Briuseliui pagrūmojus, kad gali būti sumažinta ar atimta susietoji parama už mėsinius gyvulius, jų augintojai prakalbo, jog šios paramos skyrimą reikia išgryninti. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) siūlo remti tik tuos, kurie augina gyvulius mėsai griežtai laikydamiesi technologinių reikalavimų. Bet pirmiausia jie ragina nepasiduoti Europos Komisijos (EK) spaudimui ir ginti savo tiesą, jeigu reikės net ir teisme.

Užkibo ant plikų skaičių

Briuselis ėmė kabinėtis, ar ne per daug Lietuva skiria susietosios paramos mėsiniams galvijams, avims, ožkoms, kurių pastaraisiais metais gerokai padaugėjo. Susietoji parama 2014 metais buvo skirta už daugiau kaip 248 tūkst., o 2016-aisiais – jau už beveik 418 tūkst. ūkinių gyvulių. EK tokia plika statistika bado akis.

EK nuomone, susietąją paramą reikia skirti tik tiems sektoriams, kurie patiria sunkumų, ir tik tiek, kiek reikia esamam gamybos lygiui palaikyti, tačiau parama neturi skatinti gamybos. Beje, EK įspėjimus dėl galimo Europos Sąjungos teisės pažeidimo gavo ne tik Lietuva, bet ir dar keturiolika kitų Bendrijos šalių.

Anot Lietuvos žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų, toks EK požiūris yra paviršutiniškas, nes neįvertintos visos aplinkybės. Pastaraisiais metais mūsų gyvulininkystės sektorius patiria sunkumų dėl prarastų rinkų. Reikia įvertinti ir tai, kad šalyje ir toliau plinta afrikinis kiaulių maras, dėl kurio daugybė šalies ūkininkų yra priversti atsisakyti kiaulių auginimo ir ieškoti kitų pragyvenimo šaltinių. Vietoj riestauodegių jie laiko kitus gyvulius.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) renka argumentus įtikinti EK, kad mėsinių gyvulių daugėja ne dėl susietųjų išmokų, o dėl kitų priežasčių. Kol bus kaunamasi dėl susietosios paramos Briuselyje, mėsinių galvijų augintojai siūlo susitvarkyti šalies viduje ir išsigryninti, kam tos išmokos turi atitekti.

Nesilaiko technologijų

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2013–2016 m. mėsinių galvijų, kuriems priklauso susietoji parama, padaugėjo nuo 73 tūkst. iki 146 tūkst. LMGAGA skaičiuoja, kad iš jų grynaveislių tėra apie 40 tūkst., kiti yra mišrūnai, kurie dažnai auginami nesilaikant atitinkamų technologijų.

Pasak Lauros Mišeikienės, LMGAGA viceprezidentės, susietoji parama turėtų būti skirta tik tiems, kurie augina grynaveislius mėsinius galvijus, taip pat ir jų mišrūnus pagal atitinkamas technologijas. „Mėsinių galvijų auginimas turi atitikti nustatytas technologijas. Mėsinės karvės žindenės veršelis prie jos turėtų būti laikomas iki 6–7 mėnesių, visas pienas turi atitekti jaunikliui žindukliui. Tačiau dabar nemažai augintojų atskiria veršelius nuo mišrūnių žindenių, jas melžia, pieną parduoda ir gauna mėsinių galvijų paramą. Dėl to, manau, mėsinių galvijų skaičius gali būti iškreiptas, ir tai yra neteisinga“, – „Valstiečių laikraščiui“ aiškino mėsinių galvijų augintoja.

