Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ketinimas sudaryti palankesnes sąlygas regionų gyventojams suteikti kvalifikuotą greitąją medicinos pagalbą (GMP) patyrė pirmuosius iššūkius – net ir patys GMP specialistai abejoja, ar pasirinktas sumanymo realizavimo būdas yra pats tinkamiausias. Mat dabar į didžiąsias šalies ligonines vežamus ligonius rajonų GMP brigados pakelėje priverstos perduoti didmiesčiuose veikiančių GMP stočių brigadoms. Net ir sunkiausi ligoniai iš automobilio į automobilį perkeliami pakelėse, lauko sąlygomis, taip ne tik gaištamas brangus laikas, bet ir rizikuojama ligonį dar labiau susargdinti, ką jau kalbėti apie pačių GMP brigadų darbo sąlygas.

Norėjo kaip geriau

Nuo rugsėjo šalyje išplėstas GMP brigadų skaičius penkių šalies regionų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – GMP stotyse, kurios ne tik teikia paslaugas, bet ir valdo GMP pajėgas, papildomai įsteigta iki 4 nuolatinių, vadinamųjų klasterinių, brigadų. Jos skuba pagelbėti rajonų kolegoms, kai pacientai patiria infarktą, insultą ar daugybines traumas ir juos reikia kuo skubiau nugabenti į didmiesčių ligonines.

Pavyzdžiui, Kauno miesto GMP stočiai priklausančios brigados pagal poreikį gali būti siunčiamos į Raseinius, Jurbarką ar kitą vietą regione, kur tuo metu jos reikalingos. „Privalome užtikrinti, kad pacientai, nesvarbu, gyvenantys didmiestyje ar mažame miestelyje, turėtų vienodas galimybes kuo skubiau gauti kvalifikuotą pagalbą, kai jos prireikia. Tai kasmet leis išsaugoti daugiau gyvybių“, – pristatydama naujovę aiškino laikinai SAM kanclerės pareigas einanti OdetaVitkūnienė.

Anot jos, lėšos papildomoms GMP brigadoms numatytos iš anksto – finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Padidinus GMP brigadų skaičių, tikimasi, kad gerės paslaugų prieinamumas atokesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms, o mirčių nuo infarkto, insulto ir kitų ūmių ligų mažės.

Asociatyvi nuotr.

Norų neužtenka

GMP stočių darbuotojai, medikai abejoja, ar tikrai nuo rugsėjo pradėta diegti naujovė pasiteisins ir padidins paslaugų prieinamumą nuošalesnėse vietovėse gyvenantiems žmonėms. Mat dažniausiai į didžiąsias medicinos įstaigas vežami sunkūs ligoniai, kuriems reikalinga skubi pagalba. Rajonų GMP stočių brigados tokius ligonius, net ir žinodamos, kad tinkama pagalba gali būti suteikta tik didžiosiose šalies ligoninėse, priverstos vežti arba į apskričių ligonines, arba kur nors į didžiuosius miestus ir pakelėje juos perduoti iš šių miestų atvykstančioms GMP klasterinėms brigadoms. Ligoniai iš vieno GMP automobilio į kitą yra tiesiog perkeliami kur nors pakelėje.

Tokį procesą daugelis GMP medikų vadina tiesiog pagalbos žmogui vilkinimu. Mat procedūra užtrunka apie 15 minučių – ligonį reikia iš vienų neštuvų perkelti ant kitų ir įkelti į kitą automobilį. Gerai, jei visa tai vyksta gražiu oru, bet prasideda darganos, smarkūs lietūs, stiprūs vėjai, netruksime sulaukti ir sniego bei pūgų. O tuomet padidėja rizika sužalotam žmogui susirgti dar ir kitomis ligomis, savo sveikata rizikuoja ir GMP medikai. Be to, tai daryti pakelėje esant prastam matomumui ar naktį – net ir pavojinga. Į tai dėmesį viešai yra atkreipusi ir medicinos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Raseinių rajono GMP stoties direktorė Rimanta Baublienė „Valstiečių laikraščiui“ prisipažino, kad jų GMP brigadoms jau teko tokiu būdu perkelti pacientus iš vieno automobilio į kitą.

