Suomiams grūdinių kultūrų augintojams džiovyklos – būtinybė. Lankantis pietvakarinėje šios šalies dalyje neteko matyti nė vieno ūkio, kuriame nebūtų nuosavos džiovinimo įrangos. Nedidelius, apie 100 ha ūkius valdantys suomiai yra įsirengę net po kelias skirtingo modelio džiovyklas. Turėti šią įrangą vietos žemdirbius įpareigoja sudėtingos gamtos sąlygos. Beje, dalį išlaidų, skirtų įrangai įsigyti, kompensuoja valstybė. Gana dažniai Suomijos ūkininkai, norėdami atpiginti darbą, džiovyklas šiltina.

Turi tris

ŪkininkasThomas Lindqvistas grūdinėms kultūroms yra skyręs 120 ha žemės. Jo ūkyje – trys džiovyklos. Vienai Suomijoje gamintai „Antti“– 40 metų, kitai – treji. Dar viena ūkininkui atiteko kartu su naujai įsigytu 16 ha ūkiu. Th.Lindqvistas rūpesčių dėl ūkyje naudojamų džiovyklų iki šiol neturėjo. Paklaustas, kodėl, turėdamas nors ir seną, tačiau nepriekaištingai veikiančią grūdų džiovyklą, nusprendė įsigyti dar vieną, ūkininkas teigė, kad viena iš pagrindinių priežasčių – didesnis naujo modelio džiovyklos našumas ir mažesnės kuro sąnaudos.

Sprendimą rinktis naują „Antti“ vidutinio dydžio, paprastos komplektacijos džiovyklą lėmė jos pajėgumas, padedantis 600 t derlių išdžiovinti per dvi savaites. Nors dyzelinu kūrenama džiovykla yra ekonomiška, Th.Lindqvistas siekia dar labiau sumažinti kuro sąnaudas. Todėl artimiausiu metu jis planuoja ją apšiltinti. Pasak ūkininko, tai padės sutaupyti apie 15 proc. kuro.

„Grūdus džiovinu tik dieną, kai šilta, tai padeda sumažinti kuro sąnaudas. Naktį oro temperatūra nukrinta, padidėja drėgmė, todėl šiuo paros metu veikdama įranga išnaudoja daugiau energijos“, – aiškino suomis. Th.Lindqvistas kulia 20–25 proc. drėgnio grūdus ir juos džiovina iki 13–14 proc.

Suomių ūkininkas Th. Lindqvistu šalia vidutinio dydžio paprastos komplektacijos džiovyklos, kuri per dvi savaites išdžiovina 600 t derliaus. J. Žurauskienės nuotr.

Džiovina ir saugo

Ūkininkas Danas Backstromas tvirtino, kad grūdus būtina ne tik kokybiškai išdžiovinti, bet ir tinkamai saugoti. Suomijoje nuolat šalta ir drėgna, todėl ūkininkai džiovyklas apšiltina. D.Backstromas šalia stacionarios „Antti“ apšiltintos džiovyklos yra sumontavęs kūginius 200 t talpos bokštus, viename iš jų sumontuota ventiliacijos sistema. Būtent šiuos bokštus ūkininkas pasirinko dėl to, kad iš jų patogu iškrauti grūdus, mat jie savaime subyra tiesiai į transporterį.

Kalbėdamas apie ventiliaciją D.Backstromas tikino, kad tai naudinga investicija jo ūkiui, mat į bokštą jis pila šlapius grūdus ir laiko juos iki džiovinimo. Jeigu nebūtų sumontuota ventiliacijos sistema, drėgni laikomi grūdai greitai prarastų kokybę. „Visus grūdus realizuoju pagal išankstines sutartis. Supirkėjai atvažiuoja ir pasiima juos tiesiai iš ūkių. Man niekur grūdų vežti nereikia“, – sakė ūkininkas. D.Backstromas teigiamai įvertino ūkyje turimą grūdų džiovyklą, kuri jam atsipirko per kelis metus.

Backstromas pasakojo, kad grūdus būtina ne tik kokybiškai išdžiovinti, bet ir tinkamai saugoti. J. Žurauskienės nuotr.

