Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Transriebalai – gardūs nuodai ant mūsų stalo

Pyragai, saldainiai, padažai, bulvių traškučiai, šaldytos picos, žuvų piršteliai, greitai paruošiamos košės ar sriubos – tai tik keli produktai, kuriais dažnas mūsų mėgaujasi beveik kasdien. Būtent šiuose produktuose esantys transriebalai yra patys žalingiausi iš visų riebalų rūšių, kuriuos žmogaus organizmas gauna su kasdieniu maistu.

Terminų painiava

Ironiška, bet parduotuvėje studijuodami produkto etiketę nerasite įspėjimo apie transriebalus, nes kol kas gamintojai šios informacijos pateikti neprivalo reikalaujama nurodyti tik būtiną bendrąjį ir sočiųjų riebalų kiekį bei informuoti, ar produkto sudėtyje yra hidrintų riebalų. Sveika gyvensena besidominčius vartotojus glumina skirtingų pavadinimų gausa: „hidrinti riebalai“, „pusiau hidrinti riebalai“, „transriebalai“... Ar tai vienas ir tas pats?

„Dalį šių terminų galima išvysti ant maisto produktų etikečių. Vienas dažniausių riebalų šaltinių – augalinis aliejus, kurį skystą maisto pramonėje naudoti sudėtinga. Prieš maždaug šimtą metų buvo atrasta technologija, kaip kaitinant augalinį aliejų gauti kietus riebalus. Po šio hidrinimo proceso riebalai tampa panašūs į sviesto luitus. Jie dar vadinami konditeriniais riebalais“, – aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laikinai vyriausiosios patarėjos pareigas einanti Aušra Išarienė ir priduria, kad hidrinti riebalai tapo labai populiarūs maisto pramonėje, ypač konditerijoje.

Dėl hidrinant augalinį aliejų vykstančios cheminės reakcijos gali susidaryti du skirtingi produktai – visiškai hidrinti ir iš dalies hidrinti riebalai. „Visiškai hidrintuose riebaluose nėra transriebalų, o iš dalies hidrinti riebalai yra pagrindinis pramoninių transriebalų (chemiškai pakeistų augalinės kilmės riebalų – red. past.) šaltinis“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Kurios rūšies – visiškai hidrintų ar hidrintų iš dalies – riebalų yra gaminiuose, gamintojai vartotojus privalo įspėti gaminio etiketėje.

Aušra Išarienė

Sveikatos sąskaita

„Vertinant pagal gamybos proceso kaštus, technologiją, iš dalies hidrinti riebalai yra ekonomiškai efektyviausias produktas, tad kai kurie maisto pramonės atstovai siekdami atpiginti maisto produktus, juo labiau kad ir vartotojai tikisi parduotuvėse rasti pigesnių skanėstų, naudoja iš dalies hidrintus riebalus, – sako A.Išarienė ir pabrėžia, kad taip elgtis gamintojus skatina ne tik ekonominis efektyvumas – visų rūšių hidrinti riebalai maisto pramonei patrauklesni dar ir dėl to, kad suteikia produktams tam tikrų savybių: jie greičiau sustingsta, pailgėja jų galiojimo terminas, glajai labiau blizga ir atrodo estetiškiau. – Nors šie riebalai nėra sveiki, produktui jie suteikia ne tik skoninių savybių, bet ir pagerina išvaizdą, konsistenciją, o pirkėjų rankos noriau tiesiasi prie tų gaminių, kurių glazūra skaidri, konsistencija malonesnė.“

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad kiekviena įmonė pirkdama žaliavą gauna informaciją apie kokybinius hidrinto aliejaus rodiklius – kiek jame yra sočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, kiek transriebalų. Tačiau net jeigu gamintojas savo produktams gaminti naudoja aliejų, kuriame nėra transriebalų, vartotojas etiketėse tokio užrašo nepamatys.

Kadangi maisto produktų gamintojai ženklinimo etiketėje turi pateikti informaciją apie gaminyje esančius iš dalies hidrintus riebalus, kurie ir yra transriebalų šaltinis, jie nurodys, jog produkte esama hidrintų riebalų. Todėl, pasak A.Išarienės, norintys apsisaugoti nuo žalingo jų poveikio vartotojai turėtų vengti produktų, kurių etiketėje nurodyta, jog jų sudėtyje yra hidrintų (vadinasi, iš dalies hidrintų – red. past.) riebalų. Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad šiuo metu informacijos apie transriebalus vartotojai nerastų ir jokiame viešojo maitinimo įstaigos valgiaraštyje.

Paklausta, kuriuose produktuose aptinkama daugiausia transriebalų, pašnekovė sako: „Daugiausia šių kenksmingų riebalų yra konditerijos kepiniuose – bandelėse, sausainiuose, saldainiuose. Itin daug jų randama glaistuose. Taip pat transriebalų gausu margarine, majoneze, padažuose ir greitojo maisto produktuose, pavyzdžiui, užpilamose sriubose, picose, šaldytuose gaminiuose. Esama ir gruzdintuose produktuose.“

Apskritai, pasak A.Išarienės, maisto gaminių, kuriais reikėtų mėgautis itin saikingai, sąrašas yra ilgas.

Pavojingiausi riebalai

Transriebalų poveikis žmogaus sveikatai pradėtas tyrinėti seniai. Tyrimai patvirtino, kad šie riebalai ypač kenkia smulkiosioms širdies kraujagyslėms.

