Tiek vietos, tiek Briuselio valdžia užjaučia nuo ekstremalių liūčių nukentėjusius žemdirbius, tačiau atverti iždo jų patirtiems nuostoliams atlyginti neskuba. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau surinko preliminarius duomenis apie padarytą žalą – Lietuvoje pražuvo apie 50 tūkst. hektarų šiųmetinio derliaus, nuostoliai siekia nuo 40 iki 50 mln. eurų.

Tikisi kompensacijų

Šie duomenys trečiadienį turėtų pasiekti Europos Komisiją. Antradienį dar buvo tikslinami daržovių augintojų praradimai. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad įvertintos ne tik šių metų derliaus netektys, bet ir būsimi nuostoliai dėl nepasėtų ar pražuvusių žiemkenčių.

„Kaip anksčiau ir buvo prognozuota, dėl liūčių šiemet žemdirbiai prarado derliaus už 40–50 milijonų eurų. O dėl laiku nepasėtų ir pražuvusių žiemkenčių patirta apie 120 milijonų eurų nuostolių“, – preliminarius duomenis pateikė žemės ūkio ministras.

Prašymą kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius Lietuva išsiuntė dar spalio pradžioje. ŽŪM atstovai nepraranda vilties, kad Briuselis ras lėšų per pastaruosius dešimtmečius pirmą kartą dėl liūčių tiek daug derliaus netekusiems žemdirbiams padėti.

Lietuvos valdžia šluosto ūkininkų ašaras, bet kol kas jiems nieko nepažada. Vyriausybė vieningai sutarė, kad reikia skelbti ekstremaliąją padėtį, tačiau nesvarstė, kaip galima būtų pagelbėti žemdirbiams. „Vyriausybėje svarstant kitų metų biudžeto projektą paprašiau, kad būtų palikta bent Vyriausybės rezervo lėšų, jeigu žemdirbiai nesulauktų Europos Sąjungos kompensacijų arba jos būtų nepakankamos“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Finansų ministerija nuslopino agrarininkų norą pasinaudoti Vyriausybės rezervu. „Prašėme, kad numatytų 40 mln. eurų žemės ūkiui, bet gavome priminimą, kad iš šių lėšų nebus kompensuojami nuostoliai, nes valstybės rezervas ne tam skirtas“, – teigė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento vadovas Rimantas Krasuckis.

Dairosi į Briuselį

Latvijos valdžia nespruko į krūmus. Kaimynai operatyviau paskelbė nepaprastąją padėtį žemės ūkyje ir numatė lėšų iš valstybės biudžeto lėšų. Be to, šalyje kaimynėje greičiausiai nuo 21 proc. iki 5 proc. bus sumažintas pridėtinės vertės mokestis latviškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. Latvijos parlamente per pirmąjį svarstymą neseniai tam jau buvo pritarta.

Lietuva pirmiausia dairosi į Briuselį. Neseniai Suomijos sostinėje Helsinkyje su šios šalies premjeru susitikęs mūsų Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis pasiūlė kolegai suvienyti jėgas prašant ES kompensacijų. Suomiją, kaip ir Baltijos šalis, merkė ekstremalūs lietūs.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude`as Junckeris mūsų prezidentei yra pažadėjęs, kad ras lėšų kompensacijoms. Tik nežinia, iš kokio fondo galėtų būti paimti pinigai. ES turi Solidarumo fondą, kuriame kaupiamos lėšos didelių stichinių nelaimių padariniams pašalinti.

„Solidarumo fondą valdo Europos Komisijos pirmininkas, jis, matyt, šiuo atveju nenori šio fondo atverti. J.C.Junkeris spaudžia žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarą Philą Hoganą, kad šis rastų lėšų ES Kaimo plėtros programoje“, – sakė žemės ūkio ministras.

Europos komisijos komisarui Ph.Hoganui apie Lietuvos žemės ūkyje susidariusią kritinę situaciją dėl liūčių B.Markauskas nepamiršo priminti neseniai Lenkijoje vykusiame Rytų ir Vidurio Europos pieno kooperatyvų forume. „Komisaras didelio optimizmo nerodė. Suderinę su Europos Komisija mes galime tam panaudoti savo Kaimo plėtros programos lėšas. Bet tai būtų iš tos pačios kišenės, kurioje nedaug likę lėšų. Vyks derybos, iš kokių priemonių galima paimti. Nenorėtume imti iš investicijoms į žemės ūkio valdas, perdirbimą numatytos paramos. Yra aplinkosaugos priemonių, kur neišnaudotos lėšos“, – galimybes svarstė jis.

