Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Smulkiesiems pieno perdirbėjams išgyventi padeda užsispyrimas

Lietuvoje pieną perdirba per 20 įmonių, tačiau apie 94 proc. viso perdirbamo pieno mūsų šalyje tenka penkioms didžiosioms pieno perdirbimo įmonės. Ir vos 6 procentai pieno lieka mažosioms pieninėms, kurios pernelyg savo išgyvenimo sąlygomis nesiskundžia – kantriai dirba suradusios vietą po saule.

Plečia asortimentą

Sūsninkuose (Kalvarijos sav.) buvusios kolūkio kontoros patalpas kaimo žmonės pertvarkė ir pritaikė pienui perdirbti. Tik natūralius pieno produktus čia gaminanti žemės ūkio bendrovė „Šaltekšnis“ metams baigiantis minės 26 metų gyvavimo sukaktį. Mažai įmonei išgyventas ketvirtis amžiaus – pakankamai didelis laiko tarpas, tačiau ne tik tuo ji stipri.

Bendrovės vadovė Aldona Piepolienė teigė, kad per pastaruosius metus „Šaltekšnio“ gamybos bazė labai pasikeitė. Jiems pavyko praplėsti gamybines patalpas, įsigyti naujų įrenginių, sūrių rūkyklą. Neseniai cechą papildė pusiau automatinis produktų pilstymo įrenginys, galintis fasuoti grietinę į indelius. Darbo našumą padidino nauja pilstymo į butelius įranga. Gamybos bazėje itin praverčia pasterizatorius su sūrio gamybos moduliu ir automatine pjaustykle. Jį galima naudoti tiek gaminant sūrius, tiek darant jogurtą.

Kaimo pieninei naujovės leido išplėsti produkcijos asortimentą. „Dabar gaminame sūrius su įvairiais prieskoniais, česnakais, kmynais, rūkytus sūrius, gaminame natūralų jogurtą“, – naujoves vardijo mažos įmonės direktorė.

Nuo pat bendrovės įsikūrimo 1992 m. gruodžio 22 d. iki šiol „Šaltekšnio“ ceche pagal seną išsaugotą šio kaimo Jucių šeimos šeimininkių receptą spaudžiamas firminis saldus varškės sūris. Jis dažniausiai būna iki 5 kilogramų svorio, pagardintas razinomis. Šis proginis desertinis sūris keliauja ant vestuvių, krikštynų bei kitų švenčių stalo, jis niekada nenusibosta žmonėms. Tokiu būdu žemės ūkio bendrovei „Šaltekšnis“ pavyksta toliau tęsti bei puoselėti lietuviško sūrio gamybos tradicijas. Iš viso šioje bendrovėje jau gaminami 16 rūšių sūriai.

[caption id="attachment_79204" align="alignnone" width="300"] Žemės ūkio bendrovė „Šaltekšnis“ gamina 16 rūšių sūrius. Žemės ūkio bendrovė „Šaltekšnis“ gamina 16 rūšių sūrius.[/caption]

Pirmenybė natūralumui

Sūsninkų kaimo pieninėje nenaudojami jokie konservantai, produktų galiojimo laiką pailginantys priedai ar augaliniai riebalai. Čia gaminama trumpo galiojimo produkcija.

Ši pieninė nuo pat įsikūrimo pasirinko natūralių pieno produktų liniją, todėl turi ištikimų pirkėjų tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėje Lenkijoje. Šiuo metu į Punską lietuvišką „Šaltekšnio“ produkciją išsiveža keturi užsakovai – trys parduotuvės ir restoranas. Pieno perdirbėjai pastebėjo, kad Lenkijos lietuviai daugiausia perka ne desertinius sūrius, o aštresnius, vasarą ypač mėgsta rūkytus.

Kaip tokiai mažai įmonei pavyksta išsilaikyti rinkoje? Su kokiais sunkumais tenka susidurti?

„Tikriausiai mums išlikti padeda tai, kad gaminame tik natūralius pieno produktus. O didžiausi mums iškylantys sunkumai – atsiskaitymai už patiektą produkciją ir konkurencija“, – pripažino nedidelės pieno perdirbimo įmonės vadovė A.Piepolienė. Jos manymu, ir ateityje „Šaltekšnis“ turėtų patiekti pirkėjams tik natūralius pieno produktus: tikrą sviestą, varškę, grietinę, saldžią grietinėlę, sūrius, pieną, kefyrą, jogurtą, pieno gėrimą, pasukas.

