Lapkričio pradžia mums – rimties ir susikaupimo metas. Tačiau paskutiniąją spalio dieną daugelyje pasaulio šalių triukšmingai švenčiamas Helovinas, arba Šiurpnaktis, kurį vis drąsiau minime ir Lietuvoje. Neatskiriamas šios šventės akcentas – Jo didenybė moliūgas. Ir nors iki Šiurpnakčio – dar pora savaičių, jau pats laikas pradėti jam ruoštis.

Gresia apsėdimas

Tiesa, aistros dėl šios šventės verda iki šiol. Ir nemenkos. Štai kunigai egzorcistai teigia, kad tai velnio pramanai ir švenčiantiems šią šventę gali baigtis apsėdimu. Iš tiesų yra tam tikrų šėtono garbintojų, bandančių savintis šią šventę, tačiau šiaip jau Helovino pavadinimas kildinamas iš senosios anglų kalbos ir verčiamas kaip Visų šventųjų vakaras, kuris švenčiamas spalio 31 d. ir turi labai gilias tradicijas, siekiančias net 2 000 metų. Tai daugialypis kultūros reiškinys, mat čia susipina Vėlinių, Užgavėnių, Derliaus švenčių apeigos.

Asociatyvi nuotr.

Pati šventė – keltiška, nes senovės keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d., o išvakarėse būdavo rengiama šventė keltų mirties dievo Samhaino garbei. Taip būdavo minima šalčio, tamsos, niūrumo ir gedėjimo sezono pradžia. Tačiau tradicijas persirenginėti įvairiais kostiumais sukūrė airiai ir škotai maždaug XIX a., jos paplito po visą pasaulį. Persirengiama vaiduokliais, skeletais, raganomis, velniais, veikėjais iš fantastikos ir siaubo filmų, daromas šiurpus makiažas, puošiamasi kaukėmis. Taip pasipuošę vaikai vaikšto po žmonių namus, sakydami: „Pokštas arba saldainis“. Beje, pagrindą tokiems papročiams davė Džeko istorija. Gudrusis airis turėjo daug nuodėmių, todėl jam vieta pragare buvo garantuota. Tačiau jis pergudravo net velnią – sutikęs šį, paprašė, kad po mirties jo nesiųstų į pragarą. Bet po mirties į rojų taip pat nepateko, o liko klaidžioti su žvake po pasaulį. Įdomu šiuo atveju ne tiek istorija ir šventės ištakos, o tai, kad šią šventę labiau už kitas pamilo mūsų jaunuoliai.

Asociatyvi nuotr.

Moliūgų šventė

Kaip bebūtų, paskui vaikus šią šventę švęsti pradėjo ir suaugusieji. Tiesa, galbūt čia ne itin pabrėžiamas Šiurpnakčio aspektas, dauguma pasirinko neutralų variantą ir švenčia tiesiog Moliūgų, arba Derliaus šventę. Štai kasmet paskutinįjį spalio mėnesio savaitgalį Švėkšnos miestelyje vyksta moliūgų žibintų šventė „Mes už šviesą“. Tai jau tradicija tapęs renginys, pritraukiantis dalyvių ir smalsių lankytojų iš visos Lietuvos.

Beje, šią gražią patirtį „pasigavo“ ir Klaipėda, kuri taip pat pakvietė švęsti ir skaptuoti moliūgus. Kodėl gi Šiurpnakčiui pasirinktas moliūgas? Vėlgi reikia prisiminti padavimą – būtent gudruolis Džekas žvakę nešiojosi išskobtose roputėse, kurias vėliau minintieji šią dieną pakeitė moliūgais. Ši daržovė, kurią mokslininkai pripažįsta kaip vaisių, yra tikras pasakų ir nuotykių herojus. Jai ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik pasakose, bet ir mūsų virtuvėje. Moliūgas puikiai išsilaiko net iki pavasario, taigi jį galima valgyti ilgą laikotarpį, gaminti begalę skirtingų patiekalų.

Asociatyvi nuotr.

Stebuklingas vaisius

Naudingąsias jo savybes pabrėžia Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė Aurelija Paulauskienė. „Ypač naudingos moliūgų sėklos, kuriose susikaupia 40–55 proc. riebalų (aliejaus), 25–28 proc. baltymų ir įvairių mineralinių medžiagų. Be omega-3 ir omega-6, aliejuje yra dar 13 sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių. Sėklos yra gausus cinko, seleno šaltinis. Viename kilograme sėklų yra 130–202 mg cinko. Suaugusiems žmonėms cinko dienos norma yra 10–15 mg, vaikams – 10 mg“, – moliūgo savybes išskyrė docentė A.Paulauskienė.

Moliūgas yra viena derlingiausių daržovių, kurioje gausu vitaminų. Tai ir vitaminas C, šiek tiek vitamino E, PP, B grupės vitaminų. Daugiausia susikaupia karotenoidų, suteikiančių moliūgų minkštimui šviesesnę ar tamsesnę oranžinę spalvą. Karotenoidų randamas visas spektras – daugiausia beta karoteno, taip pat liuteino, zeaksantino ir t. t. Moliūgų rūšių yra vienuolika. Vienos rūšies moliūgų sėklos neturi luobelės – jas galima valgyti iš karto. Muskatinis moliūgas – prancūziška rūšis, žalsvai pilkos spalvos, itin aromatingas, puikiai tinkamas sultims. Kvapnusis moliūgas – labai krakmolingas, nedidelis pailgos formos moliūgas. Puikiai tinka troškiniams, sriuboms ar porcijiniams patiekalams ruošti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad prapjovus moliūgą reikėtų jį suvartoti gana greitai, o likutį galima užšaldyti arba pasigaminti moliūgų tyrės, kurią taip pat galima užšaldyti ir naudoti prie daugelio patiekalų.

