Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Suvaidintas pavydas sužlugdė ir poros santykius, ir meilę

Šių metų vasarį Kauno apygardos teismo (KAT) paskelbtas nuosprendis TV žurnalistės ir jos draugo žudikui Nerijui Kalaušiui (38 m.) šokiravo daugumą Lietuvos žmonių, o labiausiai – nužudytųjų artimuosius. Jie nuosprendį apskundė ir tikėjosi, kad aukštesnysis teismas žudiką pasiųs kalėti iki gyvos galvos, tačiau šis paliko galioti KAT nuosprendį. Tad dabar, nuosprendžiui įsigaliojus, galima daryti išvadą, kad už sunkius nusikaltimus bausmės švelnėja, o mūsų Baudžiamasis Kodeksas neatitinka nei šių dienų realybės, nei Europos Sąjungos įstatymų.

Ši byla tiek KAT, tiek Lietuvos apeliaciniame teisme (LApT) nagrinėta už uždarų durų, tad nežinome to, ką žino teisėjai, kurie dvigubam žudikui skyrė tik 20 metų nelaisvės. Beje, tiek, kiek prašė N. Kalaušį teisme kaltinęs Kauno apygardos prokuroras Virginijus Sokolovas.

Po nuosprendžio paskelbimo KAT išplatintame pranešime buvo teigiama, kad „N. Kalaušis prisipažino nužudęs, teigė, kad tai padarė labai susijaudinęs, užvaldytas pavydo. Kolegijos vertinimu, nors N. Kalaušis esmines bylos aplinkybes ir pripažino, tačiau nenustatyta, kad jis nuoširdžiai gailėtųsi, todėl ši aplinkybė nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje taip pat nenustatyta. Teismas pripažino N. Kalaušį kaltu ir skyrė 5 metus gyventi kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į teisiamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialistų išvadas, byloje surinktus ir teismo posėdžių metu ištirtus bylos duomenis. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus, padarytas pasekmes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes“.

Su teise išeiti į laisvę

Kalaušis papildys kalinčių žudikų gretas. Šių metų pradžioje Lietuvos įkalinimo įstaigose tarp 6500 kalinių už nužudymus kalėjo 1732 nuteistieji. 120 iš jų nuteisti iki gyvos galvos. Nors 269 nuteistiesiams už žmogžudystes teismai buvo skyrę nuo 15 iki 20, o 15-ai nuo 20 iki 25 metų, tačiau vidutiniškai už nužudymą skiriama 11 metų 10 mėnesių ir 11 dienų bausmė. Realiai žudikai nelaisvėje praleidžia gerokai mažiau – tik 8 metus 3 mėnesius ir 11 dienų. Pernai per metus į laisvę buvo paleisti 262 žudikai, o į jų vietas atkeliavo 316 nuteistų už nužudymus.

Taigi, už nužudymus, palyginus su kitomis Europos valstybėmis, Lietuvos teismai skiria švelnias bausmes – net ir už 2 nužudymus skiriama 15 ar 20 metų nelaisvės. N. Kalaušio atvejis jau ne pirmasis.

O iš Europos Sąjungos šalių mus nuolat pasiekia žinios apie kur nors Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje ar kitoje šalyje iki gyvos galvos nuteistą Lietuvos pilietį. Dažniausiai tokia bausmė skiriama už vieno žmogaus nužudymą, tačiau jau nuosprendyje numatoma, kad ji kada nors bus peržiūrėta. Europos šalyse nuteistiesiems iki gyvos galvos yra suteikiamos platesnės galimybės kreiptis į teismą ir siekti švelnesnės bausmės, jei šie daro pažangą.

Pavyzdžiui, Airijoje teismas kas 7 metus peržiūri nuteistųjų iki gyvos galvos bylas, ir pavyzdingam kaliniui suteikiama galimybė išeiti į laisvę. Šioje šalyje tokie nuteistieji paleidžiami vidutiniškai po 30 metų.

Didžiojoje Britanijoje teismai, skirdami bausmes kalėti iki gyvos galvos, iš karto numato, kad, pavyzdžiui, po 21 metų bausmė gali būti peržiūrėta.

