Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Sparčiai žengiantis pavasario darbymetis ūkininkus įsuko ir nepaleidžia

Nors pavasaris buvo vėlyvas, šaltas ir šlapias, Vilkaviškio rajono ūkininkai, vėliau nei visada, bet jau pasodino bulves ir baigia pavasario sėją – kai kuriems beliko pasėti vėliausiai į dirvą beriamus šiltamėgius grikius.

Bulvės dygsta

Patyrusi Suvalkijos krašto bulvių augintoja Alvytė Valuckienė iš Ramoniškių (Vilkaviškio r.) galėtų lengviau atsidusti – ūkyje bulviasodis užbaigtas. Artimiausią savaitę ūkininkė planavo sėti ir grikius, kurių auginimu užsiima keletą pastarųjų metų. Tačiau ji sakė, kad įsibėgėjus nėra laiko sustoti – visi kiti darbai surikiuoti.

Alvytės teigimu, šis pavasaris darbams nebuvo itin palankus. Tačiau vadovaudamasi patirtimi ir išmintimi laiku išnaudojo savo krašte turimą drėgmę. „Pas mus drėgmės nėra per daug. Galbūt kiti rajonai šį pavasarį negavo tiek kritulių. Pas mus, reikia džiaugtis, kritulių užteko. Kaip toliau bus, niekas nežinome. Nėra lengva. Lyja – negerai, negali purkšti, o kai nelyja – sausa, todėl nedygsta. Visaip negerai ūkininkui. Nieko nepakeisi, toks darbas kaime“, – stebi situaciją A.Valuckienė.

Nedaigintas ankstyvąsias bulves, skirtas nelabai ankstyvam kasimui, anot ūkio savininkės, jie pasodino apie balandžio 16 dieną. Ji aiškino, kad jų ūkis nepraktikuoja labai ankstyvų bulvių auginimo. „Reikia arba labai gerai tam pasiruošti, arba visiškai nieko nedaryti. Jei tik atmestinai sodinsi, nieko nebus. Esame nutarę iš viso neinvestuoti į labai ankstyvas bulves, o mūsų pirmos bulvės bus kasamos liepos pradžioje“, – aiškino A.Valuckienė.

Jų sodina apie 1 ha arba mažiau. Šiemet nieko nelaukdami Valuckai pasodino ir vėlyvąsias bulves, todėl ūkio laukai jau pilnai apsodinti. Ūkininkė įsitikinusi, kad vėlyvosios bulvės į žemę turi sugulti anksti, nelaukiant alyvų žydėjimo. „Vėlyvos bulvės sodinamos daug anksčiau. Jeigu neaugini labai ankstyvų daigintų bulvių, vėlyvas reikia sodinti „pirmu numeriu“. Jų vegetacija ilga ir, kaip kartais žmonės sako, jeigu vėlyvos bulvės, joms sodinti dar yra laiko. Jokiu būdu! Kuo vėlyvesnės bulvės, tuo anksčiau reikia sodinti. Jos ilgai vegetuoja, turi užaugti, kol saulė bus tinkama. Mes matuojame dirvos temperatūrą ir nieko nelaukiame, nes vieną dieną oras diktuoja vienaip, kitą – kitaip. Nespėsi bėgioti paskui orą. Visi ūkio darbai turi būti padaryti laiku“, – sakė bulvių augintoja iš Vilkaviškio rajono.

Alvytė ir Eugenijus įsitikinę, kad lengvų darbų ūkyje nebūna.

Dabar A.Valuckienės ūkyje visas dėmesys sutelktas į augalų apsaugą. Ūkio darbuotojai vos spėja suktis – vieną darbą padarė, jau kitas laukia. Būtinai reikia ir tinkamo oro. „Savo ūkyje naudoju daug natūralių bakterijų, jų produktų. Drėgmė ir šiluma šiuo atveju labai gerai, tada gerosios bakterijos dauginasi dirvoje, bet saulė kenkia, nes tos bakterijos žūsta“, – rūpesčiais dalinosi Alvytė.

Jos teigimu, žemės ūkyje niekada nebūna gerai. Jeigu labai šlapia, reikia, kad pūstų vėjas ir džiovintų, nes kitaip neįvažiuoji į lauką, o kai vėjuota, negalima purkšti. „Užburtas ratas, bet ūkininkai prisitaiko. Ypač sunku šį pavasarį – visur bėgte. Kiekvieną darbą reikia atlikti laiku. Jeigu neatlieki, jau turi nuostolių“, – sakė bulvių augintoja.

Kviečius atsėjo

Kitas Vilkaviškio krašto ūkininkas Valdas Melninkas (Sūdavos k.) šiemet augina tiek žiemines, tiek vasarines kultūras, be to, savame ūkyje baigia statyti paukštidę. Pasak ūkio šeimininko, šį pavasarį vos spėja suktis. „Visur yra darbų – ir laukuose, ir statomuose tvartuose. Reikia ir techniką atnaujinti“, – kalbėjo ūkininkas.

