Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) išplėstiniame tarybos posėdyje galėjai jausti, kad pieno gamintojai jau mato šviesą tunelio gale – pieno stygių pajutę supirkėjai žada didinti supirkimo kainas. Tiesa, pieno rinkos atsigavimo ne visi sulauks: mažėja pieno gamybos ūkių, melžiamų karvių. Net vasarą mažėja pieno gamyba – tokių radikalių pasikeitimų nebūta jau kelis dešimtmečius. Todėl kaip šviežio oro gūsio pieno gamintojai laukia, kad nors iš dalies būtų kompensuoti nuostoliai iš ES ir nacionalinio biudžeto.

ES pajudėjo

Toną keičia ir mūsų perdirbėjai. Jie jau nebekalba apie tolesnį pieno supirkimo kainos mažinimą. Atvirkščiai, žadama netgi šiek tiek ją padidinti. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Andriejaus Stančiko manymu, politika – viena pagrindinių užsitęsusios krizės pieno sektoriuje priežasčių. „Europos Komisija (EK), žinodama bręstančias problemas pieno sektoriuje, nieko nenuveikė. Atvirkščiai – panaikino pieno kvotas. Tiesą sakant, nieko nenuveikėme ir mes patys, nors analitikai kalbėjo apie bręstančią krizę“, – sakė jis.

„Nuo metų pradžios iš pieno gamybos Lietuvoje pasitraukė net apie 8 tūkst. pieno gamintojų (liko 28 tūkst.), sumažėjo dar 16 tūkst. karvių (liko 262 tūkst.), pieno gamyba vien per birželio mėnesį sumažėjo net 5,2 proc.“, – minorine gaida LPGA tarybos posėdį pradėjo asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.

Vasarą, kai pieno gamyba tradiciškai auga, tokie duomenys nieko gero neturėtų žadėti. O priežastis aiški – pieno supirkimo kaina Lietuvoje liko viena mažiausių ES rinkoje – tik 16,89 ct už kilogramą. Padėtis ES rinkoje jau pradėjo keistis į gerą pusę.

„ES šalys pieno gamybą padidino 5,4 mln. t, nors pieno supirkimo kainos nepaaugo tiek, kiek ūkininkai tikėjosi. Tačiau mūsų padėtis yra gerokai blogesnė – vien per pirmą šių metų pusmetį mes negavome apie 80 mln. eurų pajamų“, – skaičiuodamas nuostolius lenkė pirštus J.Vilionis.

Nuostolių kompensavimas

Pieno sektoriaus nuostoliams kompensuoti Lietuvai EK skyrė 13,3 mln. eurų, nors EK posėdžio išvakarėse kalbėta apie 17–18 mln. eurų sumą.

„Deja, palyginti su kaimyninėmis šalimis, pagal nuostolių kompensavimą vienam pieno kilogramui paramos gavome mažiau. Štai Estijai skirta 8 mln., o Latvijai – 9 mln. eurų, nors šios šalys pieno pagamina kelis kartus mažiau nei mes“, – aiškino A.Stančikas.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė priminė, kad valstybė jau buvo skyrusi 18 mln. eurų paramą, o dabar, kai ES skyrė 13,3 mln. eurų, valstybė dar turi teisę tiek pat skirti iš nacionalinio biudžeto.

„Jau turime 11 mln. eurų ir ieškome dar 2,3 mln. eurų“, – tikino ministrė.

Milijonų dalybos

Ministrė ragino santykinai daugiau paremti kooperuotus pieno gamintojus.

„Mes nepažeistume EK reglamento, jeigu visą dabar gautą ES paramą ir paramą iš nacionalinio biudžeto skirtume tik kooperuotiems ūkiams. Tačiau ar pasielgtume teisingai?“ – klausė V.Baltraitienė.

Taigi kol kas planuojama gautą paramą paskirstyti vienodai pagal parduoto pieno kiekį per šių metų sausio–rugpjūčio mėnesius, tačiau kooperuotiems ūkiams skirti 10 proc. daugiau paramos.

LPGA pasiūlė 10 proc. daugiau mokėti ne kooperatyvams pieną parduodantiems pieno gamintojams, o tikriesiems kooperatyvo nariams. Be kita ko, LPGA taryba pasiūlė paramos nemokėti iki liepos 1 d. jau pasitraukusiems iš pieno gamybos.

Perdirbėjai pakeitė toną

Praėjusią savaitę ŽŪR ir LPGA vadovai susitiko su Lietuvos pieno perdirbimo įmonių atstovais.

„Pastebėjau pasikeitimų. Jie jau nekalba apie pieno perteklių, nors ankstesniais metais kaip tik šiuo metu vyraudavo tokios kalbos. Baigėsi ir kalbos apie supirkimo kainos mažinimą – iki metų pabaigos žadama padidinti pieno kainą 4–5 centais už kilogramą“, – pasakojo A.Stančikas. Kas lėmė tokius pasikeitimus?

„Pieno gamyba mažėja, o kooperatyvas „Pienas LT“ pradeda didinti pieno supirkimo kiekį. Taigi jau artimiausiu metu pieno pradės trūkti“, – tikino A.Stančikas.