Švedijoje tokie nuteistieji jau po 10 metų gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti bausmės atlikimo laiką. Tada teismas gali nuspręsti, jog kalinys gali būti išleistas, tarkim, dar po 10 ar 18 metų.

Latvijoje lygtinio paleidimo galimybė žmogui, nuteistam iki gyvos galvos, suteikiama po 25 metų, Danijoje – po 16 metų. Net Baltarusijoje, kur dar vis taikoma ir mirties bausmė, teisę į lygtinį paleidimą turi asmenys, kalėję 20 metų.

Europos direktyvose ir rekomendacijose nurodyta, kad asmenys, kurie nuteisti ilgalaikėmis bausmėmis (ilgiau nei 5 metus), ir tie, kurie nuteisti kalėti iki gyvos galvos, turi turėti lygtinio paleidimo galimybę.

Netiki, kad pasitaisys

Taigi, teismas žudikui skyrė tik po 10 metų už kiekvieną nužudytąjį. Žinant, kad už žmogžudystę kaliniai vidutiniškai kali po 8 metus, visai realu, jog po kokių 15 metų, o gal ir anksčiau N. Kalaušį, kuris, beje, iki šiol jau buvo teistas 6 kartus, pamatysime laisvėje.

„Nužudytų žmonių jau nesugrąžinsime, tačiau žudikas vieną dieną grįš į laisvę, lyg nieko nebūtų nutikę. Aš manau, kad toks žmogus visą gyvenimą turi praleisti už grotų“, – paskelbus nuosprendį, žurnalistams sakė nužudytosios brolis Lukas S. Jam antrino ir kitos aukos tėvas Algirdas P. „Bausmė yra neadekvati padarytam nusikaltimui – nužudyti du žmonės. Aš netikiu jo pasakojimu ir viražais. Galima sakyti, kad jis šiuo atveju yra monopolininkas, nes įvykio liudytojų nėra, todėl jis gali pasakoti tai, kas jam patogu“, – teigė nužudyto vyro tėvas.

Nužudytųjų giminės, kurie teismo posėdžiuose turėjo progos kiek daugiau pažinti nusikaltėlį, sakė netikintys, jog toks žmogus gali pasitaisyti.

Kartojo herojų klaidas

Nors teismo posėdžiai buvo uždari, tačiau iš jame dalyvavusiųjų pasakojimų ir kai kurių oficialių pranešimų galima susidaryti vaizdą, kas vyko paskutinėmis 2014-ųjų dienomis Kauno rajono Giraitės kaime. Iškart po Kalėdų savo namuose rasta peilio dūriais nužudyta televizijos TV3 laidos „TV pagalba“ žurnalistė Viltė S. (31 m.). Buvo pranešta ir apie negyvą jos draugą Giedrių P. (37 m.) Daugelis TV žiūrovų turi pasirinkę savo pamėgtas laidas, kurių stengiasi nepraleisti, ir populiariausius TV laidų vedėjus garbina, jais žavisi. Daugelis žavėjosi ir visada linksma, energinga, daugybės problemų prislėgtiems Lietuvos žmonėms padėjusia žurnaliste Vilte, laidose raginusia niekada neprarasti stiprybės ir sveikos nuovokos, kalusia į galvas mintį, kad nėra padėties be išeities. Deja, po žudynių žiūrovai sužinojo, kad ji ir pati savo asmeniniame gyvenime kartojo kai kurių savo herojų klaidas, buvo kankinama rimtų išgyvenimų.

Gana greitai – per parą – buvo sučiuptas po nusikaltimo pėdas mėtęs Kaišiadorių krašto gyventojas N. Kalaušis. Jis daugiau nei pusmetį gyveno su Vilte, buvo įsikūręs jos name Giraitės kaime, tačiau prieš porą savaičių iki Kalėdų pora išsiskyrė.

Kodėl daugelio Lietuvos žmonių gelbėtoja Viltė pastaraisiais metais buvo susiejusi savo gyvenimą su „blogiuku“, dabar galima tik spėlioti. Galbūt moteris, savo laidų herojams ne kartą aiškinusi, kad žmogus žmogui turi atleisti ir visada duoti naują šansą, pati ištiesė ranką klydusiajam, stengėsi jam padėti gyventi kitaip.

