Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, prekybos apyvarta šalies turguose sumažėjo 11,8 proc. Vieni juose prekiaujantys ūkininkai teigė, kad prekyba suprastėjo dėl tuštėjančių tautiečių kišenių, kiti tikino, kad tai lėmė įprastas sezoniškumas. Tačiau statistikai tvirtina, kad apyvarta menko netgi atmetus sezoniškumo įtaką. Prekyba augo tik Telšių (5,5 proc.) ir Klaipėdos (0,2 proc.) apskričių turgavietėse.

Augintojų košmaras

Panevėžio rajone žinomas ūkininkas ir raugintų kopūstų gamintojas Stasys Rudys, paklaustas, kai sekėsi realizuoti šiųmetinę produkciją, atsiduso: „Daržovių pardavimas smuko, nes didieji prekybos tinklai rengia akciją po akcijos ir taip vilioja pirkėjus. Tokių daržovių kainų nuolaidų dar nėra buvę. Žinoma, dėl to nukenčia turgūs ir mažesnės parduotuvės. Be abejo, tai nenaudinga ir tiems ūkininkams, kurie daržoves tiekia šiems tinklams – jiems tenka menka kaina. Štai kilogramas bulvių kainuoja tik 9 centus! Tikras augintojų košmaras.“

Ūkininkas savo produkciją parduoda didmenininkams, kurie tiek raugintus kopūstus, tiek kitas jo daržoves ir bulves tiekia turgaus prekeiviams, mažesnėms parduotuvėms. Palyginti su ankstesniu, šio sezono produkcijos pardavimas sumažėjo maždaug trečdaliu. Daržovių augintojas nesiskundė tik dėl raugintų kopūstų kainos – ji išliko panaši į pernykštę, tačiau kitų daržovių smuko.

S.Rudžio neguodžia ir tai, kad apskritai pastaraisiais metais mažėja daržovių valgytojų. Laikai, kai dėl vartotojų ūkininkai nesuko galvos, jau seniai praėjo. Dabar kasmet jų mažyn ir mažyn.

Vis dėlto ūkininkas neketina mažinti auginamų daržovių ir bulvių ploto. „Auginame ne tiek ir daug – apie 25 hektarus. Šiemet produkciją lėčiau realizuojame, bet tikimės, kad viską išparduosime“, – vylėsi jis.

Perkamoji galia mažėja

Alvydas Bolys, Ukmergės rajono ūkininkas, tikino, kad diena dienai nelygu: vieną prekyba vyksta geriau, kitą – prasčiau. „Beveik 40 metų turgavietėje prekiauju savo ūkyje išaugintomis daržovėmis, – pasakojo žemdirbys. – Pastaraisiais metais žmonių perkamoji galia mažėja, pirkėjų skaičius taip pat. Tačiau savo auginamų daržovių ploto mažinti neketiname. Kiek auginome, tiek ir auginsime.“

Produkciją A.Bolys tiekia ir kavinėms, restoranams bei ugdymo įstaigoms. Jis nesiryžo prognozuoti, kokia ateitis laukia daržininkų. „Žmonių mažėja, prekyba menksta, bet mes, augintojai, šios situacijos pakeisti negalime, – sakė jis. – Ankstesniais metais prekyba vykdavo daug sklandžiau. Tikiuosi šiokio tokio pagyvėjimo pavasarį, nes žiemą žmonės didžiąją dalį savo lėšų skiria mokesčiams už šilumą. Daržoves sandėliuoju, jų kokybė išliks gera iki pavasario. Tad turiu vilties daržoves realizuoti.“

Lemia sezoniškumas

Vilniaus Kalvarijų turguje savo produkciją parduodantys mėsininkai padėties nedramatizuoja. Prie mėsos prekystalių kartais net eilutė nusidriekia. Pastaruoju metu vis daugiau pirkėjų pageidauja jautienos, o kiauliena praranda populiarumą. Mėsos paviljone prekiaujantis ūkininkas Donatas Galiauskas iš Molėtų krašto Vilijočių kaimo patikino, kad žiemą prekyba sulėtėja, tačiau tai nereiškia, kad jau reikia laidoti turgavietes. Beje, mėsos kainos turguje didesnės nei parduotuvėje.