Kai kurie gudrauja

Po ūkininkų laukus važinėję ir patirtos žalos dydį vertinę rajonų savivaldybių specialistai neslėpė nuostabos dėl žemdirbius ištikusios bėdos. Rokiškio rajono savivaldybė surinko apie 600 ūkininkų prašymų, kuriuose nurodyta, kad žuvo apie 9 300 hektarų pasėlių. Anot Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Jolantos Jasiūnienės, žuvę pasėliai sudaro apie 18 proc. visų pasėtų kultūrų.

„Daugiausia pražuvo grikių – pusė jų liko lauke. Nemažai nenuimta žirnių, prapuolė dalis vasarinių kviečių bei kitų kultūrų. Aišku, labiausiai nukentėjo smulkieji ūkininkai, kurie neturi savo technikos ir yra priklausomi nuo kaimynų, kurie jiems padeda nusikulti“, – pasakojo ji.

Rajonų savivaldybių administracijų specialistų teigimu, kai kuriais atvejais žemdirbiai gudrauja. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis sakė, kad, patikrinus vieno Ramygalos seniūnijos ūkininko nuo liūčių nukentėjusius laukus, teko sumažinti prašyme nurodytą pražuvusio derliaus plotą. „Mūsų skyriaus darbuotojai jau seniai dirba su ūkininkais ir puikiai žino, kuriuos reikia aplankyti ir patikrinti, o kurie yra sąžiningi ir nekelia abejonių, kad gali piktnaudžiauti“, – pastebėjo pašnekovas ir pridūrė, kad tokių gudrautojų tėra vienetai.

Anot V.Jakubonio, žemdirbiai kasmet patiria nuostolių, bet tokio vaizdo, koks yra šiais metais, per daug metų dar neteko matyti. „Laukuose liko didžiuliai plotai nenukultų pajuodusių žirnių, užplaktų miežių ir kitų kultūrų. Ne viename sklype tyvuliuoja ežerėliai, kuriuose plaukioja gulbės ir pulkai ančių“, – sakė jis.

Paskendo daržovės

Nukentėjo ne tik grūdininkai, bet ir daržovių augintojai. Vieno stambesnių šalies daržininkų Saulius Račkausko mažiausiai 8 hektarai bulvių skęsta vandenyje, ūkininkas kaip išgalėjo iš įmirkusių laukų gelbėjo svogūnus. Derliaus praradimus aprauda ir kita Panevėžio rajono daržininkė Milda Mikelionienė.

Dar didesnių nuostolių patyrė pasvaliečio Algimanto Morkūno ūkis. Kaip teigė Pasvalio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Justas Zabėla, molingose žemėse dirbantis stambus daržininkas neteko daug daržovių. „Gal tik vienas jo morkų laukas gražus, o kiti skęsta vandenyje. Ten morkos jau supuvusios, tad nuostoliai labai rimti“, – teigė jis.

Pasvalio rajone daugiausia nuostolių patyrė smulkesni ūkininkai, kuriems teko laukti, kol kombainus turintys kaimynai pirmiausia nusikuls savo javus. „Smulkiųjų nuostoliai nemaži, tačiau apie bankrotus žmonės nekalba. Kai kuriuos išgelbėjo pajamos už pieną, kiti sakė, kad gerai pardavė žieminius kviečius ir rapsus“, – aiškino J.Zabėla.

Nenukūlė rapsų

Utenos rajone apie 1 700 hektarų pražuvo pasėliai, apie 120 ūkininkų pateikė prašymus gauti kompensacijas. „Nukentėjo ir stambūs, ir mažesni ūkininkai. Pastarųjų nuostoliai didesni, nes jie nespėjo nuimti derliaus. Stambiųjų netektys mažesnės, tačiau jie skundėsi, kad grūdai prastos kokybės“, – pasakojo Utenos rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Raimonda Jankauskienė.

Šiame krašte daugiausia laukuose liko nenukultų rapsų, ankštinių kultūrų. Nukentėjusių ūkių vidutiniškos netektys siekia apie 44 proc. Dar tikimasi, kad, pagerėjus orams, ūkininkai sugebės nupjauti kukurūzus.

Daugelio savivaldybių specialistai taip pat surinko duomenis, kiek dėl įmirkusių dirvų nespėta pasėti žiemkenčių. „Žemės ūkio ministerija liepė pateikti tik šių metų derliaus nuostolius, tačiau mes žemdirbių klausėme ir apie nepasėtus žiemkenčius. Ką gali žinoti, gal vėliau prireiks ir tokių duomenų“, – svarstė pasvalietis J.Zabėla.

Atlygintų tik didelę žalą

ŽŪM atstovai jau anksčiau perspėjo žemdirbius, kad kompensacijų dėl patirtų nuostolių sulauks ne visi – valstybės ir (ar) europinės paramos gali tikėtis tik tie ūkiai, kurie šiais metais negavo 30 proc. ir daugiau pajamų, palyginti su pastarųjų 3 ar 5 metų vidutinėmis pajamomis, tenkančiomis žuvusių pasėlių plotui. Nevertinami bus blogiausių ir geriausių metų rezultatai.