Su N. Kalaušiu, jos kolegų teigimu, susipažino tinkle „Facebook“, kai kartą atsakė į simpatiška ir išpopuliarėjusia šviesiaplauke susižavėjusio šio vyro žinutę. Netrukus abu artimiau susidraugavo ir pradėjo gyventi kartu. Tik po tragedijos, Viltės draugai garsiau prakalbo, kad didelės laimės įsimylėjusi moteris nepatyrė, nes N. Kalaušis buvo itin pavydus, ūmaus būdo, valdingas, konfliktiškas, net agresyvus. Jis yra mėtęs į moterį, su kuria gyveno, ne tik kiaušinius, bet ir... peilius. Viltė nedaug kam pasakojosi apie savo kasdienines problemas, tačiau kai kurie kolegos žinojo, kad jie nebuvo laukiami Viltės name vien dėl jos gyvenimo draugo liguisto pavydo ir įtarumo. Greičiausiai dėl to Viltė, nenorėdama jaustis valdomu daiktu, nuosavybe, ir nusprendė sugyventinį atstumti. Nužudytosios sesuo Lina teisme liudijo, kad jos sesuo kurį laiką bandė nutraukti ryšius su ūmaus būdo N. Kalaušiu, tačiau nuolat sulaukdavo grasinimų. Agresyvus vyras grasino susidoroti, sužlugdyti gyvenimą, padegti namus, į kuriuos jį gyventi priėmė Viltė ir kuriuose ji vėliau buvo nužudyta.

Tas gruodis porai buvo labai įtemptas. Pora skyrėsi ir taikėsi. Didelė bėda yra tik tai, jog mūsų visuomenėje vis dar vyrauja uždarumo, tylos tendencijos. O jei bendravimo problemų turinti pora visuomenėje yra žinoma, garsi, apie kokią nors psichologinę pagalbą niekas nedrįsta ir pagalvoti. Gėda kam nors apie tai pasakotis, gėda, kad apie tai sužinos kiti. O juk visame pasaulyje nėra namų be dūmų, tačiau kitur, priešingai nei Lietuvoje, stengiamasi tuos dūmus kuo greičiau, padedant visoms įmanomoms tarnyboms, išsklaidyti, o ne tūnoti pasislėpus ir lėtai nuodyti ir save, ir artimuosius. Jei šeimos nariai taptų atviresni, drąsiau kalbėtų apie slegiančias šeimos problemas, neabejotinai sumažėtų ir tokių sukrečiančių nelaimių. Jei Viltė, pati teikusi pagalbą kitiems, būtų jos pasiprašiusi sau, tragedijos, galbūt, ir būtų išvengta. Deja, viską darė pati, patariant šeimos nariams.

Dabar žinoma, kad to gruodžio pradžioje Viltė eilinį kartą paprašė „įnamį“ išsikraustyti. Pati kelias dienas negrįžo į namus, kad Nerijus susidėtų daiktus ir išvažiuotų. Gruodžio 5–6 dienomis jis susirinko savo daiktus, nupirko rožių, parašė atsisveikinimo laišką ir pagaliau išvažiavo. Tačiau jaunos moters ramybėje nepaliko. Vis rašė Viltei žinutes, prisiekinėjo amžiną meilę, retkarčiais abu vėl susitikdavo. Viltės draugai, pusbrolis, kuris gyveno kaimynystėje ir kuriam Viltė buvo sakiusi, kad su Nerijumi jai ne gyvenimas, o kančia, tomis dienomis kalbėjosi su Nerijumi ir irgi prašė palikti moterį ramybėje. Visi šeimos nariai žinojo, kad vyras smurtauja, ir stengėsi ją kaip nors nuo jo atskirti. Bet to neužteko.

