Jonas Kondrotas, Darbo partijai priklausantis Seimo narys, siūlo iki 2017 m. sausio 1 d. įpareigoti perdirbėjus pieno gamintojams mokėtų ne mažiau kaip 16,5 Eur ct (165 Eur/t) už litrą pieno. Tarpininkai pagal projektą mokėtų ne mažiau kaip 13 Eur ct (130 Eur/t).

Be to, siūloma leisti žemės ūkio kooperatyvams, kurių veiklos pajamos sudaro ne mažiau kaip 50% iš veiklos su savo kooperatyvo nariais, nustatyti 1 tonos žalio pieno bazinių rodiklių supirkimo kainą kooperatyvo valdybos sprendimu.

„Žinoma, perdirbėjams toks siūlymas nepatiks, tačiau reikia išmokti dalintis pelnu. Aš manau, kad toks siūlymas turėtų padėti ūkininkams išgyventi sunkų laikotarpį“, - VŽ sako p. Kondrotas.

Už įstatymo nevykdymą perdirbėjams siūloma nustatyti baudas: už pirmą nusižengimą skirti 1% dydžio baudą nuo metinės apyvartos, už antrą – 2% dydžio baudą nuo metinės apyvartos.

VŽ rašė, kad praėjusį mėnesį vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje siekė 216,40 Eur/t, buvo 4,1% mažesnė nei sausį ir pati žemiausia visoje ES. Tačiau mažiausiems ūkiams perdirbėjai ir tarpininkai šiuo metu moka gerokai mažiau, kaina jau nusirito iki 8 Eur ct už litrą.

Laikinai padėtų

Virginija Baltraitienė, Darbo partijos deleguota žemės ūkio ministrė, sako, kad rinkos reguliavimas bent laikiniai pieno gamintojams padėtų.

„Tai gal ir toks priverstinis reguliavimas, tačiau dabartinėje situacijoje jis turėtų būti veiksmingas. Mūsų šalyje ūkininkai pieno perdirbimo įmonių nevaldo, kaip yra kai kuriose kitose šalyse, yra labai priklausomi nuo perdirbėjų, todėl matome nemažai piktnaudžiavimo, kai mokamos labai mažos sumos. Tai padėtų bent laikinai suvaldyti situaciją“, - sako ministrė.

Kita vertus ji teigia nesanti tikra, ar reguliavimas turėtų trukti iki kitų metų pradžios.

„Laikotarpis gal kiek per ilgas, net labai sunku prognozuoti, kaip iki kitų metų pradžios pasikeis situacija“, - priduria p. Baltraitienė.

Laiko populizmu

Egidijus Simonis, pieno perdirbėjų asociacijos Pieno centro direktorius, bet kokį norą tokiais veiksmais kištis į pieno sektoriaus reguliavimą vertina neigiamai.

„Teisinėje valstybėje tokio rinkos reguliavimo negali būtų. Sektorių reguliuoja ekonominiai procesai, o ne tokie įstatymai“, - tvirtina p. Simonis.

Jis įstatymo projekto atsiradimą sieja su artėjančiais rinkimais ir vadina populistiniu.

„Jau turime įstatymus, kurie reguliuoja šią rinką. Aš manau, kad tokie siūlymai yra paprasčiausias populizmas“, - teigia p. Simonis.