Rubrika

Smulkiųjų balsas – per valdininkų „tarpinę“?

Sakoma, kad kuo mažiau tarpininkų grandinėje tarp ūkininkų ir vartotojų, tuo geriau – ūkininkai daugiau uždirba, o vartotojai pigiau perka. Ar ši taisyklė tinka ir ūkininkų bei valdžios santykiams? Naujasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikime su savivaldybių žemės ūkio skyrių atstovais pasakė, kad jie galėtų būti tarpininkai tarp smulkiųjų ūkininkų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM). Naujojo ministro nusiteikimą atsigręžti veidu į smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius reikėtų pagirti, tačiau ar valdininkų tarpininkavimas neiškreips tikrojo ūkininkų balso?

ŽŪM ausys ir akys

Nuotolinio susitikimo metu žemės ūkio ministras pabrėžė savivaldybėse dirbančių žemės ūkio specialistų vaidmenį ir svarbą dialoge tarp ūkininkų ir ŽŪM. K.Navickas vylėsi, kad savivaldybėse dirbantys žemės ūkio specialistai bus ŽŪM ausys ir akys perteikiant situacijas, su kuriomis susiduria savivaldybių smulkieji ūkininkai. K.Navickas pridūrė, kad susiklostė ydinga situacija, kai pirmiausia girdimas stambiųjų, viešojoje erdvėje matomų sektoriaus atstovų balsas, o tai, anot ministro, nulemia labai daug bendrosios politikos sprendimų.

„Tačiau man, kaip ministrui, ne mažiau svarbu, o kai kuriais atvejais netgi svarbiau, kad girdėtume ir mažųjų ūkininkų balsą. Todėl prašau savivaldybių žemės ūkio specialistų, kad tas bendravimas būtų abipusis – mes taip pat norime jus girdėti“, – teigė ministras. Jis neabejoja, kad šių specialistų vaidmuo – tarpininko tarp ūkininko ir ŽŪM– yra labai svarbus.

Ministro noras girdėti ūkininkus – pagirtinas, tačiau niekam ne paslaptis, kad smulkiųjų ūkininkų bėdos ŽŪM puikiai žinomos. Tik, matyt, tas žinojimas pasiklysta ŽŪM koridoriuose ir iki ministro kabineto neprieina.

Nustebo, bet nenusiminė

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos (LŠŪS) vadovas Vidas Juodsnukis nustebo sužinojęs apie ministro ketinimus per valdininkus ieškoti ryšio su smulkiaisiais ūkiais, bet labai nenusiminė: „Gal ne visi, bet dauguma žemės ūkio skyrių vadovų supranta būtinybę išsaugoti smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius. Didesnė bėda, kad žemės ūkio skyrių darbuotojai iki šiol eidavo lengvesniu keliu – kiekvienas skyrius turi pasirinkęs 30–50 ūkių ir su jais dirba, o visi kiti ūkiai, ypač smulkieji, yra palikti išgyventi patys. Jie nesulaukia nei pagalbos, nei informacijos. Mes siūlėme, kad kiekviename žemės ūkio skyriuje būtų įdarbintas specialistas, kuris užsiimtų būtent smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių reikalais, deja, kol kas tai neįgyvendinta“, – apgailestavo V.Juodsnukis.

Gal kam nors kils mintis, kad ministras ieško informacijos apie smulkiuosius ir vidutinius ūkininkus? Nebent papildomos informacijos, nes prieš dvi savaites LŠŪS tarybos pirmininkas išsiuntė kreipimąsi LR Prezidentui, Seimo KRK pirmininkui, LR žemės ūkio rūmų pirmininkui bei žemės ūkio ministrui,kuriame pateikė trumpą ir aiškią informaciją apie padėtį kaimuose, pribrendusią būtinybę stabdyti kaimų nykimą kitaip naudojantis ES Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) galimybėmis.

