Miško uogų rinkimo sezonas Lietuvoje jau eina į pabaigą, uogautojų dar laukia tik  spanguolynai. Kai kurios šalies miško uogų supirkimo įmonės jau sumuoja šiemečio sezono rezultatus ir tikina, kad uogų supirko pakankamai.

Prisipirko pakankamai

Šiemetį uogų supirkimo sezoną užbaigusios Švenčionių rajono įmonės „Girios“ vadovas Modestas Masevičius „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad šiemet geriausiai sekėsi pirkti mėlynes – jų miškuose buvo gausiausiai. Tiesa, kokį kiekį mėlynių supirko, jis neatskleidė, bet tikino, kad pakankamai. Verslininkas taip pat neslėpė, kad būtų galėję supirkti ir daugiau, tačiau uogas parduodančiųjų sulaukė kiek mažiau, nei tikėjosi.

„Buvo labai mažos mėlynių supirkimo kainos, todėl daug uogų liko miške nenurinktos ir nepanaudotos. Labai gausiai užderėjo mėlynės Ukrainoje, Pietų Baltarusijoje, ten buvo labai žemos uogų supirkimo kainos, todėl ir mes turėjome atitinkamai prisiderinti, neišsišokti“, – aiškino M.Masevičius.

Anot jo, visos supirktos mėlynės jau paruoštos pardavimui ir eksportui į įvairias Europos šalis.

Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas, Varėnos bendrovės „Vipreka“ direktorius Virginijus Varanavičius taip pat pritarė, kad mėlynių šiemet buvo pilni miškai, todėl daugiausia jų ir supirkta. Be to, mėlyniauti buvo galima net iki rugpjūčio vidurio.

„Dzūkijos krašto miško uogų supirkėjams sezonas tikrai buvo geras, uogų buvo pakankamai,    manau, kad ir miške jų dar liko sočiai. Ne tik mūsų, bet ir visos kitos supirkimo įmonės jų supirko gal ir ne tiek, kiek norėjo, bet pakankamą kiekį. Mėlynių miškuose buvo tokia gausybė, kokios jau ne vienus metus nebuvo“, – aiškino V.Varanavičius. Jis nenorėjo patikslinti, kiek supirkta uogų, esą tai yra kiekvienos įmonės verslo dalis.

V.Varanavičius

apgailestavo, kad dalis rinkėjų (daugiausia – moterų), kurie būdavo įpratę rinkti ir parduoti uogas perdirbėjams, jau pasiekė tokį amžių, kad į miškus nebeina, o jei ir eina, tai uogų prisirenka tik savo poreikiams, daugiau nelabai pajėgia. O jaunimo tokia veikla nežavi, nors ji ir suteiktų galimybę per vasarą uždirbti vieną kitą dešimtį ar šimtą eurų.

Pačiai parduoti – pelningiau

Nieko stebėtino, kad mėlynių rinkėjai šiemet neskubėjo supirkėjams parduoti uogų. Mat šią vasarą Lietuvos supirkėjai už mūsų šalies miškuose rinktas mėlynes tiekėjams mokėjo nuo 1,2 iki 1,3 euro už kilogramą. Tai kur kas mažiau nei pernai, kai už kilogramą atseikėdavo po 1,5–1,8 euro.

„Jau pernai mėlynių supirkimo kaina atrodė gana žema, o šiemet – apskritai pasityčiojimas. Turguose pirkėjai už litrą mėlynių net nesvarstydami mokėjo po 2 eurus, o litras mėlynių tai  tik kiek daugiau nei pusė kilogramo. Todėl kiek pririnkome, tiek pardavėme turguose“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo Varėnos rajone gyvenanti Janina.

Pasak moters, surinktas mėlynes ji parduoti veždavo ne tik į Alytų, bet ir tolėliau – į Marijampolę, Kauną – ten, kur apylinkėse nėra mėlynėms tinkamų augti miškų. Tad už litrą mėlynių gaudavo ir 2,5 euro. Tokia prekyba jos šeimai buvo kur kas pelningesnė, nei būtų  pardavusi uogas supirkėjams.

