Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Smalsūs tarsi maži vaikai

Šeškai – mieli, protingi ir aktyvūs gyvūnėliai, tačiau jiems reikia skirti laiko, jais rūpintis ir juos dresuoti.

Prieš įsigyjant šešką, verta išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis jį reikia laikyti, paieškoti kuo daugiau informacijos apie šį gyvūnėlį.

Vagiliai iš prigimties

Šeškai miega nuo 18 iki 20 valandų per parą. Du tris kartus prabunda pažaisti, pavalgyti ir patyrinėti aplinką. Šeškai yra nepailstantys tyrinėtojai ir prabudę savo aplinkoje tyrinėja viską. Dėl didelio jų smalsumo namuose gali kilti problemų, nes visi namuose esantys daiktai gali atsidurti pavojuje.

Tinkamai prižiūrint šešką, reikėtų su augintiniu žaisti kasdien po kelias valandas už narvelio ribų. Žaidimai šeškui reikalingi, kad jis būtų fiziškai ir emociškai sveikas.

Žaidžiantys šeškai – tarsi maži vaikai, jiems viskas įdomu, ką tik sugalvoja žmogus. Šiems gyvūnams patinka raustis, kasti ir daryti gūžteles. Šeškai iš prigimties vagiliai ir jiems kiekvienas daiktas yra lobis, kurį stengiasi pasiimti sau. Todėl mėgstamiausias jų užsiėmimas – apgaudinėti, rasti slaptą kelią pabėgti arba paslėpti daiktą, kurio žmogus nespėjo apsaugoti ar padėti į gyvūnui nepasiekiamą vietą.

Landus padaras

Prieš įleidžiant šešką į kambarį žaisti, reikia suslėpti visus svarbius daiktus. Svarbu nepamiršti kelių svarbių šeško savybių: jis gali pralįsti per visus jo galvos dydžio plyšius ir pasislėpti. Šeškas būtinai pradės raustis, kai tik ras tam tinkamą vietą. Kilimai ir audiniais apmušti baldai turi būti apsaugoti nuo šeško. Svarbu pasirūpinti, kad augintinis negalėtų pasiekti medikamentų, ploviklių ir priemonių su cheminėmis medžiagomis, kurias gali mėginti kramtyti ar praryti.

Gali miegoti sterblėje

Kai šeškas pavargs nuo žaidimų, jis ieškos šiltos vietos, kur galėtų susirangyti ir užmigti. Miegui tinka narvas, dėžė, krepšys, žmogus sterblė. Šeškas lengvai užmigtų ir ant kėdės ar fotelio. Žvelgiant į miegantį šešką, nejučia peršasi mintis – šypsosi lyg angelas. Net sunku patikėti, kad šis mielas gyvūnėlis namuose neseniai kėlė chaosą ir pridarė bėdų.

Prijaukinti labai seniai

Šeškai kilęs iš kiaunių šeimos žvėrelių, kaip ir barsukai, ūdros, audinės, žebenkštys. Gyvena jie vidutiniškai 6–8 metus (kartais iki 11–12 metų). Patinai būna didesni ir sunkesni už pateles. Šeškai miega didžiąją paros dalį, apie 18 val. Jie paprastai būna aktyvūs aušros ir saulėlydžio metu, bet gali ir prisitaikyti prie savo šeimininkų dienotvarkės.

Šių gyvūnų regėjimas prastas, tačiau gera uoslė ir klausa. Dažnai diskutuojama, ar tikrai šeškai yra naminiai ir prijaukinami gyvūnėliai. Trumpas atsakymas būtų – taip. Jie buvo prijaukinti maždaug prieš 2 000 metų. Vis dėlto kai kur šie gyvūnai nėra pripažinti naminiais dėl įstatymų, ginančių nelaisvėje laikomus gyvūnus. Naminis šeškas taip pat kartais yra painiojamas su savo laukiniu giminaičiu juodakoju šešku.

Prausimas nepadės

Šeškai turi prastą reputaciją dėl blogo kvapo. Iš tiesų jie skleidžia išskirtinį kvapą, tačiau jis nėra toks nepakenčiamas ir atstumiantis, kaip gali atrodyti. Šį kvapą išskiria šeško odos liaukos tuomet, kai jį kas nors puola. Retkarčiais šešką galima nuprausti, bet jei gyvūną pradėsite dažnai prausti, norėdami išvengti jo skleidžiamo kvapo, padėtį tik pabloginsite. Nuo dažno prausimo šeško oda išsausės ir liaukos pradės išskirti dar daugiau riebalų, kovodamos su odos išsausėjimu.