„Deja, kol kas apie ES ir valstybės paramos žemės ūkiui keitimą kalbama tik neoficialiai, nors pats Briuselis ragina valstybes naudotis BŽŪP suteiktomis galimybėmis laisviau keisti prioritetus“, – sakė V.Juodsnukis.

Pasiūlymai be tarpininkų

Minėtame ministro susitikime su savivaldybių specialistais ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė, kalbėdama apie BŽŪP pokyčius, palygino buvusį ir būsimą finansinius laikotarpius. Lietuva 2021–2027 m. gaus 18,6 proc. daugiau lėšų. Gerai, kad mažiau lėšų nubyrės vadinamiesiems sofos ūkininkams, tačiau, pasak V.Juodsnukio, nevertėtų svaigintis viltimis, kad tik dėl šios priežasties sutaupytomis lėšomis būtų galima deramai, kaip tai daroma Vakarų Europos šalyse, paremti smulkiuosius ir vidutinius šeimos ūkius.

Anot V.Juodsnukio, jeigu valstybė nepažabos stambiųjų ūkių ir žemės ūkio bendrovių (daugelis tokių bendrovių yra vieno ar kelių savininkų rankose) apetito, padėtis nepasikeis. „Deja, Lietuvoje vis dar pasiduodama stambiųjų ūkių spaudimui. Viešai pavardžių neminėsiu, tačiau ministrui tai pasakysiu į akis“, – sakė V.Juodsnukis.

LŠŪS taryba ministrui pasiūlė konkrečias priemones, kurios leistų sumažinti grėsmingą socialinę atskirtį kaime ir sustabdyti kaimų nykimą.

„Siūlome iš esmės keisti iki šiol vykdytą Lietuvos žemės ūkio politiką, kuri buvo orientuota tik į besaikį stambiųjų ūkių ir žemės ūkio bendrovių rėmimą. Patirtis rodo, kad smulkiojo ar vidutinio šeimos ūkio dydis yra iki 300 ha, todėl pagrindines ES investicijas reikėtų nukreipti būtent į šią ūkių kategoriją. Reikia pritarti EK pasiūlymams įvesti tiesioginių išmokų ribas – Lietuvoje vienam ūkiniam subjektui skirti iki 60 tūkst. eurų. Be to, reikia įkurti kaimo konsultavimo ir informavimo tinklą, kuris būtų atsakingas už smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių gamybinės veiklos vystymą bei investicijas. Norint tai pasiekti, dabar veikianti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) netinka, nes ji tarnauja tik stambiems ūkiams ir žemės ūkio bendrovėms“, –LŠŪS pasiūlymus išvardijo V.Juodsnukis.

Tokių pasiūlymų žemės ūkio ministras tikrai nesulauks iš savivaldybių žemės ūkio skyrių.

Tikisi veiksmingų priemonių

Kokia reakcija į LŠŪS kreipimąsi?„Reagavo, sulaukėme atsakymų. Susidariau įspūdį, kad valdžia supranta, jog padėtis kaimuose prasta, tačiau nepajaučiau didelio noro imtis veiksmingų priemonių. Tikėjomės ir vis dar tikimės daugiau. Pavyzdžiui, ŽŪM tiesiog išvardijo priemones, kurių imamasi skatinant smulkiuosius ūkius. Mes iki šio atsakymo žinojome apie tas priemones, tačiau akivaizdu, kad jų nepakanka, nes kaimų nykimo procesas nėra sustabdytas“, – sakė V.Juodsnukis.

Pasak LŠŪS vadovo, nenudžiugino ir atsakymai iš Seimo KRK bei prezidentūros. Kokie kiti veiksmai?„Mūsų veiksmus labai varžo karantinas, tačiau kai tik atsiras galimybių – tikimės su ministru susitikti akis į akį, be jokių tarpininkų. Be to, pasibaigus karantinui surengsime LŠŪS suvažiavimą. Kol kas su LŠŪS tarybos nariais dalijamės nuomonėmis, diskutuojame nuotoliniu būdu“, – sakė V.Juodsnukis.

Gabrielius Juonys