Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas Briuselyje susitiko su Europos Komisijos (EK) žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaru Philu Hoganu, kad iš pirmų lūpų išgirstų, kokia yra Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 metų vizija.

Svarbi žmonių nuomonė

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas, pripažino, kad sudėtinga prognozuoti, kokia ateityje bus išmokų schema, ypač kai ES pamatus išjudino „Brexit“. Iki 2020-ųjų dar gali nutikti ir daugiau staigmenų. Tačiau žemdirbiai jau dabar priversti planuoti savo ateitį ir kovoti dėl geresnių konkurencinių sąlygų.

„Nors ES deklaruoja, kad konkurencingumas yra svarbiausias dalykas, pagal tiesioginių išmokų dydį vienam hektarui mes esame treti ar ketvirti nuo galo. Ši parama yra svarbus ekonominis svertas“, – sakė A.Gapšys.

EK paskelbė kviečianti dalyvauti 3 mėnesius truksiančiose viešose konsultacijose dėl BŽŪP ateities po 2020 m. „Nesu radikalių pokyčių šalininkas, bet akivaizdu, kad tam tikrus dabartinės politikos elementus būtina pritaikyti prie naujos aplinkos reikalavimų ir iššūkių. Įvertinę BŽŪP įgyvendinimo patirtį, krizės metu išmoktas pamokas, turime siekti BŽŪP modernizavimo“, – kalbėdamasis su komisaru sakė Lietuvos žemės ūkio ministras B.Markauskas. Jis pabrėžė pakankamo finansavimo ir didesnio dėmesio smulkiesiems ūkininkams svarbą. P.Hoganas patikino, kad BŽŪP supaprastinimas išlieka vienu svarbiausių EK darbotvarkės klausimų tiek šiuo laikotarpiu, tiek po 2020 m.

Ministras padėkojo komisarui už pradėtas viešas konsultacijas dėl BŽŪP ateities. „Aš pats esu ūkininkas, puikiai suprantu žemdirbių problemas ir lūkesčius, todėl visuose susitikimuose su jais raginu būti aktyvius ir dalyvauti šiose konsultacijose“, – sakė B.Markauskas. Komisaras tokią iniciatyvą įvertino teigiamai. Pasak jo, EK labai svarbu išgirsti visų žmonių nuomonę.

Vienodos konkurencinės sąlygos

Lietuvos žemės ūkio ministras įsitikinęs, kad naująjį etapą po 2020 m. turėtume pradėti turėdami vienodas sąlygas ir galimybes. „Labai aktualus klausimas dėl lygių konkurencinių sąlygų visų valstybių narių ūkininkams užtikrinimo tiesioginės paramos srityje. Būtina stiprinti ūkininkų derybines galias, tobulinti rinkos reguliavimo priemones“, – situaciją apibūdino B.Markauskas. Lietuvai, kaip ir visai ES, aktualus ir geresnis maisto tiekimo grandinės funkcionavimas, smulkiųjų bei vidutinių šeimos ūkių plėtra. „Mūsų maistas saugus, bet jis turi būti ir sveikas. Skatinti vartoti tokį maistą yra labai svarbu“, – sakė ministras, kartu pabrėždamas europinio reguliavimo svarbą maisto tiekimo grandinėje.

Lietuva matė, kas atsitiko pieno krizės metu, todėl yra įsitikinusi, kaip svarbu turėti efektyvius ir veikiančius rizikos valdymo instrumentus. Jiems ateityje turi būti skirtas labai didelis dėmesys. Ministrui susirūpinimą kelia ir silpna kooperacija Lietuvoje, tad, jo nuomone, ateities politikoje tam taip pat turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys.

Komisaras teigė suprantąs Lietuvos nerimą dėl nesąžiningų veiksmų maisto grandinėje. „Mes ėmėmės iniciatyvos – ieškome priemonių, kurios galėtų padėtį šioje grandinėje pagerinti. Analizuojame ir Lietuvos patirtį, ji mums tikrai svarbi“, – pabrėžė komisaras F.Hoganas, visada rodantis dėmesį mažų valstybių problemoms.

Susitikimo metu kalbai pasisukus apie pieno sektorių, B.Markauskas pasidžiaugė, kad padėtis pastaraisiais mėnesiais gerėja, pieno supirkimo kaina Lietuvoje auga. Tačiau mūsų šalis labai priklauso nuo situacijos pasaulinėje pieno rinkoje, todėl vis dar išlieka kainų svyravimo grėsmė. Ministras B.Markauskas padėkojo F.Hoganui už Lietuvai skirtas lėšas situacijai rinkose stabilizuoti ir pabrėžė, kad tikisi komisaro dėmesio ir ateityje, jeigu padėtis pablogėtų. Savo ruožtu komisaras pasidžiaugė mūsų šalimi, kad ji greitai ir efektyviai pasinaudojo ES parama pieno sektoriui.

Konsultacijos

Vasario pradžioje Europos Komisija paskelbė pradedanti viešas konsultacijas dėl Europos BŽŪP ateities po 2020 metų.

Tai pirmasis BŽŪP modernizavimo ir supaprastinimo etapas. Išgirstos nuomonės padės Komisijai nustatyti būsimus BŽŪP prioritetus. Įgyvendinant modernizuotą ir supaprastintą BŽŪP bus sprendžiami pagrindiniai žemės ūkiui ir kaimo vietovėms iškylantys uždaviniai ir kartu prisidedama prie svarbiausių EK veiksmų įgyvendinimo (konkrečiai, darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo), tvaraus vystymosi, į rezultatus orientuoto biudžeto supaprastinimo.

Konsultacijos su visuomene vyks 12 savaičių iki gegužės 2 d. ir suteiks galimybę ūkininkams, piliečiams, organizacijoms ir kitoms suinteresuotosioms šalims pareikšti savo nuomonę dėl BŽŪP ateities. Per konsultacijas išgirstomis nuomonėmis EK pasinaudos rengdama komunikatą, kurį numatoma paskelbti iki 2017 m. pabaigos. Lietuvos gyventojai taip gali pareikšti savo nuomonę apie BŽŪP ateitį.

Ką Lietuvos ūkininkai mano apie prasidėjusias derybas, skaitykite trečiadienį.