„Iki 30 proc. siekiančius nuostolius turi prisiimti patys ūkininkai. Be to, nėra ko tikėtis, kad bus atlyginta 100 proc. patirtos žalos. Taip pat nerimtai atrodo prašymai paramos, nes esą negalėjo iš ganyklų išvežti pašarų ritinių. Manome, kad iki liūčių buvo pakankamai laiko pašarams pasiruošti“, – sakė R.Krasuckis.

ŽŪM viliamasi, kad Europos Komisija yra nusiteikusi skirti kompensacijas. „Europos Komisija atsiuntė klausimyną, paprašė atitinkamai išskaidyti nuostolius, taigi galima manyti, kad pažadą tesės“, – teigė ŽŪM departamento vadovas.

Stinga ryžto

Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto primininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys

Briuselis tikriausiai kažkiek kompensuos patirtą žalą, bet klausimas, kaip mes patys prisidėsime? Latviai jau priėmė sprendimą dėl pagalbos nukentėjusiems ūkininkams iš savo biudžeto. O mes vėluojame, mūsų Vyriausybei stinga ryžto tai padaryti. Be to, labai svarbu, kam parama atiteks: tik dirbantiems žemdirbiams ar ir sofos ūkininkams?

Dabar daug kalbama apie sektorinius rizikos valdymo fondus, Vyriausybėje tam sudaryta darbo grupė. Manau, nereikėtų veltui švaistyti laiko, vertėtų pasinaudoti mano jau įregistruota įstatymo pataisa dėl Žemės ūkio stabilizavimo fondo kūrimo. Pateiktai Seime pataisai buvo pritarta, tad galima būtų remtis jau pasiūlytu modeliu. Kuriant tokį fondą turi prisidėti ir valstybė bei ES, o jame sukauptos lėšos turi būti dalijamos tikslingai.

Pavasarį ūkininkams trūks apyvartinių lėšų. Galima būtų iš fondo padengti palūkanas, kad ūkininkai be tarpininkų pagalbos (teikiamos, aišku, ne už dyką) galėtų įsigyti sėklos, trąšų, augalų apsaugos priemonių.

Apskritai esant tokiai žemės ūkio padėčiai, Vyriausybė turėtų atidėti numatytą mokesčių didinimą žemdirbiams.

Daržininkai nerimauja

Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Kompensacijos, aišku, jeigu jos bus paskirtos, ūkius pasieks dar ne taip greitai, o daržovių augintojams reikia šiandien išgyventi. Gerai, kad anksčiau buvo išmokėtas tiesioginių išmokų avansas. Europos Komisija galėtų nuo liūčių nukentėjusioms šalims anksčiau pervesti visas išmokas.

Bėda ta, kad daržininkams, ypač tiems, kurie daržoves augina pagal tausojančią sistemą, vieniems paskutiniųjų pervedamos išmokos. Dėl sudėtingų paramos schemų atsiranda daugiau klaidų, vyksta daugiau patikrų, todėl išmokos vėluoja. O jų dabar labai reikia. Nemažai ūkių turės tik apie 50 proc. prekinės produkcijos, o kai kur jos netekta net 80–90 proc. Tie, kurie nuėmė daugiau derliaus, baiminasi, kad jis ims pūti. Jau dabar kai kas iš sandėlių lauk veža pūvančias bulves.

Latvijos valdžia greitai padėjo žemdirbiams, nelaukė, kol juos pasmaugs bankai. Lietuvoje, matyt, tikimasi, kad viskas savaime išsispręs. Visuomenė piktinasi dėl aukštų maisto produktų kainų, tačiau neįvertina, kad augintojams iš to mažai naudos. Prekybininkai, didindami daržovių kainas, garsiai skelbia, kad daugiau moka augintojams. Iš tikrųjų šie gauna vos keliais centais daugiau.

Mūsų smulkesni augintojai parduoda produkciją didmeninėms prekybos įmonėms, kurios už ją dabar moka vos 2–5 centais daugiau. Pavyzdžiui, už gerų bulvių kilogramą sumoka 15 centų, o turguje jas pardavinėja po 40 centų. Negana to, kai kurios didmeninės prekybos įmonės nuo liepos ar net nuo birželio dar yra neatsiskaičiusios su augintojais.

Valgytojų mažėja, stambūs prekybos tinklai konkuruoja, siūlo daugiau akcijų ir kainų nuolaidų, dėl to labiausia nukenčia augintojai. Nenorime verkti, bet situacija šiame sektoriuje labai sudėtinga, daržininkai patiria daug streso.