Dirbs vaikai

Juhos Veikkolino ūkyje džiovykla buvo pastatyta prieš 35 metus. Tačiau prieš kelerius metus ūkininkas įsirengė naują džiovyklą su paaukštinta norija. Šis įrenginys labai praverčia kraunat grūdus į bokštus, kurių talpa – apie 350 t. „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kodėl nusprendė įsigyti naują džiovyklą, jei ir senoji puikiai atlieka visas funkcijas, J.Veikkolinas atsakė, jog į naują džiovyklą investavo ne tik dėl to, kad tai atsiperka, bet ir todėl, kad vaikai nusprendė pasukti ūkininkavimo keliu.

„Jei į ūkį neinvestuosi, vieną dieną ši veikla sustos“, – teigė J.Veikkolinas, pridurdamas, kad dalį lėšų, skirtų džiovyklai įsigyti, finansavo valstybė, dalį jis pasiskolino iš banko ir dar pridėjo savų pinigų. Ūkininkas viliasi, kad jo100 ha ūkis, kuriame auginami kviečiai, miežiai, rapsai ir kmynai, sėkmingai gyvuos. Samdomų darbuotojų jo ūkyje nėra, visus darbus atlieka šeimos nariai.

Populiarėja biokatilai

Suomiai itin išrankūs: jie ne tik renkasi pačias geriausias džiovyklas, bet ir didelį dėmesį kreipia į estetinį ūkio vaizdą. Šios šalies ūkininkai mėgsta statyti ne atviras džiovyklas, bet „pakištas“ po stogais. Šie pastatai tradiciškai dažomi ruda spalva. Suomijoje populiarėja džiovyklos, kūrenamos biokuru, mat didžioji dauguma ūkininkų turi savo miško. Tad jiems tereikia išvalyti miškus ir tikrąja šio žodžio prasme pasiimti kurą. Šioje šalyje apsimoka naudoti biokurą, nes toną kokybiškų sausų „čipsų“ galima įsigyti vos už 20 eurų. Ūkininkams, perkantiems džiovyklas su biokatilais, valstybė finansuoja 45 proc. išlaidų. Pietvakarinė Suomijos dalis – palankus ūkininkauti regionas, todėl ūkininkai užsiima grūdinių kultūrų auginimu. Čia yra ir nedidelių kiaulių ūkių. Ūkininkai, užsiimantys gyvulininkyste, kooperuojasi. Kiaulių ūkio savininkas Juha Valimaa šalia savo ūkio turi biokuru kūrenamą džiovyklą, kuri jam ekonomiškai labai naudinga.

Džiovykla su paaukštinta norija ir dviem bokštais, kurių talpa – apie 350 t. J. Žurauskienės nuotr.

Žemė brangi

Vietos ūkininkai dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus. Th. Lindqvistas priklauso 30 narių kooperatyvui. Jis teigė, kad susikooperavus lengviau parduoti grūdus palankesne kaina. Šiuo metu jų supirkimo kainos yra panašios kaip ir Lietuvoje, brangiausiai – po 400 eurų už t – mokama už rapsus.

Netoli Helsinkio gyvenantis Th. Lindqvistas sakė, kad šiame regione labai sunku įsigyti žemės. Jos pardavimo kaina aukšta, svyruoja nuo 10–15 tūkst. eurų už ha. „Prieš 15–20 metų rinkoje laisvos žemės nebuvo. Dabar padėtis keičiasi. Yra regionų, kuriuose galima rasti parduodamų plotų – jaunimas vyksta į didesnius miestus, nebėra kam perimti tėvų žemių. Maži ūkeliai, po 50–70 ha, kuriuose būdavo ūkininkaujama laisvu nuo darbo metu, dabar nėra populiarūs. Todėl daug mažų ūkių nutraukia veiklą, juos nuperka didesni“, – sakė ūkininkas. Pats Th. Lindqvistas sakė, kad žemės ūkis nėra labai pelninga sritis. Tai daugiau šeimos palikimas, gyvenimo būdas. Pagrindinis jo verslas – srutų gabenimas.