Skaičiai rodo, kad kaimo turizmą Lietuvoje pasirenka vis daugiau poilsiautojų. Tačiau kaimo turizmo sodybų savininkai tvirtina, kad, nuėmus rožinius statistikos akinius, atsiveria ne tokia optimistinė realybė. Prisotintoje rinkoje vyksta grumtynės. Tautiečius vis labiau vilioja pigesnes paslaugas siūlantys kaimynai lenkai, latviai ir baltarusiai, o patys užsieniečiai per daug nesiveržia į mūsų kaimą. Emigrantai Lietuvą iškeičia į egzotiškus kraštus.

Kova dėl turistų

Smarkiai išplėtotas kaimo turizmo sektorius pastaraisiais metais paauga keliais procentais per metus. Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) duomenimis, 2016 m. Lietuvos kaime ilsėjosi 320 tūkst. poilsiautojų, kurie čia paliko apie 7 mln. eurų.

Pasak LKTA prezidento Lino Žabaliūno, įvertinus vietinio turizmo apgyvendinimo apimtis, kas penktas turistas nakvojo kaimo turizmo objektuose. „Tai reiškia, kad kaimo turizmas nėra nišinė, o gana ženkli turizmo paslaugų rinka“, – konstatavo apie 60 proc. visų Lietuvos kaimo turizmo paslaugų teikėjų (382 kaimo turizmo sodybas) vienijančios organizacijos vadovas.

Kalbinti kaimo turizmo sodybų šeimininkai tokius skaičius vertina nevienareikšmiškai. „Kai 2006 metais ėmiausi šio verslo, mūsų regione buvo vos dvi trys kaimo turizmo sodybos. Dabar jų čia mažiausiai dešimt kartų daugiau, o rinka stipriai susitraukė – demografinė situacija, švelniai tariant, nepavydėtina, emigracijos tempai nemenksta. Nenoriu būti pesimistas, bet nematau ženklų, kurie padėtų šiai rinkai atsigauti ir klestėti“, – sakė Kėdainių rajone kaimo turizmo paslaugas teikiančios sodybos savininkas Vidas Silvestravičius.

V.Silvestravičius

Verslininkas pridūrė, kad kaimo turizmo sodyboms tenka kautis dėl tų pačių klientų, kuriuos vilioja pajūris, Druskininkai, Birštonas ir kiti turizmui bei poilsiui patrauklūs miestai. „Mes negalime konkuruoti su stambiuoju kapitalu, kuris investuoja į turizmo ir poilsio sektorių. Žmonės dar uždirba, tačiau lėšų atsinaujinti nebelieka. Rinka persotinta, todėl ne vienas atsisako šio verslo, keičia profilį“, – kitą kaimo turizmo verslo pusę atskleidė V.Silvestravičius.

Viltys – į emigrantus

Anot Dzūkijos kaimo turizmo asociacijos pirmininko Gintaro Anulio, kaimo turizmo sektoriuje atsispindi mūsų visuomenės išsisluoksniavimas ir pajamų žirklės. „Daug kas nori pačių pigiausių paslaugų, o dalis – prabangos, nelieka vidurinio segmento. Pasiūla didelė, konkuruoti, atsinaujinti darosi sudėtinga, nes atsiperkamumas menkas“, – aiškino Lazdijų rajone įsikūrusios kaimo turizmo sodybos šeimininkas.

Verslininkai daug vilčių deda į emigrantus, kurie dažnai šurmuliuoja kaimo turizmo sodybose. „Lietuvoje gyventojų mažėja, lieka seneliai, kurie pas mus nevažiuoja. Laukiame grįžtančių emigrantų, kurie organizuoja įvairias šventes, giminių ir draugų susitikimus“, – teigė G.Anulis.

Žemaitijos kaimo turizmo asociacijos pirmininkė Jurgita Krištupienė sakė, kad užsienyje įsitvirtinę tautiečiai – dažni svečiai žemaičių kaimo turizmo sodybose. Be to, jie Lietuvoje poilsiauti rekomenduoja užsieniečiams bendradarbiams, draugams.

