Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Siūloma didinti dirbančiųjų su paslaugų kvitais pajamas

Ūkininkai, siekdami sezoniniams darbams prisivilioti daugiau darbininkų, siūlo dukart didinti neapmokestinamas pajamas su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Seimo atstovai atsargiai vertina tokią idėją.

Dabar paslaugų kvitų turėtojai gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinami, kai uždirba daugiau kaip 1750 eurų per metus.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vilija Kuliešienė siūlo šias lubas pakelti iki 3,6 tūkst. eurų. Jos teigimu, nuo 2013 metų nustatyta 1750 eurų suma yra per maža. 

„Dienai išeina 18 eurų ir niekas nedirba“, – Seimo Kaimo reikalų komitete tvirtino ji.

„Tai pagerintų įdarbinimą ir padėtų mums nusiimti derlių“, – pridūrė ji. 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, komentuodamas sodininkų siūlymą, pareiškė, kad tokia nuolaida išimtinei veiklos formai skatintų „gyvulių ūkio“ plėtrą tuo metu, kai valdantieji peržiūri mokestines lengvatas.

Tačiau jis pripažino, kad problema svarstytina: „Jeigu klausimas keliamas, vadinasi, sunku rasti darbininkų. Reikia kompleksiškai klausimą spręsti, o ne priebėgom“. 

„Valstietis“ Tomas Tomilinas mano, kad prašymai didinti išmoką yra pagrįsti.

„Didinome neapmokestinamas pajamas, bet nekėlėm kartelės GPM mokėjimui dirbantiems su kvitais. Reikia kelti“, – teigė jis.

Vis dėlto jis sakė „su šia pataisa būsiąs atsargus“, nes nėra tokios įdarbinimo formos šalininkas.

„Kvitai neturėtų pakeisti normalių darbo santykių ar terminuotų sutarčių“, – tvirtino jis.      

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas sako, kad pokyčius reikia labai gerai pasverti.

„Žmonės dirbdami žemės ūkio darbus turi uždirbti ne tik šiandien, bet ir kaupti pensijai. Todėl bet kokie pokyčiai turėtų būti atliekami vertinant visą mokesčių sistemos kontekstą“, – BNS teigė jis.

Su kvitais teikiamos laikinos arba vienkartinės paslaugos, kurioms nereikalingi specialūs įgūdžiai ar kvalifikacija. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du – iki trijų mėnesių.

Liberalas Eugenijus Gentvilas be kita ko siūlo nuo liepos šiuos terminus pailginti mėnesiu, nes dabar jie nepakankami – pasak jo, paslaugų dėl jų sezoniškumo ir neprognozuojamų oro sąlygų kartais neįmanoma suteikti nustatytu laiku.

E. Gentvilas sako, kad pasibaigus terminui, dabar ūkininkai turi samdyti kitus darbuotojus, o su buvusiais nutraukti sutartis.

Parlamentaras savo pataisas yra registravęs Seime. 

Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik 9 proc. sveikatos draudimo įmoką. Jei žmogus suteikia daugiau nei 1750 eurų vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. pajamų mokestį.

Samdyti darbininkus su paslaugų kvitais galima tik žemės ūkyje ir miškininkystėje.

2017 metais Seimas nesutiko išplėsti tokių dirbančiųjų ratą iki namų valytojų, auklių, slaugių, teritorijų tvarkytojų, sodų ir daržų prižiūrėtojų.     

Rekomenduojami video