Mėsinių galvijų augintojų interesus ginanti asociacija prašo, kad ŽŪM aiškiai apibrėžtų karvės žindenės sąvoką ir padėtų tašką neaiškumams. „Ne kartą Žemės ūkio ministerijoje kalbėjome, kad reikia kontroliuoti, ar susietąją paramą už mėsinius galvijus gaunantys augintojai laikosi reikiamų auginimo technologijų. Kita vertus, kol nėra aiškių taisyklių, tokia kontrolė gali būti bevaisė. Karvę žindenę radus melžimo aikštelėje, paramos negali atimti. Todėl reikia aiškiai apibrėžti, kas yra karvė žindenė, ir tada imtis kontrolės“, – siūlė L.Mišeikienė.

Jaučiasi teisūs

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad pirmiausia reikia visiems pasistengti apginti susietąją paramą, skirtą mūsų gyvulių augintojams. „Gali būti, kad Žemės ūkio ministerija mums kaip baubą pristato EK įspėjimą dėl susietosios paramos skyrimo. Kol kas mums nėra aišku, ar tai tik įspėjimas, ar reali grėsmė netekti išmokų ir susilaukti sankcijų“, – sakė abejonių dėl EK ketinimų turinti LMGAGA direktorė.

LMGAGA atstovai mano, kad Lietuva nepažeidė reglamento reikalavimų dėl susietosios paramos. Todėl reikėtų drąsiai ginti savo poziciją ir nemažinti šios paramos krepšelio. „Pagal visus reikalavimus iki 2016-ųjų rugpjūčio pradžios galima buvo keisti susietosios paramos schemą. Lietuvos pateikta paramos schema buvo patvirtinta, tada jinai niekam neužkliuvo. Kodėl praėjus metams dėl jos reikia kabinėtis? Patvirtinta tvarka neturėtų būti keičiama, nes priešingu atveju tai neatitiks teisėtų ūkininkų lūkesčių“, – mėsinių galvijų augintojų argumentus dėstė V.Živatkauskienė.

V.Živatkauskienė

Anot LMGAGA direktorės, Lietuvos žemdirbiai jau turi patirties EK įrodinėjant savo tiesą. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir grupė ūkininkų laimėjo teismą dėl 2012 m. „numoduliuotų“ išmokų. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad Lietuvos ūkininkams buvo neteisėtai sumažintos išmokos. Taigi tokį žygį galima bet kada pakartoti, jeigu jaučiama, kad nėra nusižengta reglamentui.

Užklupo daug sunkumų

Mėsinių galvijų augintojai bėdojo, kad EK įspėjimas dėl susietosios paramos užklupo prastu metu, kai šiam sektoriui kyla ir daugiau sunkumų. „Mėsiniai galvijai daugiausia laikomi nederlingose žemėse, auginami ekologiškai. Pusė mūsų asociacijos narių turi sertifikuotus ekologinius ūkius. O dabar ima stigti lėšų ekologinėms išmokoms, trūksta paramos ir kompensacinėms išmokoms už ūkininkavimą nenašiose žemėse. Taigi mus apėmusi nežinomybė ir nerimas dėl paramos, o augintojai turi nemažų finansinių įsipareigojimų. Žinome, kokie yra brangūs mėsiniai galvijai, technika, brangsta žemė“, – mėsinių galvijų augintojų rūpesčius vardijo L.Mišeikienė.

Jeigu susietoji parama vis dėlto būtų mažinama, V.Živatkauskienės manymu, ją reikėtų skirti tik tiems, kurie pagal reikiamas technologijas augina gyvulius mėsai. „Nesinori to akcentuoti, nes gali būti supriešinti pienininkystės ir mėsinės galvijininkystės sektoriai. Dabar pirmiausia reikia išsiaiškinti, ko ketina imtis EK“, – sakė pašnekovė. Ji pridūrė, kad birželio 29 dieną ŽŪM vykusiame susitikime LMGAGA sulaukė žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pritarimo. Jis sutiko, kad reikia nustatyti reikalavimus, kuriais remiantis karvei žindenei būtų skiriama susietoji mėsinių galvijų išmoka.