Perka mažais kiekiais

Varėnos ir kituose rajonuose jau pradėtos supirkti antrosios pagal populiarumą miško uogos – bruknės. Tačiau, anot Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidento V.Varanavičiaus, tikėtis, kad jų pavyks supirkti tiek, kiek ir mėlynių, neverta. Mat Dzūkijos miškuose šiemet bruknių palyginti negausu.

Be to, net jei rinkėjai ir prirenka šių uogų, jie jas mieliau veža parduoti į turgus, o ne supirkėjams. Šie už bruknių kilogramą siūlo tik 1,7–2 eurus arba dar mažiau. O turguose litras bruknių kainuoja nuo 2,2 iki 2,5 euro.

„Mes net neketiname pradėti supirkinėti bruknių, nes jų derlius šiemet Švenčionių krašte labai menkas“, – prisipažino M.Masevičius. Be to, šios uogos nėra tokia patraukli prekė užsieniečiams kaip mėlynės.

Tad, pašnekovo manymu, surinktos bruknės keliaus tiesiai į turgus. Į juos pateks ir didelė dalis pelkėse bei raistuose surenkamų spanguolių. Mat lietuviškų spanguolių Lietuvos įmonės, jei ir nuperka, tai tik simbolinį kiekį.

Supirktos ir užšaldytos spanguolės daugiausia suvartojamos vietos rinkoje, nes jas labiausiai vertina Lietuvos vartotojai. V.Varanavičius teigė, kad didžiausiame spanguolyne – Čepkelių rezervate – spanguolių derlius šiemet yra vidutinis.

Vertingiausios uogos

Selemonas Paltanavičius, gamtininkas

Lietuvoje uogautojai renka 3–4 populiariausių uogų rūšis, tačiau šalies miškuose, pelkėse valgomų uogų auga kur kas daugiau. Renkamiausios yra mėlynės, bruknės ir spanguolės. Suvalkijos bei Dzūkijos regionuose niekas nežino, kad žemaičiai savo aukštapelkėse ir pelkėse renka tekšes. Jos yra avietėms giminingi augalai. Šias uogas žino ir renka būtent aukštapelkių augalus pažįstantys žmonės. Tekšės auga ant kupsto, savo savybėmis jos panašios į avietes. Visos šiaurės tautos tekšes labai vertina.

Pačios populiariausios miško uogos, žinoma, yra mėlynės. Joms šių metų pavasarį šalna per žydėjimą nepadarė jokių bėdų, bet labiausiai mėlynių derlingumą ribojo sausra. Ir žiema buvo sausa, ir pavasaris sausringas. Iki Joninių buvo labai sausa ir pušynuose, kur smėlėtas dirvožemis, tad mėlynių atvirose vietose nebuvo labai gausu, uogos buvo gana mažos. Prie raistų, prie pelkių žemumose jos buvo daug didesnės.

Nuo vasaros vidurio prasidėjęs lietus mėlynes atgaivino. Kai kur visą liepos mėnesį žmonės mėlyniavo. Bet mėlynių derlius šiemet, nors dar neturiu statistikos duomenų, manau, buvo mažesnis nei įprastas vidurkis.

Bruknėms šie metai geri. Sausra jų nenuskriaudė, tad derėjo gausiai. Tikrai, kas norėjo, bruknių šiemet galėjo prisirinkti. Spanguolių rinkimo sezonas dar tik prasideda. Aukštapelkėse jų yra gerokai apdžiūvusių. Spanguolių derlius – vidutiniškas.

Kai kas gal laukė, kad šiemet jos pradės nokti anksčiau, bet įprastai spanguolės sunoksta ir pradedamos rinkti po rugsėjo 10 d., po bulviakasio arba dar vėliau. Kaip sakoma, kai būna uoga į uogą sunokusi raudona. Žinoma, yra ir tokių, kurie nelaukia uogų sunokstant ir dar žalias nuplėšia nuo šakelių rugpjūčio pabaigoje. Bet tokios uogos neturi gerųjų savybių.

Be populiariausių uogų, renkamos ir katuogės, avietės, žmonės pasirenka, ko nori. Daug kas ir naminių aviečių užsiaugina, kad į mišką nereikėtų eiti, bet niekada sode, darže užaugusi avietė neprilygs miškinei. Gamta visada yra išmintingesnė.