Anot V.Melninko, šiemet drėgmės laukuose netrūksta, tad jau galėtų nebelyti ir leisti užbaigti pradėtus darbus – lietus pristabdė pasėlių purškimą.

Savame ūkyje V.Melninkui šį pavasarį teko kai kur atsėti žieminius javus. Tiksliai negali pasakyti, ar jie iššalo, ar iššuto. Į plikas vietas įsėjo vasarinius kviečius. Žieminiai rapsai pradėjo žydėti, bet po lietaus žiedeliai susitraukė – lietus pristabdė jų žydėjimą. Be žieminių rapsų, kurie gerai žiemojo, ir be žieminių kviečių, kuriuos teko vietomis atsėti, V.Melninkas šiemet pasėjo cukrinių runkelių, pupų.

„Visko užtenka. Visi laukai pilnai apsėti, spėjome. Visada tikimės sėkmingai viską išauginti, bet turbūt dar nebuvo taip, kad galėtume suplanuoti derlių. Nežinomybė dėl cukrinių runkelių tęsiasi jau ne vienus metus, šiemet – tas pats“, – teigė ūkininkas.

Ūkininkas Valdas džiaugėsi, kad buvo apsidraudęs pasėlius, todėl nuostolius jam kompensavo draudimo įmonė. Šiemet jam teko atsėti apie 15 ha javų. Draudimo išmokėtų pinigų atsėjimui užteko. Žieminius kviečius atsėjo vasariniais.

Rapsų laukai šiame ūkyje nenukentėjo, jie buvo atsparesni. Ūkio šeimininkas pastebi, kad kelinti metai žieminiai rapsai žiemoja žymiai geriau nei žieminiai kviečiai. Valdas įvertina ir savo klaidas, sako, gal per anksti įsėja žieminius kviečius. Klimatas šiltėja, šie greitai auga. Tačiau ūkininkas pastebi ir tai, kad vienodų metų ir pastovaus klimato nėra.

V.Melninkas sakė, kad kasdien iš laukų skuba į naujai pastatytą ir įrenginėjamą paukščių auginimo fermą. Beliko greta naujo pastato išasfaltuoti aikšteles, bet prilijo, todėl sustojo ir šie darbai. Jis pasakojo, kad naujoje fermoje galės auginti iki 50 tūkst. vnt. viščiukų broilerių. Pašarams naudos savo ūkyje išaugintus grūdus.

Tuo darbai Melninkų ūkyje nesibaigia. Lietingu oru, kai stoja kiti darbai, vyrai triūsia garažuose. Anot Valdo, reikia ruošti kombainus javapjūtei, nes netruks ateiti, o per dieną visko nesužiūrėsi.

Tempai spartūs

Onutė Kartavičienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos Vilkaviškio rajono skyriaus vadovė

Šio pavasario darbymečio tempai mūsų rajone buvo labai greiti, spėrūs. Kai perdžiūsta žemė, vėl negerai – būna kitų problemų. Manau, kad viskas jau sugulė, tik grikiai liko. Darbymečiui nusiteikę ir gerai pasiruošę ūkininkai jau užbaigė darbus, o kurie taip sau iš lėto juda, gal ir turi kažkokių užsilikusių darbų. Kitur dar labai šlapia, žmonės su technika negalėjo įvažiuoti į laukus, todėl irgi laukia, kol pradžius. Mintyse buvo sudėliota, kad turi būti pasėta, bet iš tiesų tai dar nepadaryta. Pavasarį vertinu kaip pavykusį su darbais, bet jis buvo spaudžiantis, verčiantis skubėti. Mes savo šeimos ūkyje auginame ir žieminius, ir vasarinius rapsus. Pagal metus, sėjomainą, ir grikių sėjame, nes mūsų laukai yra nenašiose žemėse Vištyčio seniūnijoje. Grikiai paprastai sėjami gegužės pabaigoje, kad nebūtų šalnų. Link to jau einame. Po gegužės 20 dienos šalnų jau retokai pasitaiko, nors būna visaip.

Labai rimtų rūpesčių, kad reikėtų atsėti itin daug pasėlių, šis pavasaris Vilkaviškio krašto ūkininkams nesukėlė. Atsėti reikėjo ten, kur buvo plikesni laukai, kur pasėlių beveik nedengė sniegas. Kviečiai galimai nušalo, kitose vietose galbūt ir iššuto. Tai didelė tikimybė, nes žemė buvo nepašalusi ir uždėjo didelį sluoksnį sniego. Tikrai ten galėjo iššusti kviečiai. Per anksti pasėjus, jeigu paaugo didoki, irgi turėjo įtakos. Ūkininkai skuba kuo anksčiau iš rudens pasėti, tuomet jie geriau įsišaknija, bet vėl – kviečiai užauga per dideli. Mano močiutė pasakodavo: jeigu matydavo, jog žieminiai kviečiai užauga per ilgi, tai arba nuganydavo (gindavo avis), arba net nupjaudavo, patrumpindavo, kad žiemą neiššustų.

Rekomenduojami video