Nužudytieji nepapasakos

Kas tą siaubingą vakarą įvyko Giraitėje, žinome tik iš N. Kalaušio pasakojimo, jo laiškų žiniasklaidai. Jis teigia, kad Kūčių vakarą buvo atvažiavęs ir visą naktį praleido su Vilte. Kalėdų ryte išvažiavo, o vakare grįžo ir vėl leido laiką kartu iki sekančios dienos 11 valandos. Susitarė, kad vėl vakare atvažiuos. Tačiau po kurio laiko telefonu gavo žinutę, kad Viltė persigalvojo ir nebenori, jog jis atvažiuotų. Liepė nevažiuoti dar ir dėl to, kad esą tėvas žadėjo pasamdyti apsaugą. Kaip pasakojo N. Kalaušis, jis Viltės nepaklausė ir smalsumo vedamas važiavo pažiūrėti, kokią apsaugą pasamdė tėvas. Kirbėjo ir mintis, kad Viltė susitikinėja su kitu vyru, ir jis tikėjosi jį pagauti. Atvažiavęs automobilį pastatė prie kito kotedžo, priėjo prie Viltės namo tvoros, matė, kad svetainėje ir lauke dega šviesa, atidarytas garažas. Per lango kampą matėsi svetainės komplektas, matė, kaip kažkoks vyras paėmė Viltę už rankos ir vedė į antrą aukštą.

Po kokių dviejų minučių Nerijus perlipo tvorą, per namo langą matė, kad kambaryje tuščia, svetimų automobilių irgi nebuvo, todėl jis pro atidarytas garažo duris pateko vidun. Perėjęs garažą, priėjo prie durų, vedančių į kambarį, jas atidarė ir išgirdo, kad antrame aukšte kažkas kalba. Kambaryje ant palangės buvo padėti pinigai, du vienodi telefonai. Jis patikrino Viltės susirašinėjimą telefonu ir suprato, kad Viltė pasikvietusi kitą vyrą. Ant to paties stalo buvo ir aštrus virtuvinis peilis. Peilį jis pasiėmė, nes galvojo, kad gali tekti gintis, o kai įėjęs pamatė Viltę ir vyrą lovoje, akimirksniu puolė juos ir subadė.

Palikęs lovoje nužudytus žmones, N. Kalaušis nusiplovė kruvinas rankas, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Žudynės, sugriovusios kelių žmonių gyvenimus, truko apie 10–15 minučių...

Suvaidintas pavydas

Kalaušio veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktus. 5 punktas yra dviejų ar daugiau žmonių nužudymas, o 2 – kai nužudomas asmuo, kuris negali gintis. Teismo medicinos išvados teigė, kad nužudytieji iki įvykio buvo vartoję tiek alkoholinius gėrimus, tiek narkotines medžiagas, todėl bent jau moteris apsiginti tikrai negalėjusi.

Apskųstą nuosprendį nagrinėjęs LApT pripažino, kad nukentėjusioji Viltė S. įvykio metu buvo apsvaigusi, bet nebuvo bejėgiškos būsenos. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė įvertinusi bylos aplinkybes ir ekspertų paaiškinimus teisme. Tuo pačiu teisėjų kolegija nurodė, kad „ nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi įtakos bausmės dydžiui“, tačiau vieną nuteistojo veiką kvalifikuojantį požymį, pašalino.

Kaltinamasis teisme teigė, kad Viltę ir Giedrių nužudė dėl stiprios meilės Viltei, jos išdavystės jam su kitu vyru ir staiga kilusio pavydo.

Išties byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nužudytoji ir kaltinamasis buvo sugyventiniais nuo kovo iki gruodžio vidurio. Po konflikto Viltė pareikalavo N. Kalaušį išsikraustyti iš jos namų, ką jis ir padarė, tačiau nuolat atakavo moterį telefonu. N. Kalaušis rašė SMS žinutes, kurių turinys parodo, kad vyras prievarta siekė su ja santykių, ignoravo Viltės pasirinkimą gyventi ne kartu. SMS žinutės rodo, kad įvykio vakarą N. Kalaušis buvo įpykęs, teigė, jog jis atvažiuoja atsisveikinti su ja, kad jam viskas yra „tas pats“. N. Kalaušis atvyko į moters namus vidurnaktį, neprašytas pateko į kiemą, apžiūrėjo barą, ant jo buvusius daiktus, peržiūrėjo telefonuose buvusias žinutes ir taip pažeidė asmens gyvenimo ir susirašinėjimo privatumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie jo veiksmai nebuvo spontaniški, atsitiktiniai, jie buvo gerai apgalvoti ir tikslingai nukreipti sumanytam planui įvykdyti. Įvertinusi visa tai kolegija nusprendė, kad pagrindinis šių nužudymų motyvas buvo ne meilė, o įtūžis dėl prarastų pakankamai gerai aprūpintų gyvenimo sąlygų. Be to, N. Kalaušis nevengė pažinčių ir su kitomis moterimis. Tai rodo, kad nebuvo tvirtų ateities planų su Vilte. Tai tik patvirtina, kad jo veiksmus lėmė gerbūvio praradimą lydėjęs įtūžis.

