Pakako vos kelių vasariškai šiltų dienų, kad Kauno Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo parke viena po kitos pražystų per dvi dešimtis ankstyvųjų tulpių rūšių ir veislių.

Kilusios iš kalnų

Veržlia ryškių spalvų banga prasideda tulpių žydėjimas: šiemet jų romantiškoje, dar grafo J.Godlevskio laikais suformuotoje, Aukštosios Fredos dvaro parko saloje prisodinta kaip niekad daug – didesniame nei 9 arų plote puikuojasi netoli pusės tūkstančio rūšių ir veislių šių gėlių.

Pasak tulpių kolekciją prižiūrinčios VDU botanikos sodo vyresniosios botaninių kolekcijų kuratorės Ritos Maršelienės, šiemet lankytojams pateikiama didžiausia tulpių ekspozicija per pastaruosius dvidešimt metų. Pagal botanines grupes susodintoje ekspozicijoje gausiausiai šiuo metu žydi 12 tulpių grupė – Kaufmano veislės ir hibridai: iš Tian Šanio kalnynų kilusios tulpės yra ankstyviausios ir puošniausios darželio gėlės, puikiai tinkamos pražydinti ir vazonėliuose. Žiedus išskleidusios ir 15 grupės – laukinės tulpės, kuriomis botanikos sodo specialistai ypač didžiuojasi. Kilusios iš pusdykumių stepių ir kalnuotų regionų, šios nepelnytai Lietuvoje primirštos gėlės visame pasaulyje intensyviai naudojamos selekciniams darbams bei želdynams, ypač alpinariumams.

Pirmuosius žiedus jau išskleidė ir artimiausią savaitę visiškai sužydės vienos gražiausių 14 grupės – Greigo tulpės ir 13 grupės – Fosterio tulpių veislės bei hibridai.

VDU nuotr.

Žydės vis kitos

„Nereikėtų manyti, kad tulpės žydi vos vieną savaitę: tokios įvairialypės ir gausios kolekcijos, kokią turime sukaupę čia, botanikos sode, žydėjimas prasideda jau kovo pabaigoje ir tęsiasi iki pat gegužės galo. Kaskart apsilankius laukia nauji atradimai, vis kitos sužydusios grupės, naujos spalvos ir formos“, – sakė R. Maršelienė.

Pasak specialistės, šiuo metu sužydusių tulpių bet kur nepamatysi – jos nėra populiarios. Pasak Ritos, ankstyvųjų tulpių veisles ir rūšis tenka medžiote medžioti ir, kruopščiai auginant vos po kelis svogūnėlius, pamažu turtinti botanikos sodo kolekciją.

„Šiuo metu žydinčios tulpės gal kiek primirštos ir nėra itin populiarios viešuose ar privačiuose gėlynuose. Galbūt dėl itin ankstyvo žydėjimo, o gal dėl mažo aukščio dauguma jų žiedus skleidžia visai palei žemę, beveik lapuose, o ryškumu joms sunkoka varžytis su, tarkime, Darvino hibridais, kurie milžiniškomis žiedų taurėmis šviečia iš tolo”, – pasakojo R.Maršelienė.

Kita vertus, pasak specialistės, šios mažosios ankstyvuolės puikiai tiktų džiuginti akį mažose erdvėse – balkonuose, terasose. Tiesa, žiemą jas reikėtų laikyti įkastuose į žemę vazonuose, o laikant balkone apvynioti, kad svogūnėliai pavasario sulauktų nesušalę.

Sodininkams, besižavintiems ankstyvosiomis mažylėmis, R.Maršelienė priminė, kad po žydėjimo augalo sėkldadėžę reikia nulaužti (geriausia pirštais ir būtinai stengiantis, kad vieno augalo sultys nepatektų ant kito augalo). Po maždaug pusantro mėnesio antžeminė augalo dalis ima vysti, nykti – tai rodo, kad svogūnėlis jau užaugo.

„Iškasę tokį svogūnėlį, matysite jau bedžiūstančias šakneles, pats svogūnėlis bus balsvas, su rudomis dėmelėmis. Nerekomenduoju laukti, kol lapai visiškai nudžius – nors tokiu atveju svogūnėlis gali užaugti didesnis, bet dažniausiai sutrūkinėja jo išorinis lukštas, todėl augalas tampa neatsparus ligoms,“ – patirtimi dalijosi specialistė.

VDU nuotr.

Egzotiškosios laukinės tulpės

15 grupė – vienos egzotiškiausių, botanikos sodo specialistų ypač vertinamos tulpytės nedidukais žiedais, kurių šiuo metu VDU botanikos sode auginama apie dvidešimt rūšių ir veislių (nemažą dalį jų padovanojo privatus kolekcininkas, buvęs ASU dėstytojas Kazimieras Rimkus).

„Kaip rodo mano patirtis, šios grupės tulpių – girinių (Tulipa sylvestris L.), keliažiedžių (T. bifloriformis Vved.), vėlyvųjų (T. tarda Stapf), uruminių (T. urumiensis Stapf.) ir kai kurių kitų – galima nekasti ilgus metus. Jos sėkmingai dauginasi, gausiai žydi, po žydėjimo nebūtina nukirpti jų sėkladėžių. Tiesa, iš sėklos išaugusi tokia tulpė pražys tik po penkerių ar net aštuonerių metų, o jos svogūnėlis pirmus metus tebus ryžio kruopos dydžio, –pasakojo R. Maršelienė ir pridūrė, kad ją pačią be galo žavi ne tik tulpių žiedai, bet ir margaspalviai lapai, kurių visą grožį galima išvysti būtent dabar, pavasariui dar neįsisiūbavus. – Taškuoti, dryžuoti, ryškiai rožiniais ar baltais apvadais, banguoti – nemačiusiam žmogui net sunku patikėti, kad tulpės ir be žiedų gali būti tokios išraiškingos.“

Trumpiausiai tulpės žydi bent penkias dienos. Jei orai vėsūs, jos gali žydėti ir dvi savaites. Tad ankstyvąsias, šiuo metu pradedančias žydėti botanikos sodo tulpes lankytojai dar spės pamatyti per artimiausias kelias savaites.

VDU