Siūloma neriboti galimybės bedarbio statusą įgyti individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio dydis sudaro mažiau nei 4 ekonominio dydžio vienetus (EDV).

Tokias Užimtumo įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravę Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir šios frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad, priėmus siūlomą projektą, būtų mažinama skurdo rizika ir užtikrinamos galimybės darbo netekusiems asmenims gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

„Bendraujant su gyventojais, savivaldybių seniūnais, buvo gauti paklausimai, nusiskundimai dėl tokių atvejų, kai asmenys, turėdami žemės ūkio valdą, pagal reikalavimus ją prižiūri, tačiau nevykdo jokios veiklos, negauna pajamų arba gauna sąnaudų nepadengiančias pajamas, jie dirba ir yra draudžiami nedarbo socialiniu draudimu, tačiau, pagal šiuo metu galiojančias Užimtumo įstatymo nuostatas, netekus darbo, neturi galimybės būti bedarbiais, dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose ir gauti nedarbo socialinio draudimo išmokas“, - sako projekto autoriai.

Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Užimtumo įstatymo nuostatomis, bedarbio statusas nesuteikiamas arba panaikinamas visiems, be išimties, fiziniams asmenims, kurie yra įregistravę žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ar ūkinius gyvūnus arba tapę ūkininko partneriu ar žemės ūkio valdos partneriu, t. y. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, neatsižvelgiant į tai, ar iš šios veiklos gaunamos pajamos (jei tokių gaunama) padengia sąnaudas ir užtikrina bent minimalų pragyvenimo lygį.

Įstatymo projektu siūloma pakeisti bedarbio statuso suteikimo sąlygas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis nei 4 EDV.

Žemės ūkio valdos ar ūkio EDV apskaičiuojamas valdoms, ūkiams ir ūkinius gyvūnus įregistravusių subjektų ūkiams, jis apskaičiuojamas vieną kartą per metus už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., bei paskelbiamas einamųjų metų sausio 30 d.

Žemės ūkio valdos ar ūkio EDV apskaičiuojamas, atsižvelgiant į žemės ūkio valdos ar ūkio žemės ūkio produkcijos rūšių bendrąjį standartinį gamybinį pelną (SGP) ir pajamas iš paslaugų žemės ūkiui teikimo.

Mokesčių tikslais žemės ūkio valdos ar ūkininkų ūkiai grupuojami pagal žemės ūkio valdos ar ūkio bendrąjį SGP ir EDV, nuo kurio dydžio priklauso žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų sveikatos draudimo įmokų tarifas ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo privalomumas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta, kad „fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis“, yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir privalo mokėti įmokas, atsižvelgiant į tai, kad šie asmenys laikomi gaunančiais pelną savarankiškai dirbančiais asmenimis, atitinkamai bedarbio statuso suteikimui pasirinktas dydis - mažiau nei 4 EDV.

Vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymu, ūkininkas - fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko statusą fizinis asmuo įgyja nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre, o netenka nuo ūkio išregistravimo iš Ūkininkų ūkių registro.

Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenimis, 2018 m. sausio 1 d. įregistruota 80,3 tūkst. asmenų, įregistravusių žemės ūkio valdą (išskyrus pensinio amžiaus), kurios ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV, ir 26,4 tūkst. asmenų (išskyrus pensinio amžiaus), pateikusių informaciją Ūkininko ūkio ar Gyvulių registruose, kurių ūkio ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV, iš viso 106,7 tūkst. asmenų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 43 proc., arba 45,9 tūkst., žemės ūkio valdą ar ūkį, kurių ekonominis dydis mažesnis nei 4 EDV, įregistravusių asmenų yra dirbantys pagal darbo sutartis arba yra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektai.

„Įvertinus tai, kad darbo biržoje registruojasi ir nedarbo socialinio draudimo išmokas gauna apie 10 proc. visų dirbančių asmenų, daroma prielaida, kad apie 4,6 tūkst. netekę darbo galėtų kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos gavimo, kuriai išmokėti papildomai reikėtų iki 5,3 mln. eurų, atsižvelgiant į tai, kad vidutinė išmokos suma yra 279,1 euro, o vidutinė mokėjimo trukmė - 4,1 mėnesio“, - sako įstatymo pataisas parengę Seimo nariai A. Butkevičius ir R. Šalaševičiūtė.