Profesionalūs sodininkai skaičiuoja pernykštį derlių ir aktyviai ruošia sodą žiemai. Šiuo metų laiku pagrindinis rūpestis, kaip apsaugoti sodinukus nuo kiškių ir graužikų. Padarius klaidų, kartais pavasarį medelius tenka šalinti ir sodinti iš naujo.

Nukenčia nuo šalčio

UAB „Luksnėnų sodai“ vadovas Vaidas Stanaitis teigė, kad sodininkavimo sėkmė labiausiai priklauso nuo pasirinktos veislės. Todėl rinkdamasi, ką sodinti, bendrovė visada konsultuojasi su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistais. „Luksnėnų sodai“ užima apie 160 hektarų, dalis vaismedžių nuolat atnaujinami. Pasak V.Stanaičio, neatspariausios šalčiams yra derlingesnės obelų veislės Champion ir Ligol. Šiais metais buvo vertinta, kaip peržiemojo Ligol ir Alva veislių vaismedžiai. Pastebėta, kad Alva nuostolių beveik nepatyrė, o Ligol peržiemojo prastai – šaltuoju metų laiku žuvo 5–10 proc. vaismedžių. Dalis šios veislės obelų kamienų sutrūkinėjo, derlius buvo mažesnis. Žuvusius medelius teko atsodinti. V.Stanaitis pabrėžė, kad sėkmingą peržiemojimą lemia ne tik veislė, bet ir poskiepiai bei veislės ir poskiepių suderinamumas.

Buvęs ilgametis LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės darbuotojas Algimantas Bandaravičius pasakojo, kad žiemą ir ypač pavasarį, vaismedžiams labai pavojingi temperatūros svyravimai. Dažna jos kaita neigiamai veikia obelų kamienus. Vėliau pažeistose dalyse susiformuoja atviros žaizdos. Dažniau pažeidžiami lepesnių veislių ir senesnių obelų bei kitų vaismedžių kamienai.

Žvėrys ir graužikai

Anykščių rajono sodininkas Vitalijus Petronis savo 28 hektarų sodą nuo laukinių žvėrių saugo tvora. Prieš žiemą šeimininkas apžiūri aptvarus, patikrina, ar jie tvarkingi, ar neatsirado plyšių, pro kuriuos galėtų prasibrauti kiškiai. Kriaušes, slyvas, trešnes ir obuolius auginantis vyras šmaikštavo, kad tvora neapsaugo sodinukų nuo didžiausių kenkėjų – pelių, kurių šiemet yra ypač daug. „Stengiamės, kad sodas būtų tvarkingas ir graužikai neturėtų kur veistis. Todėl dažnai nupjauname žolę, sutvarkome aplinką už tvoros. Tačiau pelės šiais metais aktyvios. Ko gero, nepavyks išvengti jų daromos žalos“, – pabrėžė V.Petronis.

Tačiau ne visi sodininkai taip rūpestingai prižiūri savo medelius. Ukmergės rajono sodininkai Bronė ir Juozas Zarembos savo vaismedžių tvora nėra aptvėrę. Todėl, pasak sutuoktinių, 3,5 hektaro sode dažnai pasisvečiuoja laukiniai žvėrys. „Stirnos apgraužia šakeles, stirninai jas aplaužo. Kiekvienais metais dalį medelių tenka atsodinti“, – pasakojo Bronė. Sodininkai teigė, kad prieš daugiau nei dešimtmetį, kai buvo šalta ir gili žiema, žvėreliai nugraužė 200 pirmamečių obelaičių. Vienas sodinukas kainuoja 8 eurus. Pastaraisiais metais Zarembos jaunesnius medelius apriša plastikiniais tinkleliais. „Šie tinkleliai skirti apsaugai nuo uodų. Juos sukarpome, apgaubiame medelį ir aprišame iki šakų vainiko. Tai puiki priemonė, sauganti nuo kiškių“, – patirtimi dalijosi B.Zarembienė. Sodininkai prisiminė laikotarpį, kai sodui žalos padarė pelės. Jos nugraužė suskiepytus sodinukus..

Ukmergės rajono sodininkai Zarembos jaunesnius medelius apriša plastikiniais tinkleliais. J. Žurauskienės nuotr.

Apsaugo vaismedžius

Šilalės rajone Linos Vitkaitienės sode auga antrametės ir trečiametės obelys. Rudenį medeliai visada apipurškiami vario preparatais, apsaugančiais nuo ligų. Vaismedžių sodas aptvertas tvora, todėl kiškių žalos išvengiama. „Didelį dėmesį skiriame apsaugai nuo graužikų. Rudenį paukščiams nepasiekiamose vietose jiems pridedame masalo“, – sakė L.Vitkaitienė ir pridūrė, kad geriausia priemonė, sauganti kamienus nuo sutrūkinėjimo, yra balinimas. Tiesa, nubalinti beveik 6 hektarų užimantį sodą nėra lengva.

