Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Skaniai kvepia, skaudžiai duria

Kuo baigėsi prieš 15 metų atliktas lietuviškos politinės selekcijos bandymas sujungti Lietuvos demokratinę darbo partiją (LDDP) ir tuometinius socialdemokratus (LSDP)?

Jungtuvės iš reikalo

Lietuvos socialdemokratų partija paminėjo 15-ąsias LDDP ir LSDP susijungimo metines: 2001-ųjų sausį nusprendė susivienyti iš komunistinių šaknų išaugę Demokratinės darbo partijos nariai ir XIX a. pabaigoje pradėtą lietuviškosios socialdemokratijos tradiciją atgimusioje Lietuvoje tęsę socialiniai demokratai. Šios jungtuvės, kaip prisipažino dabartinės LSDP garbės pirmininkas Česlovas Juršėnas, buvo nelengvos: socialdemokratams esą buvo labai sunku įveikti psichologinį barjerą, priimant į savo glėbį buvusius komunistus. Paatviravo ir buvęs tuometinių socialdemokratų lyderis Aloyzas Sakalas: „Tuo metu tai buvo jungtuvės ne iš meilės, o iš reikalo. Meilė atsirado vėliau, kai pajutome, kad siekiame tų pačių tikslų“, – pareiškė jis. Premjeras, dabartinis LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius apie meilę nekalbėjo: jis prieš pusantro dešimtmečio įvykusį dviejų partijų susijungimą pavadino toliaregišku žingsniu, kuris esą visiškai pasiteisino vėliau pasiektomis politinėmis pergalėmis. Tačiau ar raudonos rožės žiedais simboliškai papuošti naujųjų socialdemokratų pasiekimai iš tikrųjų yra ir Lietuvos sėkmės kelio ženklai? O gal priešingai – tai, kas buvo naudinga susijungusiesiems „iš reikalo“, tapo socialiai ir ekonomiškai nepakeliama nemažai daliai tautos? Gal tik sutapimas, kad per ketvirtį amžiaus, kai iš Lietuvos emigravo ketvirtadalis gyventojų, tris kadencijas kraštą valdė socialdemokratų suformuotos vyriausybės? Ir tai, kad evakuacija iš Lietuvos nesiliauja (naujausiais duomenimis, pernai netekome maždaug Mažeikių dydžio miesto gyventojų), turbūt neturi nieko bendra su tuo, jog Vyriausybei vadovauja kadenciją ramiai baigiantys socialdemokratai?

Sėkmės istorija

Gal politinės jungtuvės prieš 15 metų buvo didelė klaida? Ar „grynieji“ socialdemokratai būtų užmerkę akis prieš šalyje rekordiškai gilėjančią socialinę atskirtį, plintantį skurdą, darbuotojų beteisiškumą, faktiškai įteisintą korupciją, sovietines pranokstančias dabartinės nomenklatūros privilegijas? Politologas, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius profesorius Algis Krupavičius nemano, kad buvo padaryta klaida. „Priešingai – žiūrint objektyviai, tai tikra sėkmės istorija“, – sakė jis, priminęs, kaip sekėsi dabartinės LSDP pirmtakėms. Istorinei socialdemokratų partijai iki 2000-ųjų tai pavykdavo, tai nepavykdavo peržengti 5 proc. rinkimų barjerą. „Socdemams“ esą labai nesėkmingi buvo 1992 m. rinkimai, kai laimėjo LDDP. Paskui ir pati LDDP patyrė rimtą krizę per Seimo rinkimus 1996 m. „Abiejų partijų susijungimas ir konsolidacija tikrai pavertė socialdemokratus sėkmingiausia partija Lietuvoje. Jei žiūrėtume, kiek laiko po susijungimo socialdemokratai buvo valdžioje, ko gero, pamatytume tik vieną trumpą pertrauką 2008–2012 m. Tai viena Seimo kadencija. 2001 m. žlugus Naujosios politikos koalicijai „socdemai“ atėjo į valdžią ir valdančiosiose koalicijose išlieka iki šios dienos, išskyrus jau minėtą pertrauką“, – sakė politologas.