Anot V.Silvestravičiaus, emigrantai pagyvina kaimo turizmo rinką, tačiau neretai padaro meškos paslaugą. Švenčių proga perka Lietuvoje likusiems tėvams, artimiems giminaičiams bilietus į Londoną ar kitus užsienio miestus. Be to, ir patys emigrantai vestuves ir krikštynas vis dažniau švenčia jau ne Lietuvoje, o Anglijoje, Airijoje ar Seišelių salose.

Užsieniečiai nesiveržia

Kaimo turizmo sodybų šeimininkai norėtų pritraukti daugiau užsieniečių, tačiau jie nesiveržia į Lietuvos kaimą. „Anksčiau atvažiuodavo vokiečių, danų ir kitų europiečių. Dabar tik vienas kitas pasitaiko. Ką jiems Lietuvoje, kur vasarą dažnai trūksta saulės ir viskas gana brangu, veikti. Jie geriau skrenda į Ispaniją, Italiją“, – kalbėjo Dzūkijos kaimo turizmo asociacijos pirmininkas.

Mažiau užsieniečių užsuka ir į Žemaitijos kraštą. Anot J.Krištupienės, tikimybę daugiau sulaukti užsieniečių turi tos sodybos, kurios skelbiasi internetinėse rezervavimo sistemose.

„Dėl suprantamų priežasčių praradome Rusijos turistus, lenkams pas mus per brangu, jie turi gerai išplėtotą savo kaimo turizmą. Sako, kad atsiranda ukrainiečių, bet tai nelabai jaučiasi. Mes daromės nepatrauklūs aplink esantiems potencialiems turistams, o tautiečiai poilsiauja Turkijoje, Egipte ar Gruzijoje. Dabar tereikia pasiguglinti ir rasi geriausią sprendimą pagal kišenę“, – sakė V.Silvestravičius.

Verslininkams apmaudu, kad mūsų kaimo turizmo paslaugų teikėjų duoną suvalgo kaimynai, nes Lietuva tampa brangių prekių ir paslaugų šalimi, o jos daugumos piliečių pajamos skurdžios. „Mus pravažiuoja ir traukia į Lenkiją. Nieko nepadarysi, ten viskas pigiau“, – apgailestavo lazdijietis G.Anulis.

Smaugia biurokratai

Kaimo turizmo sodybų savininkai aiškino, kad sumažinti poilsio kainų negali dėl nepalankios mokestinės sistemos, brangstančių rinkliavų, per didelių reikalavimų ir biurokratinės naštos. „Panašu, kad dabartinė valdžia dar pablogins padėtį, tad neteksime paskutinių klientų. Liks tik tie, kurie teiks brangias paslaugas turtingiesiems“, – dėl ateities nedžiūgavo Dzūkijos kaimo turizmo asociacijos vadovas.

V.Silvestravičiaus teigimu, valdininkai vis kelia visokių reikalavimų kartelę. „Ir toliau viskas griežtinama, vadinasi, didės administracinė našta, taip pat ir mūsų išlaidos. Kai kurių paslaugų jau tenka atsisakyti. Štai mes uždarėme baseiną, nes pagal dabartines higienos normas jo negalime išlaikyti. Lankydamiesi užsienyje matome, kad ten viskas vyksta daug paprasčiau, o pas mus reikalavimai – iki debesų“, – nusivylimo neslėpė verslininkas.

Anot jo, įvertinus visas nepalankias aplinkybes, sudėtinga piginti paslaugas ir išgyventi. „Per dešimt metų mūsų paslaugų kainos nepasikeitė, o išlaidos išaugo, nes viskas pabrango. Be to, regiono verslui darosi sudėtinga išlaikyti ir rasti darbuotojų. Santechniką ar elektriką reikia iš miesto vežtis, o tai daugiau kainuoja“, – aiškino V.Silvestravičius.

Traukia išskirtinumu

Kaimo turizmo sodybų įvairovė Lietuvoje gana didelė. Vienos siūlo ramų poilsį šeimoms, kitos – aktyvų laisvalaikį, pažintinį, sveikatingą poilsį, trečios organizuoja šventes ir renginius. Vis daugiau kaimo turizmo verslininkų kviečia į įvairias edukacines programas, kuriose pristato vietinius patiekalus, tautinį paveldą. Kai kur tokie pažintiniai renginiai, degustacijos ir kitokios pramogos nurungia visas kitas paslaugas.

„Jeigu neturėtume šaudyklos, nerengtume šaudymo mokymų, varžybų, išgyventi būtų nelengva“, – prisipažino V.Silvestravičius.