Pasak LMGAGA vadovės, gera žinia ir tai, kad Žemės ūkio ir kaimo verslo centras pagal duomenų bazes ir kraujo laipsnį peržiūrės, kiek iš tikrųjų yra mėsinių veislių galvijų.

Reikia sukontroliuoti

Rimantas Krasuckis, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius

Administruojant susietosios paramos schemas kartais išryškėja bandymai pasinaudoti parama, kuri nepriklauso. Mėsinių galvijų augintojams atstovaujanti asociacija kelia klausimą, kad kai kurie karvių laikytojai nepelnytai už žindenes gauna susietąją mėsinių galvijų paramą. Tai tokie atvejai, kai jauniklį atsivedusios karvės žindenės yra melžiamos, o jų pienas yra parduodamas. Visgi nemanau, kad tokių atvejų gali būti labai daug, ir kad jie gali iškreipti mėsinių galvijų populiacijos didėjimo rodiklius. Tačiau pritariame, kad tai reikia sukontroliuoti ir nustatyti atitinkamas taisykles. Čia jau mūsų vidaus susitarimo reikalas.

Kol kas nereikėtų spėlioti, ką EK nuspręs dėl susietosios paramos. Mes, kaip ir dar keliolika ES valstybių narių, gavome pranešimą, kad galbūt pažeidžiame reglamentą. Bet mes turime pasitvirtinę schemą iki 2020-ųjų ir ja vadovaujamės. Žemės ūkio ministras laikosi nuomonės, kad reikia padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad ta schema išliktų. EK teikiame papildomos informacijos ir viliamės, kad bus atsižvelgta į aplinkybes, ir parama nebus sustabdyta. Kitaip būtų liūdna, kad EK nemato realijų. Buvo įvertinti tik pliki skaičiai. Dabar EK komentuoja, tiesa, neoficialiai, kad vienų metų rodikliai dar nereiškia bėdos. Bet jeigu tai ir ateityje kartosis, esą galima bus traktuoti kaip neteisingą paramos panaudojimą arba per didelį rėmimą.

Selektyvus požiūris

Vytautas Stankevičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko pavaduotojas, Biržų rajono ūkininkas

Susietoji parama reikalinga ūkininkams, nes ji siejama su gamyba. Dėl to niekam nereikėtų piktintis. Ydinga yra atsietoji parama, kai už pasirinktą referencinį laikotarpį mokamos išmokos už karves, kurių jau dešimt metų ūkininkas nebelaiko. Tai jau galima būtų vadinti kažkokia magiška korupcija. Bet dėl šių išmokų kažkodėl niekas nesipiktina. Nepastebėta liko ir daržovių šiltnamiams skirta didžiulė susietoji parama.

Susietosios išmokos, kurias gauna gyvulininkystės ūkiai, visiems teikia naudos. Tokiuose ūkiuose sukuriama nemažai darbo vietų, valstybė surenka nemažai mokesčių. Nematau nieko blogo, jeigu dalis karvės žindenės pieno yra parduodama. Juk mūsų pieno pramonei stinga žaliavos. Be to, mišrūnė žindenė kartais tiek pritvinksta pieno, kad veršeliui jo per daug, reikia numelžti. Apskritai gyvulininkystė dabar patiria labai daug apribojimų. Atrodo, kad valstybė nežinia kodėl formuoja neigiamą gyvulininkystės ūkių įvaizdį, gyvulių augintojams lipdo aplinkos teršėjų etiketę.

EK mus bara dėl susietosios paramos, o mes galime ją pabarti dėl diskriminacinės politikos, priminti, kokias tiesiogines ir susietąsias išmokas gauname mes ir kokias gauna daugelio kitų ES valstybių narių žemdirbiai. Taigi mūsų ūkininkai gyvena diskriminaciniu režimu. Aišku, geriau bet kokia parama nei jokios. Už tai dėkojame. Bet jeigu gyvename vienoje Bendrijoje, skelbiame, kad esame visi lygūs, gal ir lėšas vienodai pasiskirstykime.