„Sezoniškumas būdingas kiekvienam parduodamam produktui, tačiau mano produkcija išskirtinė, niekuomet nekonkuravau su prekybos centrais, – sakė D.Galiauskas. – Pripažįstu, kad pirkti mėsą iš manęs brangiau nei parduotuvėse, tačiau aš parduodu ne pramoniu būdu augintų gyvulių mėsą. Pats važiuoju pas augintoją, išsirenku gyvulį, nusiperku, nuvežu į ES standartus atitinkančią skerdyklą. Prekiauju mūsų mišrūnų galvijų mėsa. Tokios lietuviškos jautienos kumpio vidutinė kaina – 6–7 eurai už kilogramą.“

Donatas Galiauskas. P. Lileikio nuotr.

Ūkininko teigimu, net išskirtinė prekė ne visuomet užtikrina sėkmę. „Viską lemia įdirbis, – sakė jis. – Klientą pritraukti labai sunku, tad svarbu nenuvilti esamų, kad jie grįžtų ir kitiems tavo produkciją rekomenduotų. Pats šį darbą dirbu jau dešimtmetį. Esu labai smulkus ūkininkas, viską darau iš savo pinigų, jokių paramų nesu gavęs. Turtų nesusikroviau, tačiau kasdienei duonai užtenka.“

Sekasi visus metus

Ūkininkas Arūnas Žibartas iš Šilalės noriai dalijosi savo verslo paslaptimis. „Savo ūkyje auginu mišrūnus ir mėsinius gyvulius. Jų laikau tiek, kad sugebėčiau pats parduoti, – sakė Arūnas. – Pats sėju grūdus, pats šienauju. Kartu su uošviais turime 30 ha žemės. Vilniaus turguje dirbu tik 3 dienas – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį. Kitomis dienomis šeimininkauju ūkyje. Pagalbininkų nesamdau. Iš savo žemės gerai uždirbu, nes ją gerai apdirbu, laikausi sėjomainos, todėl ji man atsilygina.“

Pasak A.Žibarto, prekybai kiauliena sezoniškumas būdingas, o jautiena vienodai paklausi ištisus metus. Tiesa, ūkininkas pripažino, kad minėtų gyvulių mėsos mažiau parduodama žiemos švenčių laikotarpiu, mat tuomet daugiau perkama paukštienos.

Išnyko trys turgavietės

Šalies turgavietėse prekybos apyvarta 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 85,5 mln. eurų ir, palyginti su 2016-ųjų trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 11,8 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 3,4 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Prekyba maisto prekėmis sumažėjo 18,6 proc., ne maisto prekėmis – 4,7, augalais ir gyvūnais – 35,8 proc. Daugiausia – 30 proc. – smuko prekyba vaisiais ir uogomis, prekyba bulvėmis sumenko 25,4 proc., daržovėmis – 22,5 proc. Padidėjo tik prekyba kitomis maisto prekėmis (medumi, žuvimi, kepiniais ir kt.) – 1,1 proc. Iš ne maisto prekių labiausiai – 15,8 proc. – išaugo prekyba kitomis ne maisto prekėmis (bižuterija, žvejybos reikmenimis, užuolaidomis, siūlais ir kt.), o prekyba kosmetika, asmens higienos reikmenimis padidėjo 9,9 proc.

Šalyje 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį veikė 102 turgūs, o 2015-ųjų ketvirtąjį ketvirtį jų buvo trimis daugiau – 105. Veiklą nutraukė trys Šiaulių ir dvi Kauno apskričių turgavietės, veiklą pradėjo po vieną turgavietę Kauno ir Šiaulių apskrityse. Veikiančiose turgavietėse buvo 28,1 tūkst. prekybos vietų, t.y. 1,9 proc. daugiau negu 2015-ųjų ketvirtąjį ketvirtį. Prekybos vietų užimtumas turgavietėse 2016 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 49,3 proc. (2015 m. ketvirtąjį ketvirtį – 52,2 proc.). Užimtų prekybos vietų skaičius, palyginti su 2015 m. ketvirtuoju ketvirčiu, labiausiai išaugo Marijampolės ir Vilniaus apskričių turgavietėse (atitinkamai 4,3 ir 2,7 proc.), o labiausiai sumažėjo Šiaulių ir Utenos apskričių turgavietėse (atitinkamai 13,7 ir 12,4 proc.).

Prekybos turgavietėse apyvarta ir pokyčiai pagal prekių grupes

Padidėjimas, sumažėjimas (–), procentais

Lijana Cibulskienė, Vida Tavorienė, Jolita Žurauskienė