„Mano garbaus amžiaus kaimynė visiškai pasinėrė į socialinius tinklus. „Facebook“ svetainėje praleidžia kone visą dieną, šneka tik apie tai, kas ten vyksta. Ji našlė, tai gal taip kompensuoja bendravimo trūkumą? Bet ar tai normalu?“ – klausia Virginija iš Pasvalio.

Atsako Mykolo Romerio universiteto prof. dr. Gediminas Navaitis.

Bendravimas mus daro laimingesnius. Ne paslaptis, kad laimė susijusi ir su materialine gerove. Akivaizdu, kad turtinga šalis turi daugiau kapitalo. O kas yra kapitalas? Dažniausiai girdėdami šį žodį žmonės įsivaizduoja pinigus, tačiau reikėtų galvoti ne tik apie juos. Moderniose šalyse vis dažniau prisimenamas reiškinys, vadinamas socialiniu kapitalu. Tai – žmonių pasitikėjimas vienas kitu, pasitikėjimas valdžia, įsitraukimas į įvairių organizacijų veiklą ir žmonių tarpusavio santykiai bei dalyvavimas juose. Taigi, turime aiškią sąsają su klausimu apie socialinius tinklus.

Svarbu įvertinti, ar socialiniai tinklai paskatina bendrą veikimą. Geriausiai apie jį galėtume pasakyti pagal dalyvavimą nevyriausybinių organizacijų veikloje. Lietuvoje tokių žmonių nėra daug, vos apie 15 proc. Taigi, vertinant socialinius tinklus ir jų keliamas problemas, tokias kaip privatumo stoka ir pan., nereikėtų kalbėti apie bendrą veikimą. Problemos kyla, kai socialiniai tinklai yra apkalbų vieta, o ne bendraminčių pokalbiai. Prasmingas bendravimas stiprina socialinį kapitalą. O jei tik liežuvaujama, socialiniai tinklai tampa vieta, kur dažniausiai išliejamos neigiamos emocijos.

Mūsų tautiečiai apskritai nelabai domisi visuomenės reikalais, politika. Net ir socialiniuose tinkluose kalbėti apie politiką nėra priimtina. Tačiau politika yra mūsų bendrieji reikalai, jei mes apie tai nekalbame, mažiname socialinį kapitalą. Lietuvai akivaizdžiai trūksta vienos iš socialinio kapitalo sudedamųjų dalių – pasitikėjimo.

Čia atliekami tyrimai nuolat patvirtina, kad lietuviai nepasitiki nei Seimu, nei Vyriausybe, nei bankais, nei kitomis institucijomis. Gal kiek daugiau pasitiki gaisrininkais. Neįvertinama, koks svarbus yra ryšys tarp visuomenės savijautos, jos tarpusavio ryšių ir materialinio gyvenimo lygio. Žemesnis bendravimo lygis menkina Lietuvos visuomenės galimybes  kolektyviniams veiksmams.

Vieno tyrimo metu buvo gretinama Šveicarija ir Rusija. Šimtui kiekvienos šių šalių gyventojų buvo išsiųsta nuoroda į straipsnį, nagrinėjantį socialinio kapitalo didinimo galimybes ir svarbą, ir paprašyta jų pakomentuoti. Šveicarijoje į straipsnį reagavo 38 žmonės: 30 komentarų buvo pozityvūs, 2 neutralūs ir 6 neigiami. Rusijoje į straipsnį reagavo 22 žmonės: 18 iškeikė straipsnio turinį ir jo autorių, 2 parašė tekstus apie savo problemas, 2 pritarė minčiai, kad socialinį kapitalą dera gausinti.

Skaičiai pakankamai iškalbingi, jų nereikia net komentuoti. Jie aiškiai rodo, ko trūksta vienai visuomenei ir kuo pasižymi kita. Manau, Lietuva panašesnė į Rusiją, nes, jei pažvelgsime į internete esančius tekstų komentarus, pamatysime, kad vyrauja negatyvūs atsiliepimai. Ši kritika griauna pasitikėjimą, ryšius, norą kažką pasakyti kitiems ir sulaukti atsako, skatinančio bendradarbiavimą.

Taigi, socialiniai tinklai gali padėti kurti socialinę gerovę, bet gali ją ir griauti. Lietuvoje pastebimos abi tendencijos. O mes galime dalyvauti ten, kur mums patrauklu. Socialiniai interneto tinklai yra kelių lygių: jie gali kurti pramoginę aplinką, gali plėsti mūsų akiratį bei padėti rasti bendraminčių, susipažinti. Internetas siūlo galimybes, o kaip tomis galimybėmis pasinaudosime, priklauso nuo mūsų.