„Esame labiausiai nuo Kauno nutolusi GMP stotis apskrityje – 80 kilometrų. O nuo tolimiausių rajono taškų, pavyzdžiui, Kryžkalnio, – ir 100 kilometrų. Todėl yra numatyti taškai, kuriuose ligonius iš mūsų GMP brigadų paima klasterinės brigados“, – tvirtino R.Baublienė.

Pasak jos, klasterinė GMP brigada iš Kauno nespėtų taip greitai atvažiuoti į įvykio vietą kaip jie, todėl paciento pristatymas į gydymo įstaigą dar labiau užtruktų, nors teisės aktuose numatyta, kad klasterinė GMP brigada nukentėjusius turėtų paimti būtent įvykio vietoje.

„Perduodant pacientą Kauno greitajai, reikia atjungti aparatūrą, užpildyti dokumentus, taip gaištamas brangus laikas. Nežinau, kaip dirbsime toliau. Manau, pagal dabartinę tvarką padirbėjus mėnesį ar du, reikėtų įvertinti, ar tokia naujovė pasiteisino“, – svarstė R.Baublienė. Ji pridūrė, kad ir jie galėtų sunkius pacientus vežti į Kauną, tačiau jiems už klasterinio paciento nugabenimą į didžiosios šalies ligoninės priėmimo skyrių nuo rugsėjo pradžios iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo neapmokama.

Ieško išeičių

VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro GMP administratorė Jūratė Rinkevičienė „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad jie sunkių ligonių pakelėje į didžiųjų miestų ligonines klasterinėms GMP brigadoms neperdavinėja. „Galimybė suteikti skubią pagalbą ištikus insultui, infarktui ar patyrus traumą, yra ir Utenos ligoninėje. Todėl visus pacientus vežame ten. O jau vėliau ligoninės medikai sprendžia, ar jie patys teiks pagalbą, ar kviesis klasterinę GMP brigadą“, – tikino J.Rinkevičienė. Jos manymu, ligonių perdavimas iš vienos GMP brigados rankų kitai brigadai pakelėje tikrai yra pati geriausia išeitis, ieškant būdų, kaip operatyviai pagelbėti nukentėjusiems ar susirgusiems žmonėms.

Tai, kad tokių pacientų perdavimų nedaro, tvirtino ir VšĮ Marijampolės GMP stoties direktorius Alvydas Dirsė. Anot jo, jie visus ligonius taip pat veža į Marijampolės ligoninę.

„Mes negalime perkelti paciento pakelėje iš vieno GMP automobilio į kitą. Juk galioja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Jeigu pacientas pasiskųs, kad patyrė moralinę žalą, sušalo ar sušlapo, kai jį lietuje perkėlė iš vienos mašinos į kitą, teks mokėti žalos atlyginimą. Kyla klausimas, kuri GMP įstaiga atsakys. Todėl nurodžiau, kad mūsų GMP automobiliai visus ligonius gabentų į Marijampolės ligoninę, o ši jau tegu sprendžia pati – kviesti reanimobilį ar ne“, – aiškino A.Dirsė.

Pasak jo, matydami, kad pacientui būtina Kauno klinikų medikų specializuota pagalba, nugabena žmogų ir ten, nepaisydami to, kad už tokį nugabenimą sumokėta nebus.

Paslauga tolsta nuo kaimo

Marijampolės GMP stoties direktorius A.Dirsė teigė manąs, kad pastaraisiais metais pertvarkant GMP stočių veiklą periferija kuo toliau, tuo mažiau gauna kokybiškų paslaugų. „Tuos reanimobilius ir GMP brigadas reikėjo perduoti ne didžiųjų miestų GMP stotims, o apskričių centrams, kad šie turėtų bent po 1 reanimobilį, skirtą pacientams į didžiąsias ligonines vežti, nes būtent iš apskričių centrų dažniausiai reikia pacientus pervežti į didžiąsias ligonines“, – aiškino A.Dirsė.

Anot jo, perdavus visus naujus reanimobilius didžiųjų miestų GMP stotims, pagerėja būtent tų miestų gyventojų aptarnavimas – miestuose papildomai bus daugiau GMP brigadų, todėl jų gyventojai pagalbos sulauks greičiau ir kvalifikuotesnės. Vargu ar jie stovės be darbo, jei nebus skubių, tik jiems skirtų iškvietimų į regionus. Greičiausiai vyks pagal iškvietimus, kaip ir kitos GMP brigados. Tuo metu kituose rajonuose, mažesniuose miestuose veikiančios GMP stotys tokių reanimobilių neturi.

