Augalininkystės ūkiuose jau pradedamos tręšti žieminės kultūros. Ūkininkų teigimu, šiemet jie panaudos mažiau trąšų nei ankstesniais metais.

Nekaupia trąšų

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovo Aušrio Macijausko, šiųmetė trąšų prekyba gana vangoka, nes žemdirbiai planuoja tręšti mažesnius pasėlių plotus nei ankstesniais metais. Nemažai ūkininkų iki šiol dėl drėgnų dirvų dar negali įvažiuoti į laukus, todėl ir trąšomis dar nepasirūpino. „Žemės ūkis išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ūkininkai stengiasi mažinti išlaidas, tarp jų – ir trąšoms“, – tvirtino A.Macijauskas.

LGAA vadovo teigimu, žemdirbiai nelinkę kaupti trąšų ir laikyti jų iki pavasario. Daugiausia trąšų nuperkama prasidėjus pavasario sezonui, kovo ir balandžio mėnesiais. Dalis ūkininkų, besižvalgydami geresnių kainų ir didesnių nuolaidų, trąšomis apsirūpina rudenį ir žiemą, kai prekyboje įsivyrauja štilis. „Negalėčiau pasakyti, kokia tinkamiausia trąšų apsirūpinimo strategija. Kažkokios auksinės taisyklės nėra, jų įsigyjama visus metus“, – sakė pašnekovas.

Maisto elementai

Anot A.Macijausko, dauguma ūkininkų lengva ranka nepila trąšų į dirvą, jie tręšimo darbus planuoja remdamiesi dirvos analize. Populiariausios – kalio, fosforo ir azoto trąšos. Kai kurie ūkininkai renkasi kompleksines trąšas. Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad augalams svarbiausi maisto elementai yra būtent azotas, fosforas ir kalis. Kitų maisto elementų augalams reikia mažiau, jų būna kompleksinėse bei organinėse trąšose.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės biuro vadovė, augalininkystės konsultantė Vilma Kačinskienė sakė, kad vidutiniškai vienam hektarui reikia skirti apie 160 kg veikliosios medžiagos azoto, iki 100 kg – kalio bei iki 70 kg – fosforo. Ji priminė ūkininkams, kad prieš tręšiant būtina atlikti dirvožemio tyrimus.

AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius priminė, kad, augalų vegetacijai atsinaujinus, pirmiausia juos būtina patręšti azotu. Teigiama, kad šį pavasarį dirvožemiuose yra mažiau azoto, todėl šios trąšos efektyvumas bus aukštas.

Kainos svyruoja

Ukmergės rajono ūkininkas Ramūnas Skapas dar nepatręšė žieminių kviečių ir kvietrugių pasėlių. Ūkio dirvos šlapios, todėl darbus teks atlikti tuomet, kai bus galima įvažiuoti į laukus. Ūkininkas artimiausiomis dienomis planuoja įsigyti trąšų. „Pirksiu kompleksinių ir azoto trąšų. Jos šiemet brangesnės nei praėjusiais metais“, – teigė vyras ir pridūrė, kad paprastai trąšų stengiasi įsigyti, kai kainos būna pačios žemiausios. Pasak R.Skapo, jei žiemą siūlomų trąšų kaina prilygsta pavasario, jis nesuinteresuotas jų pirkti ir sandėliuoti. „Šie metai neeiliniai. Ne vienam ūkininkui iškilo daug nežinomųjų, todėl dauguma delsė ir iš anksto nepirko trąšų“, – sakė R.Skapas.

Stambaus augalininkystės ūkio savininkas Zenonas Vaičiulis, auginantis žieminius rapsus ir žieminius kviečius, pasėlių rudenį negalėjo patręšti, todėl šiuos darbus atliko prieš dvi savaites. Žieminės kultūros buvo patręštos kalio ir fosforo trąšomis. Artimiausiu metu jis planuoja panaudoti azoto trąšas. Kompleksinės trąšos ūkyje nenaudojamos, nes po atliktų dirvožemio tyrimų paaiškėjo, kokių trąšų reikia. Z.Vaičiulis visų ūkiui reikalingų trąšų užsisakė dar praėjusių metų liepą. Tuomet ir kainos buvo apie 10 proc. mažesnės nei šiuo metu. „Trąšų kainą sunku nuspėti, niekada negali žinoti, kada pavyks jų pigiau įsigyti“, – sakė ūkininkas.

Interneto svetainėse trąšų platintojų skelbiamais duomenimis, balandžio pradžioje tona amonio salietros kainavo apie 273–275 eurus, amonio sulfato – 214–215 eurų, o karbamido – apie 325 eurus.

Laukuose – darbymetis

Pasak bendrovės „Baltic Agro“ agronomės dr. Marijos Čižauskienės, ūkininkai nerimastingai laukė šių metų pavasario ir tręšti pradėjo tik įvertinę žieminių kultūrų būklę. Manoma, kad artimiausiomis dienomis prekyba trąšomis turėtų suaktyvėti. Pastarųjų dienų šilti orai labai gerai pradžiovino laukus, lietus ištirpdė pašalą. Panevėžio, Jonavos ir Kėdainių rajonų žemdirbiai laukuose pradėjo darbus pilnu tempu. Jie beria amonio sulfatą ir amonio salietrą, nes augalai jau vegetuoja. „Tą pastebėjome išrovę kviečius ir apžiūrėję šaknis. Pradėjusios vystytis šaknys yra baltesnės spalvos. Šiuo laikotarpiu būtina augalus kuo skubiau pamaitinti azoto ir fosforo trąšomis, nes dirvožemis po praėjusių metų lietingų orų stokoja lengvai prieinamų augalams maisto medžiagų ir badauja. Nereikėtų pamiršti panaudoti ir augimo reguliatorių“, – patarė dr. M.Čižauskienė.

Tiems ūkininkams, kurių laukai dar drėgni, agronomė nerekomendavo važiuoti į laukus ir pradėti tręšimo darbų, nes bus gadinama dirva. Dr. M.Čižauskienė teigė, kad šiais metais žemdirbiai turės daugiau investuoti į laukus, nes juos reikės gerokai „paremontuoti“.