Lietuvos soduose bręsta geras derlius, tačiau sodininkai džiaugsmu nespindi. Pagrindinių konkurentų – lenkų – saugyklos dar pilnos pernykščių obuolių, tad kainų supirkimo prognozės nieko gero nežada.

Anksti džiaugtis

Pernai sodininkai skynė gausų derlių. Panašaus, o kai kas ir dar geresnio, laukia ir šiemet. Tiesa, gausiai užsimezgusiais vaisiais džiaugiasi ne visų regionų sodininkai. Dzūkijoje obuolių bus daug mažiau. Šiaurės Lietuvos, Anykščių krašto soduose turėtų būti geras derlius.

Sodininkai perspėja, kad dar ankstoka skaičiuoti, kiek prekinės produkcijos atsidurs sandėliuose. Paprastai derlių pakoreguoja gamtos stichijos. Jau dabar tiek javų augintojai, tiek sodininkai meldžia gero lietaus.

„Sodai gerai peržiemojo, nebuvo ir pavasarinių šalnų, tad atrodo neblogai. Jei neužsitęs sausra, turėtume sulaukti normalaus derliaus. Dabar dar nieko blogo, bet jei ir vėliau nebus lietaus, medžiai pradės kentėti“, – sakė Anykščių rajono bendrovės „Ažuožerių sodai“ vadovas Jonas Janišius.

Didesnio nei pernai obuolių derliaus tikisi Pasvalio rajono sodininkas Audronijus Norkus. „Šiemet užmegzta daugiau vaisių, bet džiaugsimės, kai obuoliai bus saugyklose. Štai dar šiąnakt prognozuoja šalnas. Tokios patirties dar neturėjome. Pavasarį nereikėjo nervintis dėl šalnų, tai gamta, matyt, birželį nori savo atsiimti. Nerimą kelia ir drėgmės trūkumas, jaunus medelius tenka laistyti. Kitaip jie pražūtų“, – pasakojo jis.

„Ažuožerių sodų“ vadovas J.Janišius nerimauja, kad obuolių krituolių kaina gali sumažėti perpus (Autorės nuotr.)

Užklupo „šokoladligė“

Dzūkijos soduose kitoks vaizdas. Vieno stambiausių šalyje sodininkystės ūkių „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė sakė, kad Dzūkijos kraštas obuolių daug neturės. Sodai žydėjo, tačiau žiedai neužmezgė vaisių. Alytaus rajone įsikūrusios bendrovės vadovė tikisi, kad sulauks tik trečdalio derliaus. „Buvo sukrauti žiediniai pumpurai, bet jie virto šakutėmis. Taip dažniausiai atsitinka po didelio streso – pernai mūsų krašte sodai labai nukentėjo nuo sausros. Sename sode nebus jokio derliaus, o jauname kai kurios veislės pramečiuoja“, – aiškino ji.

Sodininkystės ūkio vadovė nesikremta, kad jos medžiai nežada gausaus derliaus. Produkcijos pilnos saugyklos toli gražu neužtikrina gerų pajamų. „Didelės tragedijos nematau. Obuolių skynimas brangus, reikia daug žmonių. O vaisių pardavimo kaina kartais nepadengia jų išauginimo, skynimo, rūšiavimo, saugojimo ir transportavimo savikainos. Tada geriau net neskinti jų“, – sakė „Luksnėnų sodų“ direktorė.

Pernai sodininkų saugyklos buvo pilnutėlės, tačiau didelio pelno tai nedavė. „Na, ir kas iš to, jei pavasarį obuoliai buvo pigesni nei rudenį. Už kilogramą obuolių mokėjo po 28 euro centus“, – teigė E.Žilinskienė. Be to, nemažai desertinių obuolių teko parduoti Lenkijos perdirbimo gamyklai. „Luksnėnų sodų“ vadovė pasakojo pirmą kartą susidūrusi su keista obuolių liga, kurią lenkai puikiai žino ir vadina šokoladine. Pavasarį atidarius saugyklas po kelių savaičių obuolių odelė pradėjo ruduoti. Už prekinę išvaizdą praradusios produkcijos kilogramą lenkai temokėjo po 3 euro centus. Sodininkė mano, kad tokia liga įsimetė dėl pernykštės sausros.

Vangi paklausa

Labiau nei sodų derlius ūkininkams vis didesnį rūpestį kelia vangėjanti obuolių paklausa. Ypač lėtai šiemet tuštėjo obuolių saugyklos. Paprastai aktyviausias desertinių obuolių pardavimas trunka nuo sausio iki balandžio vidurio. Kai kurie sodininkai tik dabar baigia ištuštinti saugyklas.

„Priauginti galime daug, bet Lietuvoje mažėja obuolių valgytojų. Lieka pensininkai ir tie, kurie gyvi kitokia duona. Nėra ko ir lyginti su ikikriziniais metais. Tai – rimta problema“, – pasakojo A.Norkus.