Beje, teismas išsiaiškino, kad N. Kalaušis ir anksčiau smurtaudavo prieš moteris, su kuriomis gyveno, jas šantažuodavo, joms grasindavo, jas persekiodavo.

LApT konstatavo, kad Kauno apygardos teismas tinkamai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį

Pavydas virto neapykanta

Mylimųjų išduoti ar tik atstumti vyrai neretai griebiasi žiauraus keršto. Silpnesnėms moterims geresniu atveju tai baigiasi pažeminimu ir mėlynėmis, o blogiausiu – baisiais sužalojimais arba net mirtimi.

Labai panaši istorija kaip ir Kauno rajone atsitiko ir Šiauliuose. Tik čia ji baigėsi laimingiau.

Iš laiptinės sklindančių riksmų bei pagalbos šauksmų pažadintas daugiabučio gyventojas Zigmas išėjęs į laiptinę prie gausiai nutaškytų krauju vieno buto durų pamatė susmukusią kruviną pagalbos maldaujančią savo kaimynę nuomininkę Kristiną (22 m.).

Ši mergina gyveno ramiai ir tvarkingai. Daugiabučio moterų užkalbinta neslėpė norinti pasidžiaugti jaunyste, todėl neskubėsianti tekėti ir apsikrauti vaikais. Tačiau įsimylėjęs Kristiną ėmė merginti 5 metais vyresnis Alius. Rudenį porelė susipyko, bet vaikinas nesitraukė. Tragedijos išvakarėse jis atėjo priblokšti savo buvusią draugę ir tai padarė labai jau demonstratyviai. Pasiėmęs megafoną, kurio sustiprintą garsą girdėjo kone pusė Šiaulių pėsčiųjų bulvaro praeivių, Alius savo mylimajai prisiekinėjo meilę, maldavo susitaikyti, po to perskaitė eilėraštį ir užėjęs į nuomojamą butą Kristinai įteikė gėlių. Kitą naktį Alius po vidurnakčio užsimanė neperspėjęs aplankyti Kristiną, ir užėjęs į vidų nustėro – buvusioji gurkšnojo arbatą su nepažįstamu vaikinu.

Aliui iš apmaudo ir įsiūčio užvirė kraujas, o šį dar pakaitino tą vakarą išgertas alkoholis. Užmiršęs, kad Kristina – ne jo žmona, net ne mergina, įniršęs kavalierius išsitraukė peilį ir nesitaikydamas ėmė badyti tiek Kristiną, tiek Žilviną... Po keturių dūrių į krūtinę bei rankas, kuriomis dengėsi, mergina klykdama išpuolė iš buto į koridorių ir susmukusi ėmė šauktis pagalbos. Žilvinui kliuvo mažiau – užpuoliko peilio ašmenys gyvybiškai svarbių organų nekliudė.

Tuomet Alius lyg ir nusprendė nusidurti. Vis dėlto, persirėžęs ranką, koją ir kaklą, išsigando skausmo ir persigalvojo. Daugiabučio gyventojų iškviesta greitoji visus tris kruvinojo meilės trikampio dalyvius nuvežė į Šiaulių ligoninės reanimacijos skyrių. Laimei, pavyduolio smurtininko sužalota porelė pasveiko. Išgijo ir pats Alius, tik jis gydytis užbaigė suimtas. Teismas pavyduoliui skyrė 4 metus ir 4 mėnesius nelaisvės.

