Ketinu užveisti vaismedžių sodą. Patarkite, nuo ko pradėti, ką turėčiau žinoti?“ – klausia Jonas.

Atsako Kazlauskų medelyno bendraturtė Giedrė Paluckienė

Planuojant įveisti sodą, vietą jam reikės parinkti atsižvelgiant į dirvožemį, gruntinio vandens gylį sklype, atstumą iki kaimyno sklypo, taip pat atsakingai paruošti sodmenis, duobes ir kuolus.

Pirkdami vaismedžius ir vaiskrūmius būtinai pasidomėkite jų augumu. Svarbu, kad jūsų pasodinti medžiai ne tik nemestų šešėlio ant kaimyno sodo ar kitų augalų, bet ir netrukdytų įruošti lysves tarp vaismedžių. Per tankiai suaugę vaismedžiai gali trukdyti kitiems augalams ir sudaryti sąlygas plisti ligoms bei kenkėjams.

Visiems vaismedžiams ir vaiskrūmiams labiau tinka nerūgščios dirvos. Ten, kur stinga kalkių, kaulavaisiai auga blogiau. Obelys geriausiai auga humusingose, šiek tiek drėgnose dirvose, o kriaušėms labiau tinka derlinga, sausa, šilta dirva.

Nupirktų medžių šaknis, pervežant į sodinimo vietą, reikia suvynioti į drėgną skudurą. Jei neketinate jų tuojau pat sodinti, apkaskite šaknis drėgnomis žemėmis, tik žiūrėkite, kad jos užpildytų tarpus tarp šaknų. Tada žemę atsargiai sumindykite ir gausiai palaistykite. Rudenį pasodinti sodinukai labai nukenčia nuo pelėnų. Medelius reikia saugoti ir nuo kiškių – juos aptverkite ar apriškite.

Kad vaismedžiai prigytų geriau ir greičiau, šaknis galima pamerkti į molio tyrę. Ypač tai padeda sodinant į lengvą dirvą. Tinkamiausias laikas daugumai vaismedžių ir vaiskrūmių sodinti – rugsėjo pabaiga ir spalis. Tačiau drėgnose dirvose geriausia tai daryti pavasarį. Ruošiantis sodinti sodinukus, svarbu tinkamai paruošti sodinimo vietą. Duobės gylis ir plotis priklauso nuo vaismedžio ar vaiskrūmio formos – skersmuo turi būti mažiausiai 100 cm. Kasti reikėtų taip, kad duobės centre susidarytų kauburėlis, ant kurio sodinuką būtų galima pastatyti taip, kad pasiskleistų šaknys. Labai svarbu, kad sodinamų vaismedžių skiepijimo vieta liktų virš dirvos paviršiaus.

Pasodinto vaismedžio ar vaiskrūmio šaknys turi būti gerai apgultos žemių. Supilta į duobę žemė aplink sodinuką atsargiai suminama, tada aplink pasodintą medelį padaroma vadinamoji laistymo lėkštė. Jos kraštai paliekami aukštesni. Medelis pririšamas prie kuolo ir gausiai paliejamas. Kuolas turi būti be žievės, impregnuotais galais, kad tarnautų ilgiau. Jo aukštis priklauso ne tik nuo vaismedžio aukščio, bet ir nuo dirvožemio. Lengvoms smėlio dirvoms kuolai ruošiami ilgesni negu sunkioms.

Sodinukų pomedžiai mulčiuojami durpėmis, perpuvusiu mėšlu, pjuvenomis, organinėmis atliekomis arba ne visai paruoštu kompostu. Mulčias apsaugos vaismedžio šaknis nuo galimų šalčių ir ilgiau sulaikys dirvoje drėgmę.