Atotrūkį tarp miesto ir kaimo gyventojams paslaugas teikiančių GMP stočių, pasak A.Dirsės, didina ir dabartinė paslaugų finansavimo tvarka – finansavimas priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Nepaisant to, kad kaimą aptarnaujantiems GMP automobiliams pas pacientus tenka nuvažiuoti kur kas toliau ir degalų sąnaudos paslaugai teikti yra beveik trečdaliu didesnės. Be to, didžiųjų miestų GMP stotims finansuoti dar papildomai taikomas vadinamasis migracijos koeficientas.

„Ir transportas miestų bei rajonų gyventojams aptarnauti turėtų būti skirtingas. Miestuose gal ir tinka tokie GMP automobiliai, kokie perkami pastaraisiais metais, o kaimuose –ne. Juos mūsų vairuotojai jau vadina „bildukais“. Važiuojant neasfaltuotais kaimų keliais taip barška, trata, kad net ligoniai nenori jais važiuoti – linkę, jei tik gali patys, paėjėti iki asfaltuoto kelio“, – pasakojo A.Dirsė. Anot jo, važinėti į kaimus pas pacientus reikia didesnio pravažumo GMP automobilių pravažumo – visi keturi ratai turi būti varantieji. Tik tuomet jais iki ligonio būtų galima privažiuoti pažliugusiais kaimų keliais pavasarį, rudenį ar užpustytais – žiemą.

Laukia paaiškinimų

Asta Kubilienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija

Jei iš tikrųjų situacija yra tokia, apie kokią šiandien kalbama viešojoje erdvėje, tai ją vertinu labai blogai. Dėl to mes kviesimės Sveikatos apsaugos ministerijos atstovus paaiškinti, kodėl taip atsitiko. Pirmiausia norėčiau išgirsti ministerijos atstovų paaiškinimus, o tik tada komentuoti, nes dabar aš nežinau tikrosios padėties, o laikraščiai ne visada tiesą rašo.

Viena sumanyta, kita padaryta

Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija

Pati tokio sumanymo idėja gal ir nebloga, bet jos realizavimas – absoliučiai nelogiškas. Aiškinausi situaciją Pasvalio, Pakruojo, Biržų rajonuose, ten numatyta prireikus perkelti ligonius į kitą GMP automobilį šalia kelio, autobusų sustojimo aikštelėse, tai yra išties nesaugu. Ir tik laiko klausimas, kada įvyks mirtinų atvejų. Juolab kad ligoniai vežami grėsmingos sveikatai būklės – po infarktų, insultų, patyrę daugybines traumas. Kur yra garantija, kad pakelėje, autobusų stotelėse ar degalinėse sustojusios dvi greitosios nepapuls kada nors į kokį incidentą? Žinau atvejį, kai viename rajone į sutartą vietą atvežtas ligonis, atrodo, 10 minučių laukė atvykstančio GMP automobilio iš didesnės ligoninės, nes šis dėl spūsčių vėlavo. Rajono GMP neliko nieko kito, kaip tik patiems nugabenti ligonį į reikiamą ligoninę.

Kitas dalykas, kad vienu metu dėl to paties įvykio pakeliamos dvi GMP automobilių brigados. Viena važiuoja iš didesnės ligoninės, kita – iš rajono. Abiejų GMP brigadų personalo kvalifikacija tokia pati. Jei ji skirtųsi, tai gal dar būtų galima kaip nors pateisinti tokį sumanymą, tačiau dabar man tai panašiau į pinigų švaistymą. Juolab kad dėl to gerokai sumažėja rajonų GMP stočių finansavimas, o padidėja pinigai, skiriami didžiųjų miestų GMP stotims.

Kelsime šį klausimą Seimo Sveikatos apsaugos komitete. Jei sveikatos apsaugos ministras nekeis įsakymu patvirtintos tvarkos, skųsime ministro įsakymą pirmiausia Vyriausybei, o jeigu reikės – ir teismui.