Metų pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) sukvietė į Vilnių regioninės spaudos atstovus.

Tradiciniame URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento renginyje žurnalistams ministerijos vadovai, Lietuvos ambasadoriai užsienio šalyse, kiti aukšti diplomatai, URM padalinių vadovai pristatė svarbiausias šalies užsienio politikos aktualijas, tokias kaip JAV prezidento rinkimai, Didžiosios Britanijos skyrybos su Europos Sąjung, santykiai su Rusija.

Elito atotrūkis

Ko galėtume tikėtis artimiausioje ateityje, jei tarptautinės politikos barometrai dar nerodo artėjant ramių ir saulėtų orų? Kas lemia nerimastingas jų permainas? Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, svarstydamas apie galimas pokyčių priežastis, žurnalistams nurodė ne taip dažnai aptarinėjamą variantą. „Kai klausiama apie problemas Europoje, krizes, iššūkius ir kitus dalykus, manau, reikėtų kalbėti – ir ne tik Lietuvoje – apie tai, kad elitu pasivadinęs visuomenės sluoksnis taip atitrūksta nuo kitų piliečių, kad paskui žmonės nebesupranta, ką tas elitas daro, kodėl ir dėl ko. Ir kai tas atotrūkis tampa labai didelis, rinkimuose ar referendumuose žmonės balsuoja remdamiesi  emocijomis, o ne argumentais. Tarkime, referendume balsuoja norėdami nubausti politikus, o ne išsakydami savo nuomonę dėl vieno ar kito pateikto klausimo. Taip nutiko Nyderlanduose, kai buvo surengtas refenedumas dėl ES asociacijos narystės sutarties su Ukraina. Niekas neslėpė, kad Ukraina jiems mažai rūpi: referendumo organizatoriai norėjo nubausti šalies Vyriausybę ir tai padarė“, – sakė L.Linkevičius.

Neužmerkti akių

Antrą užsienio reikalų ministro kadenciją pradėjęs politikas atkreipė dėmesį, kad vykdant užsienio politiką ypač vertinamas perimamumas, tęstinumas ir prognozuojamumas. Pasak L.Linkevičiaus, tai tinka ir Lietuvos, prie kurios vairo stojo nauja Vyriausybė, atveju. „Ši kadencija skiriasi tik tuo, kad keičiasi tarptautinė situacija, bet, deja, iššūkiai lieka tie patys“, – pridūrė ministras. Jo teigimu, vienas svarbiausių dalykų – kad būtų laiku, kokybiškai, tiksliai, be jokių išlygų įgyvendinami NATO viršūnų susitikimo Varšuvoje sprendimai. Šiuo metu, pasak L.Linkevičiaus, tai daroma gana sėkmingai, tad norisi, kad darbas ir toliau taip vyktų.

Dėmesio centre, ministro teigimu, bus ir energetikos problemos. „Ši sritis kaip kraujo sistema organizme. Gali būti nepriklausomas, bet jeigu tiekimo sistema ne tavo rankose, ta nepriklausomybė yra abejotina. Labai stipriai pasistūmėjome į priekį, kai buvo pastatytas suskystintųjų dujų terminalas. Turime elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, tai proveržis, tačiau būtina tęsti darbus, suderinti savo elektros tinklus su Vakarų energetine sistema, nes dabar operatorius yra Rusijoje. Svarbūs yra visi infrastruktūriniai strateginiai projektai“, – sakė L.Linkevičius.

Tarp pagrindinių Lietuvos užsienio politikos tikslų ministras minėjo ir gerus santykius su kaimynais, pabrėžė, kad turima vilčių „perkrauti“ (atnaujinti?) santykius su Lenkija. Gynybos ir saugumo srityse mūsų šalis sieja geras tarpusavio supratimas ir glaudus bendradarbiavimas.

„Nepaprastai svarbūs ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis. Dar nežinome, kaip bus suformuota nauja JAV administracija, bet tai nekeičia mūsų nuostatos. Mes tikimės ir tikime, kad JAV liks strateginė ne tik Lietuvos, bet ir Europos partnerė, kitaip sunkiai įsivaizduojame saugumo garantijas visoje euroatlantinėje erdvėje. Toliau gilinsime santykius su Šiaurės ir Baltijos šalimis. Integracija plečiasi visose srityse. Penkių Šiaurės šalių ir trijų Baltijos valstybių formatas (?), sakyčiau, yra savotiškas tiltas tarp NATO ir ES, nes kai kurios šio aštuoneto šalys yra abiejų organizacijų narės, kai kurios – tik ES, o kai kurios – tik NATO. Mes kartu generuojame idėjas, deriname pozicijas ir paskui jų atitinkamai laikomės tose organizacijose“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Paklaustas apie dabartinius Vilniaus ir Maskvos santykius, L.Linkevičius atkreipė dėmesį, kad būtų klaidinga sakyti, jog oficialių ryšių išvis nėra, tačiau jų gerokai mažiau. Anot ministro, palaikyti santykius su didžiąja kaimyne nevengiama, ir jis asmeniškai, kai yra galimybė, yra pasirengęs tokiems kontaktams. „Jei klaustumėte, ar norime gerų, normalių santykių su Rusija, galėčiau drąsiai atsakyti – aišku, kad norime, bet ne bet kokia kaina. Ir nemanome, jog mes kalti dėl to, kad jų nėra. Kartais išgirstame klausiant: o ką jūs padarėte, kad pagerintumėte santykius? Man toks klausimas kartais labai keistai skamba. Ką gi mes turime padaryti? Užsimerkti ir apsimesti, kad nematome, ką daro Rusija? Tada tie santykiai greitai taptų geri. Jeigu taip rekomenduotumėte, turbūt taip nedaryčiau“, – svarstė L.Linkevičius.