A.Krupavičius priminė, kad anuomet buvo prognozuojama, jog įtampos partijos viduje tarp buvusio LDDP sparno ir istorinių socialdemokratų bus gana ilgalaikės ir netgi stipresnės. Tada esą vargu ar buvo galima tikėtis, kad istoriniai socialdemokratai turės tokias stiprias pozicijas partijoje: tai rodo ir dabartinio LSDP pirmininko, premjero A.Butkevičiaus, ir Europos Komisijos komisaro Vytenio Andriukaičio bei kitų aukštas politines pareigas užimančių „senųjų“ socialdemokratų pavyzdys. Atsakinėdamas į klausimą, ar teisingi priekaištai LSDP, kad ji neva vykdo nesocialdemokratišką politiką, politologas pasiūlė prisiminti, kad viskas pažįstama lyginant, ir paragino atsižvelgti į Lietuvos kontekstą. „Pagal realią vykdomą politiką, o ne tik programines deklaracijas socialdemokratai yra viena kairiausių šalies partijų. Socialiniai klausimai, švietimas, kitos sritys – čia kylančias problemas „socdemai“ bando spręsti naudodami kairiosios politikos priemones. Taip, yra pastabų ir priekaištų, kad kartais trūksta socialdemokratinės tapatybės, socialdemokratinės politikos turinio, tačiau kuri partija Lietuvoje bent jau diskutuoja apie progresinius mokesčius? Jokia kita partija, išskyrus socialdemokratus, net tokio klausimo į politinę dienotvarkę neįtraukia“, – pabrėžė A.Krupavičius.

Didelis poreikis, menka pasiūla

Kol kas socialdemokratai Lietuvoje yra „ant bangos“, bet jei ir toliau atstovaus verslo interesams ir nusisuks nuo pagrindinės savo rinkėjų dalies, partijai kils grėsmė žlugti. Taip mano Lietuvos paslaugų srities darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas. „Mes matome, kad socialdemokratinės vertybės Lietuvoje nustumtos į šoną. Kai socialdemokratai pradeda kalbėti apie sąlygų gerinimą verslui, o ne darbuotojams, kai praktiškai naikina jų iškovojimus, tai prasilenkia su socialdemokratinės politikos vertybėmis“, – sakė jis. Akis rinkėjams esą turėtų atverti naujasis socialinis modelis, kuriame mažėja garantijų darbuotojams ir dar labiau stiprinamos darbdavių pozicijos. Būtent todėl valdantieji, pasak pašnekovo, taip skubina šių įstatymų priėmimą. „Jei socialinis modelis Seime bus priimtas iki rinkimų, rinkėjai iš tikrųjų dar nepajaus pasekmių. O po rinkimų bus jau per vėlu piktintis. Bet gal dar kitoje kadencijoje socialdemokratai jau nebus tokie populiarūs“, – svarstė A.Posochovas.

Politikas ir ekonomistas Povilas Gylys, kadaise dirbęs LDDP pirmininko pirmuoju pavaduotoju, mano, kad „socdemai“ iš tiesų tėra viena iš liberaliųjų partijų. „Taip, vadovybėje yra keli žmonės, kuriuos galima įtarti esant socialdemokratais, kurie norėtų daugiau socialinio teisingumo, solidarumo, bet tik keli“, – sakė pašnekovas. Jis priminė, kad esminės socialdemokratų ideologinės sąvokos yra socialinis teisingumas ir solidarumas. „Iš to, ką mes matome pastaraisiais metais, kai į valdžią kaip vyraujanti jėga koalicijoje atėjo socialdemokratai, galima daryti išvadą, kad tai visiškai neoliberali politika. Ji palanki verslui, bet intereso kurti daugiau bendrojo gėrio, socialiai teisingesnę visuomenę aš tikrai nematau“, – sakė P.Gylys. Tačiau, jo teigimu, socialdemokratinės politikos priekis Lietuvos visuomenėje esąs didžiulis, tik kol kas pasiūlos pusėje „yra problemų“.

Rekomenduojami video