Jei mėgstate grybauti, tai turbūt patiks ir sraigiauti. Tokį du mėnesius trunkantį papildomą darbą gali išbandyti kiekvienas, turintis laisvo laiko.

Ar pavyks užsidirbti, priklausys nuo vynuoginių sraigių derliaus: už kilogramą moliuskų supirkėjai dabar siūlo 50 centų. Reikia nepamiršti ir sraigių rinkimo gamtoje reikalavimų, nes numatytos baudos.

Darbas nesudėtingas

Vilkaviškio rajone įsikūręs sraigių supirkėjas Algis teigė, kad palankiais metais Suvalkijoje galima rasti vynuoginių sraigių. Paprastai jų žmonės prirenka Šešupės pakrantėse ties Marijampole, o Vilkaviškio rajone palanki vieta – prie Paežerių ežero. Žinoma, anot supirkėjo, norint rasti gamtoje sraigių, dar turi būti joms palankios oro sąlygos. Sraigės mėgsta šilumą ir drėgmę. Tik šiemet kol kas šilumos dar trūksta, nors drėgmės jau ir pakanka.

Svarbus tokiam darbui ir paros metas. Geriausias laikas sraigiauti – kaip ir grybauti: ankstyvas rytas. Sraigės išlenda po rasos bei šilto lietaus. Bet jeigu ryte bus šalna, tądien rinkėjo maišelis bus tuščias.

Vilkaviškietis sraigių supirkėjas ragina žmones sraiges rinkti ir Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje, Kybartuose, Vištytyje, Birštone, Dauguose. Ieško ir norinčiųjų tapti supirkimo tarpininkais. Juos įdarbina, duoda svarstykles, maišus, tereikia tik noro dirbti šį darbą ir tinkamų patalpų. Tinka ir tuščias, švarus garažas. Taip pat pagalbininkas turėtų gerai išreklamuoti sraigių supirkimo verslą, nes atlyginimas priklausys nuo darbo rezultatų.

Gali tekti mokėti baudą

„Neaišku, ar sraigių šiemet bus daug, ar mažai. Aš jau dvi savaites dirbu. Sraigių pasirodo, kai atšyla ir palyja, o kai atšąla, sausa, jų nebūna. Jei gamta neduos – nebus uždarbio nei man, nei rinkėjams“, – aiškino vilkaviškietis.

Jo teigimu, sraigių prie Paežerių ežero kasmet uždera daug, bet šiemet didesnio rinkėjų sujudimo ten nematyti. Nors esą buvę metų, kai pavykdavo jų rasti labai daug – rinkėjai kviesdavo atvažiuoti ir pasiimti surinktas sraiges. Pats produkciją pasiims ir šiemet.

„Mažų rinkti negalima – baus gamtosaugininkai. Ir negalima rinkti į maišus be skylučių, maišas būtinai turi būti skylėtas. Rinkti galima ir plikomis rankomis, ir su pirštinėmis “, – aiškino vilkaviškietis ir priminė, kad sraigių rinkimo sezonas trumpas, tad vertėtų paskubėti.

Trunka du mėnesius

Sraigių supirkimo naujoku pasivadinęs verslininkas iš Vilniaus krašto sakė superkąs sraiges teritorijoje nuo Kauno link Vilniaus ir aplink sostinę. Didesnį kiekį pats nuvažiavęs paima iš rinkėjų namų. Vyras siūlo darbą sraigių supirkėjams ir tiekėjams, juos aprūpina būtinu inventoriumi. „Visi, kurie stengiasi, kažkiek užsidirba. Kaip ir bet kuriame versle“, – sakė sraigių rinkimo verslo naujokas.

Didesnę patirtį sukaupę sraigių supirkėjai per parą planuoja supirkti nuo 400 iki 800 kilogramų sraigių. Tačiau didesnį kiekį surinkti gali tik didelė šeima. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje vynuoginės sraigės gana paplitusios, tik reikia mokėti jų rasti. Tik aplink Kauną, Vilnių jų nėra tiek daug, kiek norėtų rinkėjai.

Pasak pašnekovo, sraigių supirkimo kainos įvairuoja. Jas diktuoja regionas, sraigių pasiūla. Vidutinė kilogramo kaina – apie 50 centų, tačiau jei sraigių būna mažai, kaina kyla.

„Masinis sezonas dar neprasidėjo. Tikimės, kad gegužės pabaigoje bus pats darbymetis“, – sakė vyras. Jis neneigė, kad pradedančiam tokį verslą jau reikia investuoti. Sraigių supirkėjui reikia transporto priemonės, kitų veiklos priemonių, ir, žinoma, lėšų. Supirkėjas neneigė, kad jam tai bus tik papildomas užsiėmimas, truksiantis vos kelis mėnesius.

Ne visur ir ne visas

Vynuoginių sraigių rinkėjai gali džiaugtis – šiemečiai lietingi orai joms patinka, nors šilumos ir nėra labai daug. Atkutusios po žiemos miego jos jau lenda iš savo slėptuvių.

Aplinkos ministerija perspėja, kad Lietuvoje vynuogines sraiges, kaip nustato jų išteklių naudojimo taisyklės, leidžiama rinkti ir supirkti nuo jų vegetacijos pradžios iki liepos 1 dienos. Be to, galima rinkti ne visas, o tik ne mažesnio kaip 28 mm kiauto skersmens. Vynuogines sraiges draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose bei kitose saugomose teritorijose, jeigu tai numato jų veiklą reglamentuojantys teisės aktai.

