Taupus vairavimas – daugeliui priimtina ir savaime suprantama vertybė. Tačiau toli gražu ne kiekvienas prie vairo atsisėdęs pilietis ją puoselėja. Ir priežasčių tam suranda įtikinamų: „Dabar skubu, todėl negaliu lėtai vilktis. Taupiai vairuosiu, kai turėsiu laiko.“ Tokie ir panašūs pasiteisinimai prilygsta pažadams drastiškai pakeisti gyvenimo būdą.

Taupus nebūtinai mažas

Paprasčiausias būdas važiuojant neišlaidauti – vairuoti taupų automobilį. Dažniausiai taupi mašina tapatinama su maža transporto priemone, turinčia nedidelio tūrio variklį. Toks požiūris iš dalies yra teisingas. Mažas automobiliukas, suprantama, pasižymi mažesniu apetitu degalams. Tačiau, nepaisant taupaus vairavimo principų, net ir „kibiriuko“ sąnaudos gali gerokai išaugti ir netgi prilygti gerokai didesnėms ir galingesnėms transporto priemonėms. Geriausias pavyzdys – beveik 3 t sveriančio „Nissan Navara“ pikapo degalų sąnaudų rezultatas, užfiksuotas neseniai vykusiuose taupaus vairavimo bandymuose. Bekelės galiūnas 100 km kelio sunaudojo 7,49 l degalų.

Realios sąnaudos

Daugelis linkę manyti, kad ekonominio važiavimo bandymuose galima sėkmingai pasirodyti tik su mažais automobiliais, turinčiais nedidelio darbo tūrio, itin taupius variklius. Kad taip nėra, įrodė bendrovės „Nissan Nordic Europe Oy“ atstovas Mindaugas Plukys, taupaus važiavimo žygyje vairavęs pikapą su 2,3 l darbo tūrio varikliu. „Tokį automobilį pasirinkome ne tam, kad paįvairintume ir taip margą varžovų automobilių parką, – sakė M.Plukys. – Nepadarėme klaidų, kurios pagal renginio nuostatus virsta papildomais išeikvotų degalų gramais. Todėl su pikapu pasiektos degalų sąnaudos – 7,49 l/100 km – realios.“ Kitas ekipažas, vairavęs beveik tris kartus lengvesnį „Hyundai i20” automobilį su 1 l benzininiu varikliu sudegino net 5,76 l I00 km kelio.

Ekonomiškumo negarantuoja

Akivaizdu, kad mažas automobiliukas su nedideliu varikliu savaime taupumo negarantuoja. Tad ekonomijos pagrindas – vadinamoji „tarpinė“ tarp vairo ir sėdynės atramos, t. y. vairuotojas. Šią tiesą aiškiai patvirtina ir dar vienas pavyzdys iš tų pačių taupaus važiavimo bandymų. Ekonomijos skirtumas 100 km kelio tarp trijų identiškomis sąlygomis vairavusiųjų tokius pačius automobilius – daugiau nei litras degalų. Kasdien vairuojant, nepaisant taupaus važiavimo principų, vėjais paleidžiamos milžiniškos lėšos.

Numatyti maršrutą

Eilučių autoriui ekonominio važiavimo bandymuose teko proga pasigilinti į taupumo rezervus su „Škoda Fabia” automobiliu. Benzininis 1,2 l variklis, pasiekiantis 110 AG pajėgumą, ir šešių laipsnių mechaninė pavarų dėžė leido tikėtis įveikti maršrutą bent jau gamintojo deklaruojamomis 4,8 l/100 km vidutinėmis degalų sąnaudomis. Klaidingai manoma, kad taupaus važiavimo bandymuose galima lėtai „zirzinti“ ir snaudžiant pasiekti ekonomiškų rezultatų. Ganėtinai aukštos laiko normos, per kurias reikia įveikti maršrutą, nubrėžtą bendro naudojimo keliais, įpareigoja važiuoti taip, kad nebūtų trukdoma kitiems eismo dalyviams. Uždelsus kur nors prie šviesoforo ar netikėtai susidariusioje spūstyje, norint neatsilikti nuo grafiko, tenka spausti netgi itin netaupiai. Taip, kaip nutinka gyvenime, kai beatodairiškai kažkur skubi iš anksto nesuplanavęs maršruto. Tuomet jau negalvoji apie jokią degalų ekonomiją.

Taupiausiais režimais

Taupaus vairavimo pagrindai yra šie: kuo tolygiau paskirstyti greitį, apgalvoti maršrutą, vengti dažnų sustojimų ir staigaus pagreitėjimo. Geresnius ekonomiškumo rezultatus lemia ir automobilio inercijos panaudojimas bei važiavimas kiek įmanoma aukštesnėmis pavaromis. Kiekvienas automobilis turi savo taupiausią režimą. Pavyzdžiui, „Fabia“ automobilis taupiausias momentines sąnaudas rodė penktąja pavara važiuojant 55–67 km/val., o šeštąja – 104–111 km/val.

Aptikus tokią automobilio „paslaptį“ degalų sąnaudos siekė 4,6 l 100 km. Toks rezultatas 0,2 l pagerino gamintojo deklaruojamas vidutines degalų sąnaudas, kurios sudaro 4,8 l 100 km kelio.

Didina sąnaudas

Visiškas sustojimas ir startavimas iš vietos – „peilis“ taupiam važiavimui. „Vien tik tokiam veiksmui pakrautas daugiatonis vilkikas sunaudoja iki vieno litro degalų“, – teigė sunkvežimių vairuotojų taupaus vairavimo instruktorius Valdas Butkevičius. Stoviniuojant spūstyse arba prie šviesoforo laukiant ilgiau nei 30 sek., patartina išjungti variklį. Tai nesudėtinga nustatyti važinėjant tais pačiais maršrutais.

Dar pravarčiau, kai automobilyje įrengta „Stop/Start“ sistema. Ji išjungia variklį, o nuspaudus akceleratoriaus pedalą, vėl užveda. Šią sistemą turintis automobilis sutaupys degalų ir mažiau terš aplinką. „Stop/Start“ sistema jau nėra prabangos elementas. Ji montuojama ir žemesnės klasės kompaktiškuose automobiliuose.

Jei mieste per metus nenuvažiuojama daugiau nei 30 tūkst. km, naudingiau rinktis hibridinį automobilį. Toks automobilis ypač tinka tada, kai tenka dažnai stoviniuoti spūstyse, ir žiemą, nes jis greitai įšila.

Įvertinti galimybes

Sklandžiai pavaras junginėjanti automatinė pavarų dėžė – dar vienas privalumas važinėjant mieste. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad pigesni automobiliai kartais turi robotizuotas dėžes. Šios, deja, nepasižymi patikimumu ir sklandžiu veikimu. O tai nelemia važiavimo taupumo.

Tad galvojant apie taupų važiavimą derėtų kruopščiai išnagrinėti automobilio ypatumus ir juos suderinti su vairuotojo poreikiais.