Žiemos ramybės laikotarpiui obelis, kriaušes, vyšnias ir slyvas jau beveik paruošė Radviliškio rajono sodininkė Teklė Stonienė. Netrukus bus baigti ir medelių aprišimo darbai. Tai gera priemonė, sauganti vaismedžius nuo aštriadančių gyvūnų. Ankstesniais metais sodininkė medelių apsaugai naudojo specialius tepalus. „Dabar jokių tepalų nebenaudoju, nes kartą, tepdama tuo pačiu teptuku, nuo vėžiu sergančio medžio užkėčiau sveikus medžius. Turėjau didelių problemų, todėl dabar vaismedžius tik rišu“, – pasakojo pašnekovė. Rudenį vaismedžiai T.Stonienės sode buvo patręšti perpuvusiu mėšlu, pabarstyti pelenais.

Ištveria šaltį

Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius, einantis katedros vedėjo pareigas, Donatas Klimavičius pasakojo, kad daugumos vaismedžių kamienas gali ištverti nuo -31,6 iki -37,2º C, o šaknys tik nuo -7 iki -15 º C šaltį. Ypač jautrios šalčiui – žemaūgių medelių šaknys.

Obelų šakos ištveria iki -50 º C šaltį. Šaknys nukenčia, kai temperatūra jų zonoje nukrinta žemiau kaip -16 º C šalčio. Kriaušės neatsparesnės šaltoms žiemoms nei obelys. Iš kaulavaisių šalčiams neatsparesnės slyvos nei vyšnios, ypač po gausesnio vasaros derliaus. Slyvų vaisinės šakutės pašąla esant -23 -28 º C šalčiui. Antroje žiemos pusėje jautrūs žiediniai pumpurai, jie ištveria iki -8-9 º C šaltį. Aukštesnėse vietose pasodinti sodo augalai retai nukenčia nuo šalčio. Pasak  D.Klimavičiaus, mūsų klimato sąlygomis žiemą šaltis dažnai pakenkia vaismedžių kamienams. Kriaušių kamieno žievė yra šviesesnės spalvos, todėl jos atsparesnės temperatūrų svyravimams. Ypač jautrios kamienų pašalimams trešnės. Grėsmė pašalti kamieną padidėja persodintiems didesniems vaismedžiams. Tai lemia kamienų nelygumai ir vaismedžių sodinimo kryptis. Jei vaismedžiai pasodinti pietų ar šiaurės kryptimi, jų vainikai gali pridengti kamienus nuo saulės kaitros.

D. Klimavičius

Sodo apsauga

Česlovas Paulauskas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Eksperimentinės bazės vedėjas

Rudenį, nukritus lapams, vaismedžius ir pomedžius rekomenduojama nupurkšti 5 proc. karbamidu. Nustatyta, kad ši priemonė net iki 30 proc. sumažina rauplių sukėlėjo žiemines sporas. Apipurškus karbamidu, kitais metais ne tik medeliai, bet ir vaisiai bus sveikesni. Norint sulaukti gausesnio kitų metų derliaus rekomenduojama medelius patręšti kalio trąšomis, vienam medeliui naudoti 50–100 g trąšų.

Patikimiausia apsauga nuo žvėrelių – tvora. Ją būtina apžiūrėti, patikrinti, ar nėra plyšių, pro kuriuos prasibrautų kiškiai. Rišti vaismedžių kamieną ir šakas svarbiausia pirmaisiais metais. Antraisiais metais galima rišti tik kamieną. Medžiui subrendus, kamieno galima ir neberišti. Jeigu jis pakankamai storas, žalos kiškiai nebepadarys.

Pelių žala

Dr.Darius Kviklys

Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovas, mokslininkas

Rudenį graužikai telkiasi ten, kur yra palankios sąlygos jiems žiemoti. Kartais pelės, ypač jaunuose soduose, sunaikina 15–20 proc. sodinukų. Jos nugraužia ne tik jauno medelio žievę, bet ir šaknis. Vyresniems medžiams pelės ne tokios pavojingos. Efektyviausias kovos su graužikais būdas – jų nuodijimas. Apnuodytą jauką geriausia berti į graužikų iškastus urvelius. Nuodus būtina išdėlioti saugiai, kad jų nesulestų paukščiai.