Prieš superkant sraiges supirkimo vietoje privalu jas išrūšiuoti pagal dydį. Išrūšiavus negali likti daugiau kaip 5 proc. mažesnių sraigių, nei leidžiama. Aplinkosaugininkai priminė, kad apie vynuoginių sraigių supirkimo vietas reikia prieš 5 darbo dienas iki supirkimo pradžios informuoti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentą.

Vynuoginės sraigės į Lietuvą buvo atvežtos daugiau kaip prieš du šimtus metų iš Vakarų Europos ir įkurdintos prie dvarų buvusiuose parkuose. Ilgainiui jos paplito visoje šalies teritorijoje. Vynuoginių sraigių ištekliai aktyviai pradėti naudoti maždaug prieš 20 metų. Beveik visos surinktos sraigės yra eksportuojamos. Lietuvoje per metus, atsižvelgiant į sezoną, surenkama 600–700 tonų sraigių.

Superka, perdirba ir išveža

Vilniaus UAB „Gudukas“ vadovas Arvydas Liutkus „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad įmonė jau pradėjo supirkti vynuogines sraiges. Supirktus moliuskus, kaip ir kasmet, parduos greta įsikūrusiai sraigių perdirbimo įmonei „Gardumeli“.

A.Liutkaus teigimu, kol kas orai dar nėra palankūs sraigių rinkėjams. Jos jau renkamos Vidurio Lietuvoje, bet šiaurinėje šalies dalyje bei Vilniaus krašte, kur gegužės pradžioje dar naktimis būdavo šalnos, sraigių aptinkama tik simboliškai. Kai kur iš viso dar jų nėra.

Pernai buvo gana nepalankūs metai sraigiautojams. UAB „Gudukas“ Lietuvoje supirko daugiau nei 600 tonų vynuoginių sraigių. Anot bendrovės vadovo, šiemet tikimasi supirkti ne mažiau nei pernai. UAB „Gardumeli“ perdirba ne tik iš „Guduko“ supirktas sraiges, jai tiekia šią žaliavą ir kiti Lietuvos tiekėjai, įmonė įsiveža sraigių perdirbimui ir iš užsienio šalių.

„Lietuvoje pastaraisiais metais atsirado neproporcingai daug įmonių, turinčių leidimą perdirbti vynuogines sraiges. Jokioje kitoje Europos Sąjungos šalyje tiek jų nėra. Dalis perdirbimo įmonių tuo užsiima šalia kitų veiklų, bet ir tiesiogiai užsiimančiųjų pakankamai daug. Konkurencija Lietuvoje labai didelė“, – situaciją apibendrino A.Liutkus ir pridūrė, kad kiekviena įmonė turi savo nuolatinių tiekėjų.

Perdirbimo sezoną UAB „Gardumeli“ pradės, kai bus surinktas didesnis kiekis sraigių. Tam kasmet įdarbina sezoninių darbuotojų. Technologiniai procesai perdirbėjus įpareigoja sraiges pirmiausia tinkamai išdžiovinti. Pasak A.Liutkaus, tik maža dalis šio produkto parduodama Lietuvoje, o didžioji dalis išvežama į Prancūziją.

Analogiškų vynuoginių sraigių perdirbimo įmonių yra ir Molėtuose, Druskininkuose, kitose Lietuvos vietovėse.

„Ne visi perdirbimo procesai yra pelningi. Būna, kad ateina laikas, kai galvoji, kaip išlaikyti žmones, tada dažniausiai jau ir uždarbiai būna mažesni, bet darbdaviui svarbiausia – nepaleisti žmonių, nes vėl juos surinkti yra labai sunku“, – pasakojo A.Liutkus.

Asociacijai nerūpi 

Tomas Jacinkevičius, Sraigių augintojų asociacijos pirmininkas

Mes patys iš miškų surinktų sraigių nesuperkame. Jei neturi, kur jų perdirbti, – neapsimoka supirkti. Sraigių augintojų asociacijos narių labai sumažėjo. Vienetai belikę, kurie dar bando sraiges patys auginti. Mes vynuoginių sraigių rinkėjams, supirkėjams ir perdirbėjams jokios konkurencijos nekeliame. Net ir sraigių auginimas ūkiams nėra ekonomiškai pelningas. Kai tokios sraigių kainos, neapsimoka jų auginti ir pardavinėti. Pigiau tada eiti rinkti jų į miškus, neužsiimti auginimu. Reikia jas pačiam ir perdirbti – šių moliuskų negali ilgai laikyti. Vynuoginių sraigių supirkimu ir perdirbimu Lietuvoje užsiima perdirbimo įmonės. Jiems vynuoginės sraigės yra jų verslas.

Supirkėjai ruošiasi

Robertas Slavickas, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas

Asmenims leidžiama rinkti ir supirkti vynuogines sraiges nuo sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 d. Apie supirkimo vietas prieš 5 darbo dienas iki vynuoginių sraigių supirkimo pradžios reikia pranešti raštu arba elektroniniu paštu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra supirkimo vietos. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui apie šiemetes supirkimo vietas jau pranešta. Daugiausia tokia veikla norinčiųjų užsiimti yra Šakių rajone (Kudirkos Naumiestyje, Plokščiuose, Dabitų kaime, Gelgaudiškyje, taip pat Kalvarijoje), Marijampolės savivaldybės Mokolų kaime ir Liudvinave bei Pilviškiuose (Vilkaviškio r.).