Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skurstančiųjų daugėja, o pašalpų gavėjų – mažėja

Gyvenimas Lietuvoje gerėja. Jeigu kas tuo abejoja, ypač tie, kurie priklauso trečdaliui asmenų, gyvenančių ties skurdo riba, gali pasidomėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktais duomenimis apie savivaldybių nepanaudotas socialinės paramos lėšas pašalpoms ir kompensacijoms už šilumą ir vandenį – dauguma jų esą tam panaudojo perpus mažiau pinigų, nei galėjo. Merijų atstovai tikina, kad gyventojams iš tikrųjų reikia mažiau pašalpų, o visuomeninių organizacijų atstovai šaukia SOS – savivaldybės taupo skurstančiųjų sąskaita.

Sukėlė šaršalą

SADM socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbti duomenys, kad 2018 metais savivaldybės piniginei socialinei paramai galėjo skirti 223,3 mln. eurų, tačiau tam nepanaudojo 117,5 mln. eurų – 52,6 proc. galimos paramos, sukėlė pasipiktinimų audrą. Socialiniuose tinkluose ir spaudos leidiniuose buvo rašoma, kaip pašalpų prašytojams buvo aiškinama, kad tam pinigų nėra. Žmonės pasakojo istorijas, kad, užklupus sunkioms ligoms ar nelaimėms, jie nesulaukdavo savivaldybių pagalbos.

„Ministerija pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją!“ – taip į SADM paskelbtus duomenis „Facebook“ žaibiškai sureagavo Lietuvos savivaldybių asociacija ir paaiškino, kad, savivaldybių oficialiais duomenimis, pašalpoms nepanaudoti 117,5 mln. eurų buvo skirti kitai socialinei pagalbai. Būtent tai, kurią SADM ir įvardija kaip galimą, – socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, smurto, savižudybių, priklausomybių prevencijai, užimtumui didinti, socialinių paslaugų plėtrai ar socialinių darbuotojų atlyginimams didinti ir pan.

Po tokios Lietuvos savivaldybių asociacijos reakcijos SADM papildė informaciją tokiu įrašu: „Reaguodama į savivaldybių susirūpinimą, ministerija pabrėžia, kad žemėlapis nevertina – gerai ar blogai – buvo panaudotos piniginei socialinei paramai sutaupytos lėšos. Kaip minėta, ministerija atlieka analizę ir jos rezultatus paskelbs viešai.“ SADM žada kovo mėnesį pateikti analizę, kaip socialinei paramai sutaupytas lėšas savivaldybės panaudojo kitoms socialinėms reikmėms.

Įdomu, kad SADM, dar neatlikusi šios analizės, paskubėjo pabaksnoti savivaldybėms. Kai kurie merai tai pavadino manipuliacija viešąja nuomone. Galbūt. Vis dėlto daug svarbesni ir įdomesni duomenys apie socialinės paramos poreikį Lietuvoje, kur bene trečdalis gyventojų balansuoja ties skurdo riba.

Statistikos duomenys rodo, kad 2017-aisiais, palyginti su 2016 metais, skurdo rizikos lygis padidėjo 1 procentiniu punktu ir siekė 22.9 proc. Tvirtinama, kad tai didžiausias skurdo rizikos lygis nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Taigi skurdas nesitraukia, skurstančiųjų net padaugėjo, o, kaip tvirtina savivaldybės, pašalpų gavėjų mažėja.

Gyvenimas gerėja

Kretingos rajono savivaldybės, kuri, remiantis SADM pateiktu žemėlapiu, esą sutaupė apie 63 proc. socialinės paramos lėšų, meras Juozas Mažeika „Valstiečių laikraščiui“ sakė nesuprantąs nei tokių duomenų, nei ko ministerija juos skelbdama siekia.

Juozas Mažeika

„Kai socialinė parama tapo savivaldybių savarankiška funkcija, pinigų iš valstybės biudžeto ministerija mums neskiria – savivaldybių biudžete pasilieka didesnė gyventojų pajamų mokesčio procentinė dalis. Dabar socialinei sričiai lėšas biudžete planuojame atsižvelgdami į jų poreikį rajone. Jos nebedalijamos kairėn ir dešinėn, kaip buvo anksčiau. Kiekvienoje seniūnijoje esančios komisijos analizuoja kiekvieną prašymą ir puikiai mato, kam parama priklauso, o kam – ne. Tad sakyti, kad kažkiek sutaupyta lėšų, negalima. Mes kiek suplanavome, tiek ir panaudojome. Esu pasirengęs ministerijai tai paaiškinti“, – dėl klaidinančių duomenų pyktelėjo meras.

