Geriausia pradėti lesinti paukščius, kai paspaudžia pirmasis šaltis ar iškrinta sniegas. Paukščiai kasdien apskrenda teritoriją, patikrina maisto atsargas, tad jei lesykloje maisto bus nuolat papildoma, žiemą lankytojų joje tikrai netrūks. Ir ne tik žiemą – lyjant stipriam lietui, netikėtai iškritus sniegui ar pašalus, gerokai sumažėja maitinimuisi tinkamų vietų, tad lesyklų paklausa staigiai išauga. Didelė tikimybė, kad tokiu metu įrengtas lesyklas aplankys migruojantys paukščiai. Tai labai gerai – jiems taip pat svarbu maitintis tolimų skrydžių metu.

Kurapkoms palapines–lesyklas ir priedangas nuo sniego reikia įrengti iškritus pirmajam sniegui. Plėšriesiems ir pelėdiniams paukščiams, kaip ir daugumai kitų, pats sunkiausias laikotarpis yra žiemos antroji pusė ir ankstyvas pavasaris, kai atlydžius keičia šalnos.

Pradėti lesinti paukščius niekada nėra vėlu. Ypač ši pagalba aktuali antrojoje žiemos pusėje, kai natūralių maisto atsargų beveik nebelieka, o paukščiams jų ypač sunku susirasti ir dėl staigiai besikeičiančių oro sąlygų – tai atšyla, tai vėl smarkiai šąla.

Deja, daugumai žmonių paukščių lesinimas žiemą neretai virsta trumpalaike akcija. Žiemos pradžioje neretas imasi šios globėjiškos veiklos, tačiau ne visiems užtenka entuziazmo pabaigti pradėtą darbą. Ir dažniausiai taip atsitinka antrojoje žiemos pusėje, kai paukščiams pagalba yra pati reikalingiausia. Paukščiai pripranta nuolatinėse vietose surasti jiems paliekamo maisto ir jas lanko valandų tikslumu. Kartais gali pasirodyti, kad aplink jas zuja tik kelios zylutės, o dauguma paukščių jau nebegrįš prie įrengto vaišių stalo, bet taip tik atrodo, nes šiuos paukščius vieną nuo kito atskirti yra labai sunku.

Lietuvos ornitologų draugijos inf.