Lietuvoje atsiranda vis daugiau mažųjų moliūgų veislių, kurių vaisiai puikiai tinka gaminant porcijomis. Taigi įtraukti moliūgą į savo dienos racioną tikrai apsimoka. O šaltasis metų sezonas – puikus laikas valgyti moliūgus, taip papildyti vitaminų ir naudingųjų medžiagų atsargas bei suvalgyti mums itin reikalingą ir naudingą vaisių bei daržovių porciją per dieną.

Asociatyvi nuotr.

Magiškas vakarėlis

Taigi jei šaltą rudens vakarą nesinori kelti kojos iš namų, visai smagu surengti tokį moliūgų vakarėlį savo šeimai ir draugams. Renginių organizatorė Saulė Burneikaitė pasidalijo keliais patarimais, kaip sukurti Šiurpnakčio atmosferą. „Galima papuošti namų duris taip, kad šiurpią dvasią draugai pajustų vos priėję prie durų slenksčio – vainiką galima pasigaminti iš nukritusių lapų, medžių šakelių, juos aprišant juodu kaspinu, – pasakojo ji. – Tokį vainiką galima pakabinti ant namo ar buto durų. Vainiko akcentas gali būti žaislinis voras.“

Žinoma, vaikams kaukės, kostiumai ir vaišės yra neatsiejama vakarėlio dalis, svarbu, kad veiksmas vyktų prieblandoje, tam reikia žvakučių. „Iš tiesų moliūgai yra patys svarbiausi vakarėlio atributai, – dalijosi Saulė. – Nedidelių dekoratyvinių moliūgėlių galima nusipirkti turguje, tiks ir obuoliai. Išskaptavus obuolio viršų, į jį galima įstatyti mažą žvakutę.“

Asociatyvi nuotr.

Nepamirškite pasirūpinti vaišėmis. Parduotuvėse gausu kirmėlyčių ar driežiukų formos guminukų. Dar smagiau, jei saldumynus namie pasigaminsite patys. Ant stalo būtina padėti rudens gėrybių – obuolių. Vakaro gėrimas gali būti punšas, supiltas į paslaptingą didelį puodą su samčiu. Štai vienas iš gausybės punšo receptų: litras apelsinų sulčių, litras ananasų sulčių, apie 60 g cukraus, galima įpilti limonado ir įdėti ledo gabaliukų.

Dekoruoti namus visada smagu. Paprasčiausio moliūgo skobimas visai šeimai gali suteikti daug džiaugsmo, suvienyti bendrai veiklai, o rezultatas jaukiai papuošti namus. Moliūgas gali virsti savitu interjero elementu. „Komponuokite jį su kitomis daržovėmis, vaisiais, gėlėmis, žvakėmis, žaislais, girliandomis, karoliais, galite išpiešti“, – siūlė renginių organizatorė. Tiesa, ji primena – pats svarbiausias dalykas yra turėti tinkamą moliūgą. Moliūgas turėtų būti šviežias, be suminkštėjusių vietų. Rinkitės jį su lygia apačia, antraip tiesiai nepastatysite.

Asociatyvi nuotr.

Kaip dekoruoti moliūgą

1. Nuspręskite, kur darysite išėmimo angą: moliūgo viršuje ar apačioje? Jei pjausite viršuje, turėsite moliūgą, į kurį galima dėti žvakę. Jei angą darysite apačioje, moliūgas bus tinkamas apšviesti elektros lempute ir nepastebimai išvesti laidą per apačią.
2. Nusipieškite 12–13 cm apskritimą skylei apie arba tiesiog tokią, kad į vidų lengvai tilptų ranka su šaukštu, kuriuo gramdysite minkštimą su sėklomis.
3. Iš vidaus išimkite visą minkštimą ir šaukštu gerai nugramdykite vidines sienas. Sėklas ir minkštimą patogiausia gramdyti didesniu šaukštu. Reikėtų palikti 2–3 cm storio žievę. Storumą galite patikrinti įsmeigę dantų krapštuką.
4. Piešinį pirmiausiai nusipieškite ant popieriaus ir tik po to perkelkite ant moliūgo, pvz., su yla. Žinoma, jei mokate piešti – pieškite tiesiai ant moliūgo. Geriausia piešti yra kreida, nes galėsite lengvai pataisyti arba nuplausite. O jei jaučiatės drąsūs, galite paišyti bet kuo – flomasteriu, markeriu ir pan.
5. Kai piešinuką jau turite, galite pradėti pjaustinėti. Tą darykite nedideliu, siauru bei patogiu peiliuku.

6. Jeigu netyčia išpjaustėte ne taip, kaip reikėjo – nenusiminkite, moliūgo gabaliuką labai lengvai pritvirtinsite atgal dantų krapštukais