Šios savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyrius vedėja Danutė Blagnienė neslėpė, kad pašalpoms iš rajono biudžeto atriekiama vis mažesnė suma. Pernai iš viso socialinėms reikmėms buvo skirta daugiau nei 2,3 mln. eurų, iš jų kompensacijoms už šildymą ir vandenį – 287,7 tūkst., o pašalpoms – 642 tūkst. eurų. Panaši suma tam atiteko ir 2017 metais, o 2016-aisiais pašalpoms buvo skirta 907 tūkst. eurų, 2015-aisiais – dar daugiau. Ar iš tikrųjų viskas taip gerėja, kad per kelerius metus kone perpus sumažėjo pašalpų gavėjų?

„Mes pašalpų gavėjų tikrai „nenuskabome“, gyvenimas tikrai gerėja“, – tikino pašnekovė ir paaiškino, kad pernai komisijos paramos neskyrė tik 8 asmenims, o kiti, kurie prašė, ją gavo.

Atbaido nuo parazitavimo

J.Mažeikos manymu, neteisinga atskaitos tašku imti 2012 metus, kai socialinei sričiai iš valstybės biudžeto buvo skiriamos didelės sumos, ir su jomis lyginti dabartinius poreikius. „Negaliu pritarti tokiai metodikai, nes gyvenimas juda. Ekonominė padėtis gėrėja, todėl socialinei paramai išleidžiama mažiau. Be to, gerokai sumažėjo gyventojų skaičius, ir nedarbo lygis pas mus vienas mažiausių Lietuvoje. Negalime be reikalo taškyti pinigų, juk socialinė politika neturėtų gimdyti parazitavimo, kai norima ne dirbti, o gyventi iš pašalpų“, – pabrėžė Kretingos rajono savivaldybės vadovas.

Jis priminė, kad finansuojamų socialinių poreikių spektras išsiplėtė – lėšos skiriamos neįgaliųjų integracijai, užimtumo programai, mokinių poreikiams, socialinių darbuotojų atlyginimams ir pan.

Sustiprino kontrolę

Telšių rajono savivaldybės, kur, SADM duomenimis, turėtų būti sutaupyta per 60 proc. socialinės paramos lėšų, meras Petras Kuizinas teigė net nežinantis, kaip vertinti tokią informaciją.

„Nežinau, ką ministerija turi omenyje. Visas lėšas panaudojome pagal paskirtį, nė cento negrąžinta valstybei“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė jis.

Telšių rajono savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė tvirtino, kad socialinei paramai išleidžiama mažiau biudžeto lėšų, nes mažėja gyventojų, didėja jų darbo pajamos, be to, pašalpų gavėjų gretos mažėja ir dėl sustiprintos kontrolės skirstant socialinę paramą. Anot jos, pernai socialinėms pašalpos panaudota 1,1 mln., kompensacijoms už šildymą ir vandenį – apie 800 tūkst. eurų.

„Sutaupyti pinigai skiriami kitoms socialinėms reikmėms, jų panaudojimas yra reglamentuotas, nustatytos sritys, kurias galima finansuoti. O kiek ir kam skirti, nusprendžia politikai“, – pridūrė ji.

Savivaldybės atstovė užsiminė, kad gyventojai remiami ir ligos, nelaimių atvejais. Tokioms reikmės kasmet skiriama iki 40 tūkst. eurų. „Vienkartinę paramą suteikiame maždaug iki 200 žmonių. Aišku, ta parama gana nedidelė, pavyzdžiui, ligos atveju skiriama iki 150 eurų. Norėtųsi duoti daugiau, bet reikia finansuoti ir socialinių paslaugų infrastruktūrą bei kt. Socialinių reikmių daug, rajonas sensta. Tas taupymas sąlyginis, nes savivaldybių finansinės galimybės nedidėja“, – aiškino L.Bukauskienė.

Remia atimtų vaikų globėjus

SADM socialiniame tinkle paskelbtame žemėlapyje, atspindinčiame, kiek savivaldybės pernai nepanaudojo piniginės socialinės paramos lėšų, Kaišiadorių rajono savivaldybė – viena iš tų, kur turėjo būti sutaupyta daugiau nei pusė sumos.

Šios savivaldybės meras Vytenis Tomkus ministerijos pateiktus duomenis prilygino viešųjų ryšių akcijai. „Nuo 2014 metų, kai savivaldybėms buvo perduota socialinės paramos skirstymo funkcija, kasmet sutaupoma tų lėšų, bet jos išleidžiamos kitiems socialiniams poreikiams. Pavyzdžiui, pas mus plečiamas dienos centrų tinklas, įsteigtas krizių centras jaunoms šeimoms ir pan. Štai pernai buvo pasiūlyta iš socialinės paramos lėšų padidinti atlyginimus švietimo pagalbos specialistams. Visi puikiai žino, kur tos lėšos išeina. Savivaldybės gauna papildomų funkcijų, kurioms neskiriama finansavimo, siūloma naudoti sutaupytas socialinės paramos lėšas“, – manipuliaciją įžvelgė meras.

