Šiemet grūdų derliaus prognozės vis krypsta į blogesnę pusę. Ekspertai skaičiuoja, kad visų grūdinių augalų bus prikulta apie dešimtadalį mažiau nei pernai – 5,8 mln. tonų, o derlingumas bus mažesnis nei 15 proc. Anot ūkininkų, padėtis daug prastesnė, nes nemažai derliaus nėra kur dėti. Ne vienam augintojui, atvežusiam prastesnės kokybės grūdus, supirkėjai rodo į duris arba moka grašius.

Neišvengs nuostolių

Šiemet sunkiausia bus „perbėgėliams“, kurie atsisakė nuostolingos gyvulininkystės, išarė pievas ir pasėjo grūdines kultūras. Šie ūkiai neturi per keletą sėkmingų metų sukauptos finansinės pagalvės. Kita grupė, kuri taip pat sunkiai versis, – smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Jie neturi tinkamos technikos, saugyklų, jų derliaus dėl prastos kokybės niekam nereikia.

Javų augintojai bėdoja, kad šiemet ne vienam teks balansuoti ties išgyvenimo riba. Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) ragina valdžią pripažinti, kad augalininkystė atsidūrė ekstremalioje situacijoje. Grūdų supirkėjų prašoma, kad jie nežlugdytų sankcijomis augintojų, kurie negalės laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.

„Galiu drąsiai teigti, kad mūsų rajono ūkininkams augalininkystė šiemet bus nuostolinga.  Pavieniai augintojai gal ir suspėjo daugiau nukulti gerų grūdų, bet dauguma javų mirko laukuose. Taigi, krito ir gūdų kokybė, ir derlingumas, ir kaina. Pernai pažangūs ūkiai iš hektaro prikūlė 7 tonas, o šiemet – tik iki 3. Lietus išplovė glitimą, baltymus, tad grūdų svoris buvo daug mažesnis“, – sakė LŪS Šilutės skyriaus vadovas Kęstutis Andrijauskas.

Daug grūdų išbrokavo

Šiemet žemdirbiai prarado daug pinigų, nes teko tiek patiems, tiek elevatoriuose džiovinti itin drėgnus grūdus. Vieno procento drėgnio tonos grūdų džiovinimas elevatoriuose kainuoja apie 3,5 euro. O šiemet grūdų drėgnis gerokai viršijo bazinį.

Ne vieną javų augintoją ištiko dar didesnė nesėkmė – supirkėjai nepriėmė jų atvežtų grūdų.  „Gana nemažai ūkininkų grįžo su neparduotais grūdais iš elevatorių. Sako, esą jie užkrėsti grybeliu, bet termiškai apdoroti tokie grūdai tinka pašarui. Anksčiau panašūs grūdai tiko, o šiemet jau nebe? Kur dabar dėti juos, jeigu supirkėjai neperka?“ – dėl kolegų išgyveno LŪS Šilutės skyriaus vadovas.

LŪS kreipimesi į Seimo Kaimo reikalų komitetą, Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) prašoma, kad biokuro katilinių turinčios bendrovės būtų paragintos supirkti bent dalį pašarinių grūdų. K.Andrijauskui tokia išeitis nepriimtina: „Negi nusirisime iki tokio lygio, kad katilinėse pradėsime deginti grūdus? Tai būtų tikra nesąmonė. Juos ne taip lengva išauginti. Jei netinka maistui, tegu gamina iš jų pašarus gyvuliams. Negi mums jau nereikia pašarų?“

Ūkininko manymu, supirkėjų pretenzijos dėl grūdų kokybės nevisiškai pagrįstos, o augintojai neretai tiesiog vedžiojami už nosies. „Nėra tarpusavio supratimo, susikalbėjimo, stinga aiškios informacijos. Anksčiau 4 klasės tona kviečių kainavo 114 eurų, o dabar gauname trumpąsias žinutes, kur už tokius grūdus siūlo 130 eurų. Gal jau supirkėjams pristigo grūdų?“ – svarstė K.Andrijauskas.

Šilutės rajono ūkininkui akis bado dar viena problema – pašariniai grūdai superkami pusvelčiui, o pašarai nepinga.

Išgelbės atsargos

Albertas Gapšys

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys sutiko, kad augalininkystės ūkiams nebus lengva, tačiau kalbos apie bankrotus tikrai perdėtos.

„Derlius bus mažesnis, jo kokybė prastesnė, turime daug pašarinių grūdų, tad kainos ir pajamos bus menkesnės. Nebus tiek daug maistinių kviečių, už kuriuos mokama aukščiausia kaina. Be to, šiemet apskritai grūdų supirkimo kainos apie 10 proc. mažesnės nei pernykštės. Tačiau reikia nepamiršti, kad pastarieji metai javų augintojams buvo pelningi. Jei šiemet bus patirta nuostolių, tai nereiškia, kad ūkiai neišgyvens“, – augalininkystės situaciją įvertino LAEI tyrėjas.