Pasiruošimas skyryboms

Vienu svarbiausių tarptautinės politikos įvykių šiais metais tapo vasarą Didžiojoje Britanijoje įvykęs referendumas dėl narystės ES. Jo atgarsiai vis dar ritasi per visą Europą ir ypač Lietuvą, nes šioje šalyje, Lietuvos ambasados Londone vertinimais, gyvena apie 200 tūkst. lietuvių, arba 7–8 proc. Lietuvos gyventojų. Kas jų laukia britams pasitraukus iš ES? Apie tai ir kitus šioje šalyje gyvenantiems lietuviams svarbius dalykus mintimis su žurnalistais per tiesioginį vaizdo ryšį su Londonu dalijosi Lietuvos ambasadorė Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Asta Skaisgirytė-Liauškienė. Ji pabrėžė, kad aktualiausi Lietuvos ir Didžiosios Britanijos santykių klausimai buvo apsvarstyti per tą pačią dieną vykusį prezidentės Dalios Grybauskaitės ir ministrės pirmininkės Theresos May susitikimą.

„Vyriausybė planuoja kovo mėnesį Briuseliui pateikti notifikaciją, kad norima pradėti derybas dėl ES sutarties 50-ojo straipsnio, kuris numato šalies išstojimą iš ES. Kokie bus derybiniai parametrai (kriterijai?), dar šiek tiek anksti kalbėti. Aišku, kad vienas svarbesnių dalykų, žvelgiant iš Londono, yra tam tikra laisvo žmonių judėjimo kontrolė. Kokia ji bus? Šiandien atsakyti į klausimą, kas bus Jungtinei Karalystei pasitraukus iš ES, atsakyti negalima, tačiau Lietuvos Vyriausybė darys viską, kad būtų užtikrintos čia gyvenančių mūsų tautiečių teisės“, – pabrėžė ambasadorė.

Ambasadorė A.Skaisgirytė-Liauškienė iš Londono su žurnalistais bendravo tiesioginiu vaizdo ryšiu.

URM Europos Sąjungos departamento patarėjos Aistės Bertulytės-Žikevičienės teigimu, ES ir Didžiosios Britanijos derybos dėl išstojimo turėtų trukti iki 2 metų, taigi, išstojimas turėtų įvykti 2019-aisiais. Kaip Lietuvoje ruošiamasi šiam procesui? Pasirengimui vadovauja Vyriausybės Europos Sąjungos komisija, sudaryta iš visų ministerijų atstovų, jai pirmininkauja užsienio reikalų ministras. Ši komisija yra nusprendusi sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri dabar rengia svarbiausių klausimų sąvadą. Visi Lietuvos interesai, susiję su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES, šiuo metu yra peržiūrimi.

Draugystė nenutrūks

Po 20 dienų prisieks ir pradės eiti pareigas naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Dėl kai kurių jo pareiškimų, nuskambėjusių rinkimų kampanijos metu, tam tikras nerimas ir netikrumas jaučiamas ne tik ES ir NATO šalių, bet ir kitų pasaulio valstybių sostinėse. Ir tai visiškai suprantama, turint mintyje Jungtinių Valstijų politinę, ekonominę ir karinę įtaką pasaulyje. Ir užsienio reikalų ministras L.Linkevičius, ir URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorius Renatas Norkus, ir kiti susitikime su žurnalistais dalyvavę diplomatai sakė manantys, kad esminių pokyčių Vašingtono užsienio politikoje, kiek tai yra susiję su NATO ir ES, prezidentu tapus D.Trumpui, neturėtų būti. Lietuva esą jau yra sulaukusi tai patvirtinančių signalų ir iš išrinktojo prezidento aplinkos, ir iš Respublikonų partijos atstovų Kongrese.

Kad Lietuvos ir Amerikos santykiai ir ateityje išliks tokie pat draugiški bei stiprūs, regioninės žiniasklaidos atstovai išgirdo ir iš naujosios Jungtinių Valstijų ambasadorės Lietuvoje Anne Hall lūpų. Amerikos ambasada pateikė ambasadorės kreipimosi į žurnalistus vaizdo įrašą, kuriame A.Hall pareiškė savo kadencijos Lietuvoje metu norinti veiklą sutelkti į kelias prioritetines sritis, kurių svarbiausia yra saugumas. „Lietuvą ir Jungtines Amerikos Valstijas sieja artima draugystė ir strateginė partnerystė NATO aljanse. Mūsų valstybių ilgametės draugystės ir partnerystės pagrindą sudaro istoriniai, šeiminiai ryšiai ir tvirta Amerikos pozicija nesutikti pripažinti Lietuvos sovietinės okupacijos Šaltojo karo metu. Graži mūsų šalių draugystė nenutrūksta ir tęsiasi tiek respublikonų, tiek demokratų valdymo laikotarpiais“, – sakė JAV ambasadorė. Ji pareiškė esanti tikra, kad Lietuvos ir Amerikos santykiai išliks stiprūs, o mūsų bendradarbiavimas tęsis ne tik regioninio saugumo, bet ir kitose srityse. Turbūt ne mažiau svarbu ir tai, kad netrumpą savo kreipimąsi į Lietuvos žiniasklaidos atstovus ambasadorė A.Hall perskaitė lietuviškai. Tai akivaizdus pagarbos mūsų tautai ir draugiškumo ženklas, viltingai nuteikiantis ruošiantis žengti per Naujųjų slenkstį.