Žmogui nepataikauja

Šeškai – maži žvėreliai, todėl daugeliui žmonių sunku patikėti, kad jie yra protingi ir gudrūs. Visi plėšrūs žinduoliai, tarp jų ir šeškai, pasižymi pakankamai išvystytu intelektu. Maža to, galima teigti, kad šeškų protui būdingos analitinio mąstymo užuomazgos. Šeško intelekto lygis nedaug atsilieka nuo šuns, nors šeškas veikia dar praktiškiau: jis niekada nedarys kažko vien tam, kad nudžiugintų savo šeimininką. Tai paaiškinama tuo, kad šeškas nėra visuomeniškas gyvūnas kaip šuo ir neturi aiškaus supratimo apie vadovavimą ir socialinę hierarchiją. Nepaisant to, šeškas sugeba greitai mokytis ir analizuoti skirtingas situacijas. Šio mažo gyvūnėlio auklėjimas panašus į šunelio ar katytės.

Ką turi mokėti

Šeško dresavimas susideda iš įgūdžių ir elgesio taisyklių skiepijimo. Gyvendamas su žmonėmis, gyvūnas neturi kandžiotis arba jų bijoti. Šeškas turi mokėti elgtis savo narvelyje, naudotis pašaro indu. Kviečiamas vardu gyvūnas turėtų reaguoti. Vedžiojamas lauke augintinis neturėtų priešintis. Šeško auklėjimo principai yra tokie patys, kaip ir bet kurio kito naminio gyvūnėlio. Kuo jis jaunesnis, tuo lengviau pasiduoda dresūrai.

Kas namie šeimininkas?

Gamtoje tarpusavio santykiai tarp šeškų remiasi dominuojančiojo ir paklūstančiojo modeliu: kiekvienas gyvūnas išsiaiškina santykius su giminaičiais ir užima atitinkamą vietą hierarchinėje sistemoje. Šeško santykiai su žmogumi remiasi tuo pačiu pagrindu: vadinasi, tam tikrais gyvenimo periodais gyvūnas išbandys žmogaus stiprybę ir mėgins dominuoti. Labiausiai tikėtina, kad tai bus „paauglystėje“. Žmogaus užduotis – parodyti, „kas namuose šeimininkas“. Šeškas turi jį laikyti stipresniu „giminaičiu“ ir nebandyti pridaryti žalos.

Visada svarbu prisiminti, kad gyvūnai nesuvokia pasaulio taip, kaip mes, jų reakcija į supančią aplinką skiriasi nuo mūsų.

Svarbu suvokti, kad su šešku sėkmingai galėsite bendrauti tik tada, kai išmoksite suprasti „šeškų kalbą“, t. y. atpažinsite šeško elgesio įpročius.

Unikalus charakteris

Negalima šeško auklėti žiauriomis priemonėmis, nes tada prarasite gyvūno pasitikėjimą. Kita vertus, negalima per daug gailėtis žvėrelio, kai jį nubaudėte. Reikia surasti „aukso viduriuką“, kad šeškas aiškiai suprastų, jog yra nubaustas, nes negerai pasielgė. Kiekvienas šeškas turi unikalų charakterį, todėl kiekvienam reikia rasti individualų auklėjimo būdą. Todėl pasistenkite gerai pažinti savo šeško charakterį ir tai, ką sužinosite, panaudokite auklėdami. Vieni ar kiti auklėjimo metodai bus veiksmingi, atsižvelgiant į tai, koks augintinio charakteris.

Įgimti įpročiai

Šeškai turi keletą įgimtų bruožų, nuo kurių jo atpratinti neįmanoma. Jie mėgsta ką nors kasti, todėl visur ir visada, bet kokioje tam tinkamoje situacijoje mėgins kažką rausti: žemę gėlių vazonėliuose, savo kraiką narvelyje ir pan. Kad apsaugotumėte gėlių vazonus, galite ant žemės uždėti vientisą sluoksnį didelių plokščių akmenėlių. Kraiko į narvelį pasistenkite dėti mažiau arba ant viršaus uždėkite sietelį.

Prasidėjus brendimo laikotarpiui ir kiekvienų metų vasario–rugpjūčio mėnesiais, patinai savo teritoriją žymi šlapimu, kurio kvapas stiprus ir specifinis. Jei neplanuojate veisti gyvūnų, geriausia išeitis būtų kastracija. Šeškai turi įgimtą įprotį slėpti maistą. Savo slėptuvėms jie išsirenka pačias tolimiausias ir sunkiausiai prieinamas vietas: po radiatoriais, voniomis, sofomis ir t. t. Kai maitinama du kartus per dieną, šeškas visą savo paslėptą maistą per dieną suspėja suėsti.

Rekomenduojami video