Verkia ir žvaigždės

Beje, pavydūs kerštaujantys užsieniečiai visiškai nesiskiria nuo lietuvių. Pasaulyje žinomiausias keršytojas jį išdavusiai žmonai – amerikiečių sportininkas ir aktorius Ou Džei Simpsonas. Jis mušdavo, o vėliau buvo rimtai įtariamas nužudęs buvusią žmoną Nikolę Braun bei jos jauną meilužį – padavėją Roną Goldmaną. Šiaip ar taip, 1995 metais teisme du advokatai įžymybę išsuko nuo bausmės. Vis dėlto 2008 metais Ou Džei Simpsonas už nusikalstamos gaujos organizavimą buvo  nuteistas kalėti 33 metus ir dabar sėdi Loveloko pataisos centre.

Pasaulinio garso dainininkei Tinai Terner sutuoktinis Aikas Terneris keldavo pavydo scenas, o per jas žmoną ne kartą sumušė, išžagino ir į kūną gesino cigaretes. Tik po 16 santuokos metų dainininkė ryžosi su šiuo pašlemėku skirtis, o savo kančias aprašė knygoje. Pagal ją 1993 metais pastatytas kino filmas „Kaip meilei rasti išeitį“.

Apie itin talentingos, bet nusigėrusios dainininkės Vitnės Hiuston pavydaus sutuoktinio Bobio Brauno smurtą, kurį ji patirdavo, šnekėta seniai, tik pati dainininkė gandus atkakliai ir ilgai neigė – vis tikino, neva pasitaiką tik nereikšmingų kivirčų iš pavydo ir karštos meilės. Toks smurtautojo dangstymas baigėsi tuo, jog B. Braunas žmoną įjunkė į alkoholį ir narkotikus, o ilgainiui ėmė taip smurtauti, jog Vitnei kelis kartus vis dėlto teko kreiptis į policiją. Po 15 kartu nugyventų metų, 2007-aisiais, ši pora galiausiai išsiskyrė. Testamentu Vitnė Hiuston buvusiam sutuoktiniui jokio turto nepaliko.

Sutuoktinis muzikantas Tomis Ly iš pavydo mušdavo ir Pamelą Anderson – vaidyba kino filmuose ir putlia krūtine išgarsėjusią aktorę. Nuo pavydžių, nesivaldančių sutuoktinių yra kliuvę ir žymiajai amerikiečių dainininkei Madonai, ir rusų dainininkei Valerijai, ir aktoriaus Melo Gibsono žmonai Oksanai Grigorjevai.

Tik faktai

Dar XVIII amžiuje prancūzų dramaturgas Pjeras Bomaršė yra parašęs, kad pavydas – tai viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. Mūsų psichiatrai irgi pritaria, kad pavydą reikia gydyti kaip ligą, kaip sutrikimą, nes pavydas – tai visa „puokštė“ neigiamų jausmų: baimė prarasti mylimąjį, nuoskauda, apmaudas, neretai prasiveržiantis kerštu. Kai pavydo jausmas užvaldo žmogų, tai kankina ir jį patį, ir asmenį, į kurį nukreiptas. Kai jo nebeįmanoma suvaldyti, dažnai peržengiama riba – galima mirtina tragedija.

Pavydo užvaldytas žmogus turėtų kreiptis psichologo ar psichoterapeuto pagalbos, kai suvokia, jog nebevaldo situacijos, tampa stiprių emocijų auka, negali atsikratyti baimės, nuoskaudos, pykčio. Teigiama, jog geriausi vaistai nuo pavydo – pasistengti nežeminti savo pavydo objekto, didinti savo reikšmingumą, tapti savarankiška asmenybe, mylėti ir gerbti save. Jeigu pavyduolis pasiduoda savo mintims ir rezga įvairius planus, pavydas jį „suėda“. Psichologai teigia, kad dėl pavydo išyra kas penkta santuoka.

Pastebėta, jog iš pavydo smurtaujantys vyrai dažnai vaikystėje būna patyrę agresiją. Liguistas pavydas būdingas vyrams, kurie stokoja savitvardos ir pasitikėjimo savimi, užtai turi egoizmo perteklių – mylimą moterį laiko tarsi savo nuosavybe, su kuria gali elgtis kaip panorėję. Kartais liguistas, agresyvus pavydas prasideda nuo alkoholizmo, o pasireiškia kartu su impotencija.

 

Žilvinas VIZGIRDA

 

Rekomenduojami video