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkų ekspertas priminė, kad kviečių kaina nuo 2012 m. pasaulio rinkose nukrito apie 40 proc. Daug grūdų eksportuojančios šalys gauna gerus derlius, pasaulinės grūdų atsargos auga, todėl kaina mažėja.

Anot A.Gapšio, ūkininkai neturėtų gyventi šia diena, reikėtų kaupti rezervus juodai dienai. O palankių metų finansinėms atsargoms sukaupti tikrai buvo. „Prieš keletą metų mūsų augintojams buvo itin geras sezonas. Tada pasaulyje buvo menkas derlius, o kainos labai geros. Tąkart mūsų ūkiai  kūlė gerą derlių ir gerai uždirbo“, – prisiminė LAEI skyriaus vedėjas.

Sunkumai nevienodi

LŪS šiųmetes augalininkystės sektoriaus problemas prilygino pienininkų vargams. A.Gapšio nuomone, su pieno gamintojais nereikėtų lygintis, nes vienų metų nuostolis neturėtų pastūmėti augalininkystės ūkių į kritinę situaciją. „Be to, javų augintojai gali drausti pasėlius, gauti draudimo kompensacijas ir taip sušvelninti netektis“, – samprotavo LAEI tyrėjas.

Anot A.Gapšio, prasčiau gali būti tiems ūkininkams, kurie dėl mažų kainų iš vienos šakos persimetė į kitą. Pastaraisiais metais nemažai pieno gamintojų atsisakė gyvulių, išarė ganyklas ir užsėjo javus. „Visose šakose žemės ūkio produkcijos gamintojai išgyvena pakilimus ir nuosmukius. Jei ūkininkai viską išparduoda ir iš vieno sektoriaus pereina į kitą, kuriame kainos irgi krinta, jiems gali būti liūdna“, – konstatavo ekspertas.

Miega neramiai

Daugeliui javų augintojų neramu dėl iš įmonių paimtų kreditų sėklai, trąšoms, chemikalams įsigyti. Su tiekėjais jie turi atsikaityti iki spalio 1d. Kadangi grūdų prikulta mažiau nei buvo planuota ir prastesnės kokybės, daug kam bus sudėtinga laiku įvykdyti įsipareigojimus. Grūdų supirkėjai pažadėjo, kad už netesybas baudų netaikys, tačiau, anot ūkininkų, pažadus galima ir pamiršti.

„Jei tiekėjai nespaus laiku įvykdyti sutartyse numatytų įsipareigojimų, tragedijos nebus. Bet jei reikalaus atsiskaityti iki nustatytos datos, skaičiuos delspinigius, daug kam bus liūdna. Įmonių atstovai pažadėjo žiūrėti atlaidžiau, tačiau bėda ta, kad ir patys tiekėjai turi įvairių įsipareigojimų. Jeigu juos spaus ir baus, kreditų tiekėjai tikrai nedirbs nuostolingai ir „atsigros“ ant augintojų. Tad žemdirbių miegas labai neramus“, – pripažino Šilutės rajono ūkininkas.

LŪS prašė ŽŪM anksčiau išmokėti tiesioginių išmokų avansą. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos avansinę išmokų dalį žada pradėti mokėti nuo spalio 17 d. – kaip ir ankstesniais metais.

Kratosi užkrėstų grūdų

Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė

Šiemet iš tikrųjų į elevatorius atvežama nemažai netinkamų grūdų. Supirkėjai ir perdirbėjai tokių grūdų neturi kur dėti, todėl negali jų priimti. Pavyzdžiui, atveža derlių, kur yra 40–50 proc. sudygusių grūdų. Tokie grūdai neturi energinės vertės, tai – balastas. Be to, daug grybeliu užkrėstų grūdų. Tam buvo labai palankios sąlygos, todėl grūduose randama ne tik grybelio užuomazgų – šis užkratas jau būna išplitęs. Pelėsiu užkrėsti grūdai netinka ir pašarams. Yra nustatytos toksinų normos, kurių reikia paisyti, kitaip galima susargdinti gyvulius ir paukščius. Grūdų supirkimo įmonės greituoju metodu nustato, kiek grūduose yra toksinų, ir nusprendžia, ar grūdai tinkami supirkti. Manau, nė vienas ūkininkas nebuvo išvarytas su grūdais be priežasties. Visada bandoma rasti išeitį, tačiau jei įmonė mato, kad grūdai visiškai netinkami, jų priimti negali.

Dėl grūdų kokybės daug rūpesčių turi ir eksportuotojai. Norint įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, reikia ieškoti įvairių išeičių. Eksportas vyksta, bet ne tokiais tempu, kaip pernai. Daug kokybiškų grūdų dar yra ūkininkų saugyklose.

2016 m. avansinės išmokos dydžiai (už hektarą):

• vienkartinės išmokos už plotus – 40 eurų;
• žalinimo išmokos – 31 euras;
• išmokos už pirmuosius hektarus  – 34 eurai;
• susietosios išmokos už baltyminius augalus – 40 eurų;
• išmokos jauniesiems ūkininkams – 30 eurų.