„Jie gali sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, padidina išeminės širdies ligos ar net miokardo infarkto riziką. Šie riebalai siejami ir su išaugusia vėžio bei diabeto rizika. Nemažai tyrimų atskleidė, kad gausus tranasriebalų vartojimas yra viena iš nutukimą lemiančių priežasčių“, – vardija pašnekovė ir priduria, kad transriebalai žalingi ir besilaukiančioms moterims, nes prasiskverbia pro placentą ir gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi.

Pasak specialistės, moksliniais tyrimais įrodyta, kad transriebalai yra net 4–5 kartus pavojingesni nei sotieji riebalai. „Esama duomenų, kad transriebalų vartojimas gali skatinti sisteminius uždegiminius procesus, kurie turi įtakos aterosklerozės vystymuisi. Jie taip pat veikia kraujagyslių sieneles ir sutrikdo kraujagyslių veiklą, o tuomet didėja insulto bei infarkto ir kitų ligų rizika, – sako specialistė ir įspėja, kad į žmogaus organizmą patekę transriebalai neigiamai veikia lipidų kiekį kraujyje. – Jie ne tik didina blogojo cholesterolio koncentraciją kraujyje, bet mažina ir širdį saugančio gerojo cholesterolio kiekį.“

Rezultatai neguodžia

Pasak A.Išarienės, transriebalų vartojimas glaudžiai susijęs su maisto kultūra ir gamintojų bei vartotojų požiūriu į maisto produktų kokybę.

„Pavyzdžiui, Prancūzijoje ar Italijoje nėra įprasta, kad gamintojas turi tiekti vartotojui kuo pigesnius produktus. Ten keliami aukšti kokybės reikalavimai. Kai tiriama, kiek gyventojai suvartoja produktų, kuriuose yra transriebalų, paaiškėja, kad šiose valstybėse dėl to didelių problemų nekyla. Tačiau šalių, kurios į ES įstojo vėliausiai ir kurių ekonominė padėtis yra prasta, pirkėjai ieško pigiausių maisto produktų, kurie ne visuomet pasižymi aukšta kokybe“, – kalba ji.

Specialistė primena, kad kelerius metus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdytų tyrimų rezultatai parodė, jog beveik pusėje tirtų maisto produktų transriebalų kiekis buvo didesnis, nei rekomenduoja Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Šių tyrimų metu buvo ištirti 147 rizikingiausi maisto produktai – saldainiai, sausainiai, konditerijos kepiniai, bandelės, pyragaičiai, vafliai, šakočiai, šaldyta tešla, glaistyti varškės sūreliai, margarinas, tepieji riebalų mišiniai, konditeriniai riebalai, glaistai, margarinas. Net 48 proc. tirtų gaminių mėginių transriebalų kiekis buvo didesnis, nei nustatytas kitose šalyse.

„Tirti 26 rūšių saldainiai. Transriebalų kiekis rekomenduojamas normas viršijo net 90 proc. šių saldumynų“, – sako pašnekovė ir priduria, kad kai kurių rūšių saldainiuose šių riebalų kiekis rekomenduotiną normą viršijo net dvidešimt kartų.

Ėmėsi draudimų

Remiantis PSO ir Europos maisto saugos tarnybos rekomendacijomis, transriebalų reikėtų gauti ne daugiau kaip 1 proc. su maistu gaunamos energijos normos. Ryžtingų žingsnių siekdama sumažinti transriebalų vartojimą pastaruoju metu ėmėsi Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų tarnyba, kuri nuo šių metų birželio uždraus maisto pramonėje naudoti iš dalies hidrintus riebalus. Toks sprendimas priimtas dėl itin negatyvaus jų poveikio vartotojų sveikatai.

Kai kurios ES šalys (Danija, Austrija, Latvija ir Vengrija) jau prieš keletą metų teisės aktais nustatė, koks transriebalų kiekis gali būti maisto produktuose. Neseniai leistiną transriebalų kiekį maisto produktuose nustatė Norvegija, Islandija, Šveicarija, o netrukus prie šių šalių prisidės ir Lietuva – nuo 2019 m. lapkričio 1 dienos mūsų šalyje įsigalios naujas reglamentas, numatantis, kad 100 gramų maisto produkto gali būti ne daugiau nei 2 gramai šių riebalų.

„Vartotojui bus paprasčiau rinktis maisto produktus. Jei juose ir bus transriebalų, gamintojas privalės pasirūpinti, kad jų kiekis neviršytų leistinos normos“, – teigia A.Išarienė.

Paklausta, ar įsigaliojus minėtam reglamentui parduotuvių lentynose saldainiai bus sveikesni, ar jų neliks iš viso, specialistė atsako turinti vilties, kad šie saldumynai bus sveikesni, bet ne brangesni. „Labai svarbu, kad maisto produktų gamintojai būtų socialiai atsakingi ir nemanipuliuotų vartotojais. Pavyzdžiui, Danijoje, kurioje anksčiau nei kitose valstybėse įsigaliojo minėtas reglamentas, produktų kainos pagerinus jų kokybę nepakilo“, – sako pašnekovė ir patikslina, kad ir Lietuvoje būta pavyzdžių, kai konditerijos gaminių gamintojai, sulaukę pastabų dėl itin didelio juose esančių transriebalų kiekio, ėmėsi priemonių jam sumažinti, tačiauprodukcijos kainų nepadidino.

Rekomenduojami video