Šįmet pieno eksportuota gerokai mažiau nei importuota. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį eksporto ir importo balansas buvo neigiamas, t. y. 122 733 t pieno įvežta daugiau nei išvežta. Daugiausia pieno įvežama iš Latvijos. Įdomu, kad ŽŪR ir LPGA vadovai neseniai lankėsi Latvijoje, susitiko su šios šalies žemės ūkio ministru.

„Latvijos ministras labai nustebo, kad panorome su juo susitikti. Mes paraginome patiems perdirbti pieną, nes kitaip blokuosime kelius. Tada ministras pagrasino, kad iš Lietuvos neįsileis paukščių“, – dalijosi nesėkmingo susitikimo rezultatais J.Vilionis.

Smulkiųjų galimybės

ŽŪR pirmininkas pateikė paprastus, tačiau labai svarbius skaičiavimus, įrodančius, kad, pieno supirkimo kainoms išaugus iki ES vidurkio, smulkūs pienininkystės ūkiai Lietuvoje dar turėtų galimybių atsigauti arba nors sumažėtų pasitraukiančių iš rinkos.

„Turint vieną hektarą galima išlaikyti dvi karves. Investavęs šiek tiek į genetiką, iš kiekvienos melši apie 8 t per metus. Jeigu pieno supirkimo kaina būtų nors 25 ct už kilogramą, per metus gautume apie 4 tūkst. eurų iš hektaro. Užsiimdamas augalininkyste iš hektaro tiek neuždirbsi. Taigi nelaidokime smulkiųjų ūkių. Atvirkščiai – valstybė turi sudaryti sąlygas jiems augti“, – sakė A.Stančikas.

Bendradarbiavimo ypatumai

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė atsiprašė, kad LPGA negavo kvietimo į ministerijoje surengtą posėdį, kuriame buvo svarstoma, kaip padalyti ES skirtas lėšas pieno gamybos ūkių nuostoliams kompensuoti.

„Nuo šiol kvietimą siųsime ŽŪR, o jūs jau tarkitės, kurios organizacijos atstovus atsiųsti į posėdžius“,– žadėjo V.Baltraitienė.

Ministrė paragino pieno gamintojus neberengti piketų prie Žemės ūkio ministerijos. Anot jos, tokios akcijos nepadeda ieškoti paramos pieno sektoriui.

O LPGA vadovas ragino ūkininkus ruoštis kovoms.

„Europos pieno taryboje bendravau su ūkininkais iš Vokietijos – jie ruošiasi blokuoti 28 autostradas. Vokiečių pavyzdžiu ketina sekti ir belgai. O mes tylėsime? Padidins supirkimo kainą vienu centu ir būsim patenkinti?“ – retoriškai ūkininkų klausė J.Vilionis, primindamas dar pavasarį surengto posėdžio rezoliuciją, kurioje numatyta boikotuoti pigiausiai pieną superkančią perdirbimo įmonę.

„Pieno LT“ problema

Posėdyje kalbėta ir apie kooperatinės įmonės „Pienas LT“ finansavimo reikalus.

„Pinigai kooperatyvui numatyti, tačiau aš turiu būti tikra, kad kooperatyvas vykdo įsipareigojimus. Mus pasiekia dvejopa informacija, todėl noriu įsitikinti pati, nes nenoriu ateityje turėti problemų teismuose, nenoriu jų palikti ir būsimam žemės ūkio ministrui bei „Pieno LT“ vadovui“, – aiškino V.Baltraitienė.

Ko baiminamasi? „Valstiečių laikraščio“ žiniomis, skundas dėl kooperatinės įmonės „Pienas LT“ finansavimo pasiekė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, tačiau ši institucija tyrimo neatlieka ir, tikėtina, neatliks, kol numatytos lėšos nepateks į šios įmonės sąskaitą, o tada, tikėtina, įmonėje ir apsilankys pareigūnai.

Iki liepos 21 d. „Pienas LT“ turėjo pastatyti dvi pieno džiovyklas. Ar pastatė?

LPGA tarybos posėdyje dalyvavęs įmonės „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas patikino, kad įmonė nuo liepos 1 d. dirba dviem pamainomis: „Kiekvieną dieną perdirbame po 150 t pieno ir apimtys auga. Kaip ir planavome, gaminame koncentruotus pieno baltymus. Gaminame ir šlapius pieno baltymus, o juos džioviname trijose įmonėse Lietuvoje ir Lenkijoje.“

Šią savaitę žemės ūkio ministrė apsilankys įmonėje „Pienas LT“ ir įsitikins, ar džiovyklos jau sumontuotos, išsiaiškins, kada jos pradės dirbti.

Yra norinčiųjų, kad įmonė „Pienas LT“ būtų paskelbta strategiškai svarbiu objektu. Tačiau, pasak ministrės, geriausiu atveju ši įmonė galėtų būti paskelbta ekonomiškai svarbiu objektu. Ko trūksta? Pasak ministrės, „Pienas LT“ dar nepateikė būtinų dokumentų ir neatliko visų numatytų darbų.

Pieno gamintojų ir karvių skaičius (vnt.)

Pieno gamintojai Karvių skaičius Vidutinis karvių sk. ūkyje

2015 12 31 31393 269911 8,6

2016 06 30 27993 261951 9,3

(ŽŪIKVC)