Žemaitijos kaimo turizmo asociacijos pirmininkė aiškino, kad prieš dvidešimt metų kone visi verslininkai veržėsi siūlyti kuo daugiau paslaugų, o dabar sodybos specializuojasi, ieško išskirtinumo. „Štai mūsų sodyboje nepageidaujama garsi muzika, todėl pas mus atvažiuoja svečiai, kurie mėgsta ramiai ilsėtis, gėrėtis gamta, nebijo tylos. Tenka pastebėti, kad miestiečiai sunkiai ją ištveria“, – sakė Plungės rajone įsikūrusios etnografinio stiliaus kaimo turizmo sodybos šeimininkė J.Krištupienė.

Anot Žemaitijos verslininkės, būtų neteisinga manyti, kad kaimo turizmas Lietuvoje klesti. Vieniems sekasi geriau, kitiems – prasčiau, tačiau apie pakilimą, kuris buvo iki krizės, neverta svajoti. „Dabar daug ką lemia asmeninis įdirbis ir sėkmė. Štai pernai dėl lietingos vasaros buvo mažiau poilsiautojų, bet tose sodybose, kurios turi nuolatinių vasarotojų, jų nestigo“, – teigė J.Krištupienė.

Nepaisant to, kad kaimo turizmo rinka yra prisotinta, kasmet atsiranda naujokų, kurie imasi šio verslo. Bet nemažai sodybų uždaro duris. „Jeigu nėra kam perduoti verslo, pagyvenę žmonės pavargsta ir užsidaro. Šis verslas nėra lengvas, kasdien po kiemą ir namus vaikšto svetimi žmonės. Kai kurie negali su tuo susitaikyti, kiti priešingai – pasiilgsta vasarotojų“, – kalbėjo Žemaitijos kaimo turizmo asociacijos pirmininkė.

Vilios latvius

Šiemet jubiliejinį, dvidešimtąjį, sezoną atidariusios LKTA prezidentas L.Žabaliūnas tikisi, kad šią vasarą poilsiautojų bus ne mažiau nei pernai. „Turėtume išlaikyti 3–4 proc. augimą. Aktyviai pristatėme kaimo turizmo paslaugas Latvijoje, tad turėtume daugiau sulaukti kaimynų“, – teigė pašnekovas.

Pasak LKTA vadovo, pastaruosius 5–6 metų kaimo turizmo sektorius nesiplečia, tačiau pokyčių neišvengia – įsilieja naujų veidų, kiti pasitraukia.

Kviesdamas poilsiautojus į kaimo turizmo sodybas L.Žabaliūnas tikino, kad šių paslaugų kainos drastiškai neauga. „Kai manęs klausia, kodėl kaimo turizmo sektoriuje kainos didesnės nei Palangoje, siūlau įvertinti, kad kaimo turizmo sodyboje žmonės perka kompleksinę paslaugą“, – aiškino kaimo turizmui atstovaujančios asociacijos prezidentas.

Parama išliko

Aistė Mileikaitė,  Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja

2007–2013 m. paramos laikotarpiu buvo atskira priemonė „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, pagal kurią kaimo turizmui buvo skirta beveik 41 mln. eurų. Ši parama atiteko 354 projektams.

Dabar tokios priemonės neliko, tačiau kaimo turizmas ir toliau remiamas. Tam paramą galima gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“.

2015 m. pagal šią veiklos sritį buvo remiamos kaimo turizmo, nakvynės bei pusryčių paslaugų teikimo veiklos jau veikiančiose kaimo turizmo sodybose. Teigiamai įvertinta dvylika paraiškų (1,86 mln. eurų). Jau pasirašytos šešios sutartys 836,5 tūkst. eurų, su kitais šešiais pareiškėjais tai bus padaryta artimiausiu metu.

Pernai buvo remiama apgyvendinimo veikla. Tam paramos prašo dvidešimt pareiškėjų (prašoma suma – 2,3 mln. eurų), tačiau projektų finansavimas dar nėra patvirtintas.

Kaimo turizmo sodybos

Metai          Vnt.

2006           531

2007           538

2008           546

2009           588

2010           590

2011           615

2012           605

2013           620

2014           662

2015           655

2016           661

Statistikos departamentas