Valgytojų mažėja, o grumtynės rinkoje dėl jų stiprėja. Užsivėrus Rusijos sienoms, plūstelėjo dar daugiau lenkiškos produkcijos. „Dabar jie neturi kur dėti obuolių, bet dėl palankesnės mokesčių politikos produkciją visada gali pigiau užauginti ir pasiūlyti. Todėl sėkmingai ir įlenda į kitas rinkas“, – kalbėjo Pasvalio rajono sodininkas.

Pasvalio rajono sodininkas A.Norkus: „Obuolių priauginame, tik kasmet mažėja jų valgytojų“ (Autorės nuotr.)

Spaudžia lenkai

Lenkai užpildo rinką ir diktuoja kainas. Pernai jie obuolių kainas numušė maždaug 10–15 proc. Šiemet pagerėjimo neturėtų būti, ypač superkant krituolius, kurių kasmet nemažai išvežama į kaimyninę valstybę. „Pernai už obuolius krituolius mokėjo po 11–13 euro centų. Jei tiek siūlytų ir šiemet, būtų gerai. Tačiau prognozuojama, kad krituolių kaina gali kristi perpus. Lenkijos sodininkai dūsta, jų saugyklos dar pilnos desertinių obuolių, kuriuos dabar veža į gamyklas. Regis, apie 40 tūkst. tonų perdirbs. Kai prisispaus daugiau sulčių koncentrato, atpigins krituolius“, – aiškino J.Janišius.

„Ažuožerių sodai“ krituolius parduoda ir bendrovei „Anykščių vynas“. Lietuvos supirkėjai paprastai taikosi prie lenkiškų kainų. A.Norkus bendradarbiauja su Vilkaviškyje veikiančia koncentruotų obuolių sulčių gamintoja „Vaiskona“. „Jie patys atvažiuoja ir pasiima. Jei gerai prisimenu, pernai mokėjo po 6–9 euro centus už kilogramą. Jei siūlytume, atvažiuotų ir lenkai“, – sakė pasvalietis.

Sodininkai mena 2007-uosius, kai krituolių kaina prilygo desertinių obuolių kainai – už juos supirkėjai mokėjo iki lito. „Tai buvo anomalija. Tada lenkai neturėjo obuolių, ir pas mus jie buvo nušalę“, – prisiminė A.Norkus.

Kol Lenkija neras naujų didelių rinkų, o Rusijos sienos bus užvertos, grumtynės obuolių rinkoje tik aštrės. Tad sodininkai nesitiki, kad desertinių obuolių supirkimo kaina augs. „Pernykščius obuolius pardavinėjome po 30–55 euro centus. Tokia kaina mažoka, nes gamybos savikaina auga“, – skaičiavo „Ažuožerių sodų“ vadovas.

Anot Pasvalio rajono sodininko, desertinių obuolių kaina pastaruosius aštuonerius metus beveik nesikeičia. „Skaičiuojant lietuviškais pinigais, vidutinė kaina sukasi apie litą. Pasikeitė tik apyvarta – ji tapo daug vangesnė“, – konstatavo A.Norkus.

Pernykštis derlius

Darius Kviklys, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius

Šiemet Lietuvoje gausiai žydėjo ir neblogai užmezgė mėgėjiški sodai. O versliniuose soduose situacija nevienoda. Gausiai užmezgė sodai Šiaurės Lietuvoje, Anykščiuose, prasčiau – Alytaus krašte. Taigi, vidutiniškai laukiama normalaus derliaus. Kitas dalykas – rinka. Čia džiugesio nedaug. Dar nebuvo tokio sezono, kad iki birželio būtų lietuviškų obuolių. Paprastai jau kovo pabaigoje sandėliai būdavo tušti. Ir aktyvesnė prekyba šiemet prasidėjo ne nuo sausio, o nuo vasario pabaigos. Aišku, pernai buvo labai geras derlius, tačiau tai – ne pagrindinė tokios vangios prekybos priežastis. Turgavietės ir prekybos centrai buvo užversti pigesniais lenkiškais obuoliais. Be to, ir vartotojų pastebimai sumažėjo. Šiemet nėra ko tikėtis, kad bus geriau. Lenkai neturi kur dėti obuolių, iš pernykščio derliaus spaudžia sultis. Sezono laukiame su nerimu, nes konkurencija su lenkiškais obuoliais tik didės.

Faktai

Lietuvoje yra apie 3 000 ha verslinių sodų. Jų plotai jau ilgą laiką nesikeičia.

Sodininkai turi įsirengę modernias vaisių saugojimo kameras, kuriose telpa apie 25 tūkst. t obuolių. Paprastai kasmet jos užpildomos.

Daugiausia prekinių lietuviškų obuolių išparduodama per prekybos tinklus. Jie sudaro apie trečdalį visų prekybos tinklų parduodamų obuolių.