„Birželio pirmą sekmadienį kalendoriuje įrašyta – Tėvo diena. Tačiau Lietuvoje šią šventę pamiršta ar laiko nesvarbia ne viena šeima. Ji retai minima žiniasklaidoje ir toli gražu neprilygsta visuotinai švenčiamai Motinos dienai. Kodėl tėvai ignoruojami?“ – klausia skaitytojas Rimas iš Kaišiadorių r.

Į klausimą atsako psichologas dr. Gediminas Navaitis.

Tėvo diena – graži, rami šeimos šventė be valstybės vadovių ir vadovų sveikinimų. Ne vienoje šeimoje ši šventė pamiršta. Neprisiminta netgi kovotojų už tradicinę šeimą.

Kaip ir bet kuri šventė, tai gera proga papokštauti, papasakoti anekdotą. JAV psichologas R.Simonas atliko interneto svetainėse skelbiamų anekdotų analizę. 42 proc. anekdotų apie tėvus – tai anekdotai, kuriuose šaipomasi iš vyro ir vaikų bendravimo. Pavyzdžiui, tėvas klausia sūnaus: „Kur buvai iki vėlumos?“ Sūnus atsako: „Kariuomenėje tarnavau.“ Anekdotai išryškina ir atspindi realybę.

Ją išryškina ir tyrimai. Kita vyriškumo tyrinėtoja psichologė Sch.Bern pasiūlė tiriamiesiems įvertinti gana dažną šeimyninę situaciją, kai vienas sutuoktinis daro karjerą, o kitas rūpinasi vaikais ir namais. Daugumos tiriamųjų nuomone, jeigu karjeros aukštumų siekia vyras, tai šeima darni ir laiminga, tačiau jeigu tai daro moteris, vadinasi, vyras ją išnaudoja.

Lietuvoje taip pat vyrauja požiūris, kad vyras turi užsiimti vyriškais darbais, būti nagingas, gebėti suremontuoti butą, sutaisyti sugedusią buitinę techniką ar automobilį. Taigi jis turi elgtis taip, tarsi būtų pasidalijęs su žmona darbus valstietis, žinantis, kad jam teks sunkiai dirbti laukuose, o žmonai – rūpintis namais.

Čia tiktų paklausti pačių tėvų, ar jie nenorėtų ko nors daugiau. Gal jiems patiktų reikšmingesnė vieta vaikų gyvenime? Buvo apklausta arti pusantro tūkstančio Lietuvos vyrų. Domėtasi jų nuomone apie vyriškumą ir tėvystę, vyro vaidmeniu šeimoje ir ugdant vaikus. Apklausa parodė, kad tėvo pareigas ir vaidmenį šeimoje nemažai vyrų vis dar suvokia labai primityviai, pamiršta, kad vaikus reikia ne tik aprūpinti, bet ir mylėti.

Tiesa, požiūris į tėvystę keičiasi. „Sodros“ duomenimis, tėvai vis labiau įsitraukia į vaikų ugdymą. 2009 m. vaiko priežiūros išmokas gavo 7,2 proc. (3,3 tūkst.) vyrų, o 2016 m. šis skaičius išaugo iki 21,7 proc. (8,9 tūkst.). Svarbu ir tai, kad pirmąjį vaiko auginimo mėnesį vis dažniau tėveliai pasirenka būti su šeima ir kreipiasi dėl tėvystės pašalpos. 2006 m., kai buvo įteisinta tėvystės socialinio draudimo išmoka, tokias išmokas gavo 3 tūkst. vyrų, o 2016 m. – jau 16,3 tūkst. vyrų.

Taigi vyrai akivaizdžiai keičiasi ir pradeda elgtis protingiau t. y. atsižvelgdami į mokslinių tyrimų rekomendacijas. O šie tyrimai patvirtino, kad vaikų turintys žmonės gyvena ilgiau už bevaikius. K.Modig surinko informaciją iš Švedijos gyventojų duomenų bazės. Ji nagrinėjo 1,5 milijono 1911–1925 metais gimusių žmonių gyvenimą ir nustatė, kad bent vieną atžalą turintis vyras, sulaukęs šešiasdešimties metų, gali tikėtis nugyventi dvejais metais ilgiau už tokio pat mažiaus bevaikį stipriosios lyties atstovą. Vyrams turėti vaikų netgi naudingiau nei moterims. Gyvenimo trukmės skirtumas tarp motinų ir bevaikių moterų buvo pusantrų metų.

Vaikai ne tik pailgina gyvenimą, bet ir apsaugo tėvus nuo menkų nesėkmių, suteikia paramą. Edinburgo universiteto psichologai gatvėse išbarstė kelis šimtus piniginių. Beveik pusė buvo grąžinta savininkams. Tačiau piniginių, kuriose buvo kūdikio nuotrauka, grąžinta net 88 proc.

Taigi tėvo vaidmuo ugdant vaikus jau niekam nekelia abejonių. Pakaks paminėti, kad apklausus kelis šimtus didžiausių JAV kompanijų vadovių paaiškėjo, kad vaikystėje jos dažniau bendravo ir pramogavo drauge su tėvu nei tos, kurios nepadarė karjeros.