Sūsninkų kaime veikiančiai pieninei 25 metus irtis pirmyn padėjo ir kaimo bendruomeniškumas. Pati žemės ūkio bendrovė savo fermų bei karvių neturi. Visą perdirbti reikalingą pieną superka iš aplinkinių kaimų ūkininkų. Vasarą pieno kiekiai beveik padvigubėja – per dieną superkama apie 17 tonų žaliavinio pieno. Iš jo pagaminama įvairių gaminių, perdirbamos ir panaudojamos net ir išrūgos.

Sūsninkų pieninėje triūsia vietos gyventojų šeimų nariai. Šiuo metu bendrovėje dirba 65 darbuotojai. Darbo vietų skaičius kasmet pamažu auga. Toks darbdavys Sūsninkų kaimo bendruomenei bei Kalvarijos savivaldybei – labai reikalingas.

[caption id="attachment_79206" align="alignnone" width="200"]Ruošiamas pieno gėrimas, kartais dar vadinamas pieno šampanu. Ruošiamas pieno gėrimas, kartais dar vadinamas pieno šampanu.[/caption]

Perdirba savą pieną

Trejus metus veikianti Žagarės pieninė priklauso Skaistgirio žemės ūkio bendrovei, turinčiai karvių fermas. Ji savo produkciją tiekia stambiesiems prekybos centrams ir mažoms parduotuvėms bei gamybos įmonėms. „Mes rinkoje jau esame žinomi“, – džiaugėsi Žagarės pieninės, kurioje dirba apie 50 darbuotojų, pieno centro vadovė Evelina Miežiūnienė.

Pieninė 2015 metais, pasak E.Miežiūnienės, kūrėsi nuo nulio. Iškilo naujas pastatas, jame buvo sumontuoti nauji įrenginiai. Per kelerius metus maža pieninė gerokai pažengė į priekį, įėjo į rinką ir visai neblogai laikosi. E.Miežiūnienės teigimu, jie pagamina nemažą kiekį įvairios produkcijos.

„Mus labiausiai išgarsino skanūs sūriai. Lietuviškas 22 proc. riebumo varškės sūris šiemet parodoje „AgroBalt“ pelnė apdovanojimą. Taip pat siūlome pirkėjams sūrius su kmynais, su aštriais prieskoniais, keptus sūrius su džiovintais pomidorais. Be įvairių sūrių, gaminame grietinę, grietinėlę, šaltibarščių kefyrą, rūgpienį, varškę“, – mažos pieninės nemenką asortimentą vardijo E.Miežiūnienė.

Žagariečiai dar gamina netradicinius dviejų rūšių natūralius jogurtus, pagardintus burokėliais ir avietėmis, su moliūgais ir bananais. Tokių kol kas dar niekas negamina – derinys įdomus, o skonis tikrai neprastas. Sustoti jie nežada, turi minčių ateičiai bei planų, kaip toliau plėsti asortimentą.

Vadovės teigimu, jie nesigaili ėmęsi pieno perdirbimo verslo. Dabar perdirba savo firmos pieną, jo pagal pieninės turimus pajėgumus užtenka, nereikia papildomai pirkti. Pagaminti produktai sėkmingai realizuojami.

[caption id="attachment_79203" align="alignnone" width="300"]Sūsninkuose buvusi kolūkio kontora neliko tuščia – čia perdirbamas iš vietos ūkininkų supirktas pienas. R. Kazakevičienės nuotr. Sūsninkuose buvusi kolūkio kontora neliko tuščia – čia perdirbamas iš vietos ūkininkų supirktas pienas. R. Kazakevičienės nuotr.[/caption]

Ragauja svetur

Šiandien nėra lengva išgyventi ir stambioms pieno perdirbimo įmonėms, o juk Žagarės pieninė ne tik naujokė, bet ir palyginti maža. „Mes gana gerai laikomės. Reikia su meile gaminti skanius produktus ir vartotojai tikrai įvertins“, – tikino Žagarės pieninės atstovė. Anot jos, jų produkcija mėgstama ir valgoma visoje Lietuvoje – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Tauragėje.

Ji žinoma jau ir už Lietuvos ribų – šios pieninės produktai eksportuojami į Angliją bei Airiją, ten veikiančias lietuviškas parduotuves. Pastebėta, kad ten gyvenantys lietuviai pasiilgę tokios produkcijos. Kol kas išvežamas dar nedidelis procentas pieno gaminių, bet Žagarės pienininkai džiaugiasi, kad jų produktų poreikis yra ir tarp emigrantų.

„Ragauja, valgo, kiekvieną savaitę tiekiame nedideliais kiekiais, nes ir svetur gyvenantieji nori lietuviškos sveikos produkcijos“, – kalbėjo Žagarės pieninės pieno centro vadovė.

Rekomenduojami video