Dar vienas naujas poreikis, kuriam savivaldybės skiria socialinės paramos pinigus, – remti iš tėvų atimtų vaikų globą. Taigi skurstančios šeimos pinigų gali ir negauti, o vaikų globėjams – papildomas skatinimas. „Anksčiau to nebuvo, o dabar skatiname vaikų globėjus. Be to, ką jiems moka valstybė, savivaldybės papildomai per mėnesį skiria 300 eurų už iki 3 metų vaiko ir 200 eurų – už vyresnio vaiko globą“, – teigė V.Tomkus.

Įteisino prievoles

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad pinigų suma, skiriama šioms reikmėms, nesikeitė nuo 2014 metų, kai šios funkcijos buvo perduotos savivaldybėms. Įtakos tam neturėjo nei gyventojų skaičiaus kaita, nei gerėjanti ekonominė padėtis, nedarbo mažėjimas ar kt. „Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl nepanaudojamos visos lėšos, nors pernai didėjo vidutinis socialinės pašalpos dydis ir šiek tiek paaugo kompensacijas gaunančių žmonių kiekis“, – aiškino ji.

Pernai socialines pašalpas gavo 2,55 proc., o kompensacijas už šilumą ir vandenį – 4,39 proc. visų Lietuvos gyventojų.

2017 metais piniginei socialinei paramai Lietuvoje buvo skirta 226,7 mln. eurų, nepanaudota – 143 mln. eurų, tai yra 63,1 proc. E.Samoškaitė priminė, kad tais metais nebuvo įtvirtintos itin tikslios prievolės savivaldybėms, kaip panaudoti sutaupytas lėšas.

„2017 metais Nacionalinis skurdo organizacijų mažinimo tinklas atliko studiją ir išreiškė susirūpinimą, kad panaudojant piniginei socialinei paramai skiriamas lėšas dažnu atveju siekta socialinės paramos efektyvumo ir lėšų taupymo, bet skurdo ir atskirties mažinimo tikslas liko užmirštas. Sutaupytos lėšos buvo panaudojamos ne kitoms socialinėms reikmėms, o dažnu atveju miesto ar rajono infrastruktūrai gerinti. Būtent dėl to pernai atsirado pataisos, kurios aiškiai nurodė, kur galima investuoti nepanaudotas lėšas“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja.

Išgrynino pašalpų gavėjus

samoskaite

Ieva Jonilienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja viešiesiems ryšiams

Lietuvos savivaldybių asociacijos prašymu ministerija žinutę pakoregavo, tačiau vis tiek liko informacija, kuri leido interpretuoti, kad savivaldybės neva nepanaudojo 117,5 mln. eurų. Tie pinigai buvo panaudoti. Savivaldybės išgrynino tikruosius pašalpos gavėjus ir pašalpoms bei kompensacijoms iš socialinei paramai skirtų 223,3 mln. sumokėjo 105,8 mln. eurų. Pagal įstatymą likusios lėšos turi būti panaudotos įvairioms kitoms taip reikalingoms socialinėms reikmėms.

Taupo žmonių sąskaita

aiste adomaviciene

Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo organizacijų mažinimo tinklo direktorė

Savivaldybės daugiau kaip 50 proc. lėšų panaudojo ne socialinei paramai ir kompensacijoms, o kitoms socialinėms reikmėms. Ir tai yra didelė problema, nes mūsų nariai mato, kad žmonės, kuriems reikia pašalpų, jų negauna. Savivaldybėse dabar taupymo vajus, jos netgi džiaugiasi tuo, kad išleidžia mažiau pašalpoms. Bet džiaugtis nėra ko, nes skurdo rodikliai Lietuvoje labai prasti, jie negerėja, o paramos gavėjų kasmet mažėja. 2017 metais skurstančiųjų padaugėjo. Taigi gėda taupyti tokių žmonių sąskaita. Kitos valstybės skeptiškai žiūri į tokius sutaupymus, o pas mus tuo džiaugiamasi.

Savivaldybės ginasi, kad įvertina žmonių poreikius, pabrėžia, kad yra piktnaudžiautojų. O mes manome, kad piktnaudžiauja ir savivaldybės, spręsdamos, kam duoti paramą, o ką nulinčiuoti. Aišku, socialinės paslaugos irgi labai reikalingos, bet dar labiau reikia pinigų būtiniausiems žmogaus poreikiams. Kitaip jis atsiduria ir materialiniame, ir moraliniame užribyje.

Rekomenduojami video