individualus gydymas

Mūsų šalyje sparčiai daugėja sergančiųjų antrojo tipo diabetu. Per pastaruosius dvejus metus jų skaičius išaugo ir šiandien šio tipo diabetu serga net 10 proc. tautiečių. Pasak medikų, jeigu liga ir toliau taip plis, netrukus ja sirgs kas dešimtas šalies gyventojas.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos profesorius Antanas Norkus teigia, kad labai svarbu visuomenei suteikti kuo daugiau žinių apie šią ligą, o ja sergantiesiems padėti suvokti savo galimybes pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą. „Nors diabetas – klastinga ir sunki liga, tam tikra dalis žmonių, deja, jos nesibaimina, – pripažino profesorius. – Kol žmogus vizualiai nemato diabeto pasekmių, į šį sveikatos sutrikimą nekreipia dėmesio ir nesiima jokių ligos kontrolės priemonių. Informacijos apie cukrinį diabetą visuomenei labai trūksta.“ A.Norkaus teigimu, kiekvieno diabetiko gydymas individualus, jį skiriant būtina atsižvelgti į daugelį aspektų – ligos stadiją, bendrą sveikatos būklę, paciento amžių, įpročius, gyvenimo būdą ir pan.

Antanas Norkus . Redakcijos archyvo nuotr.

Nuo diabeto ir jo komplikacijų kasmet šalyje miršta per 3 200 žmonių – apie 10 per dieną. Tačiau skaičiai neatspindi realios situacijos – antra tiek diabeto atvejų yra nediagnozuota, nes sergantieji 2 tipo diabetu dažnai nejaučia jokių ligos simptomų, todėl liga nustatoma pavėluotai, jau išryškėjus komplikacijoms. Tuomet gydymas tampa brangus ir ne visuomet rezultatyvus.

Užima pirmąją vietą

Vilnietė gydytoja endokrinologė Aušra Sirutavičienė ligonių, sergančių cukriniu diabetu, kiekvienais metais sulaukia vis daugiau. Tai viena dažniausių ligų, kurias jai tenka gydyti.

Medikė pabrėžė, kad siekiant įveikti diabetą svarbiausias dalykas yra nuoširdus paciento noras pasveikti ir griežtas sudarytos gydymo programos režimas. Pasak jos, ligonis ir gydytojas turi būti viena komanda, siekianti bendro tikslo. „Vienintelė galimybė išvengti skaudžių diabeto pasekmių – griežta gliukozės kiekio kraujyje kontrolė tiek alkio metu, tiek pavalgius, – sakė gydytoja. – Gydyti diabetą labai sunku. Medikas kiekvieną dieną nestovės prie ligonio, todėl jį reikia daug ko išmokyti. Nemažai diabetikų pripranta prie nuolat padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje, todėl jam sumažėjus jaučiasi blogai. Dėl šios priežasties dalis ligonių sąmoningai nenori mažinti cukraus kiekio kraujyje.“

Jei pacientai nesilaiko gydytojo nurodymų, nevartoja paskirtų medikamentų, organizme vyksta negrįžtami procesai – prasideda komplikacijos. Dėl jų gali tekti šalinti inkstus, amputuoti kojas, gali užklupti stiprūs neuropatiniai skausmai, žmogus gali netekti regėjimo. A.Sirutavičienės teigimu, diabetas perduodamas genetiškai. Tačiau jei žmogus gyvena sveikai, neturi antsvorio, genas gali neturėti jokios įtakos.

Mitybos ypatumai

Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė sergantiesiems cukriniu diabetu rekomenduoja valgyti tris kartus per dieną (pusryčius, pietus, vakarienę) kas keturias ar penkias valandas, o tarp pagrindinių valgymų pasistiprinti užkandžiais.

„Rinkitės maistingą, įvairų, daugiau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą. Kelis kartus per dieną valgykite duonos, košių – kruopų, makaronų (viso grūdo), taip pat įvairių vaisių (300 g per dieną) ir daržovių (bent 400 g per dieną). Riebią mėsą ir jos produktus pakeiskite paukštiena, žuvimi, ankštinėmis daržovėmis. Rinkitės liesą pieną ir jo produktus (rūgpienį, kefyrą, jogurtą, varškę). Venkite, o jei galite, iš viso atsisakykite maisto produktų, turinčių cukraus – saldumynų, baltų miltų kepinių. Valgykite nesūrų, virtą, troškintą ar orkaitėje keptą maistą. Per parą išgerkite 1,5–2 litrus skysčių, geriausia – vandens. Būtinai užsiimkite reguliaria fizine veikla atsižvelgdami į sveikatos būklę, pomėgius – ji padės reguliuoti gliukozės ir riebalų apykaitą“, – patarė dietologė.

Diabeto simptomai

Dažniausiai sergama pirmo ir antro tipo cukriniu diabetu. Daugelis pirmojo ir antrojo tipo cukrinio diabeto simptomų sutampa. Abiem atvejais kraujyje padaugėja cukraus, o organizmo ląstelėse stinga gliukozės.

Dažni apsilankymai tualete. Padažnėjęs poreikis šlapintis – padidėjusio cukraus kiekio kraujyje požymis.

Nenumalšinamas troškulys. Jeigu ėmėte vartoti daug daugiau skysčių nei paprastai, tačiau vis tiek niekaip negalite numalšinti troškulio, dėl to gali būti kaltas cukrinis diabetas.

Staigus svorio kritimas. Šis simptomas būna itin ryškus pirmojo tipo diabeto atveju. Antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, todėl kūno svoris mažėja nepastebimai.

Silpnumas, greitas nuovargis. Dėl šių pojūčių taip pat kaltas cukrus, kuris iš maisto patenka į kraują, kur insulinas turėtų padėti organizmo ląstelėms jį pasisavinti. Jeigu insulino nėra arba ląstelės liaujasi į jį reaguoti, cukrus taip ir lieka kraujyje, ląstelėms ima stigti energijos, todėl žmogus jaučia nuolatinį negalavimą, nuovargį.

Rankų, kojų, pėdų dilgčiojimas, tirpimas. Šis simptomas vadinamas neuropatija. Jeigu cukraus kiekis kraujyje ilgą laiką lieka didelis, jis pradeda ardyti nervų sistemą – ypač galūnėse esančius nervus.

Pablogėjusi rega, išsausėjusi oda ir niežulys, dažnos infekcijos arba ilgai negyjančios žaizdelės (įpjovimų ir kt.), greitai net dėl menkučio sutrenkimo atsirandančios mėlynės. Jeigu pastebėjote nors vieną iš išvardytų simptomų, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

– Diabetas yra ketvirta pagal dažnumą mirties priežastis pasaulyje. 

– Įrodyta, kad cukrinis diabetas – tylusis žudikas: pasaulyje kas 20 sek. diagnozuojamas naujas šios ligos atvejis, kas 30 sek. dėl jos komplikacijų amputuojama koja, kas 10 sek. nuo šio sveikatos sutrikimo miršta žmogus.

– Manoma, kad diabetas yra pagrindinė beveik 30 proc. mirčių priežastis.

Rekomenduojami video