Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šironų kanapių ūkyje galioja savitos tradicijos ir „vizos režimas“

Ne vienas turbūt yra girdėjęs apie vietovę Molėtų rajone, Giedraičių seniūnijoje, Papiškių kaime, vadinamą Šironija. Čia gyvenantys Šironų šeimos atstovai puoselėja savitas tradicijas, vertybes, kiek netradicinį požiūrį į gyvenimą. O norintiems atvykti į Široniją, kaip juokauja pašnekovai, netgi vizos reikia – atvykstančiųjų transporto priemonėje neturi būti alkoholio. „Tai, žinoma, pusiau juokai, atvykstančiųjų netikriname“, – juokaudamas kalbėjo Andrius Šironas, sutikęs mums papasakoti apie gyvenimą ir šeimos veiklas kaime.

Vietovės pavadinimas turi istoriją

Šios vietovės pavadinimas turi seną istoriją. Giedrės ir Virgilijaus šeima gausi, vaikai jau suaugę ir patys jau turi krūvą atžalų. Bet kuomet jie dar lankė mokyklą, nuolat kartu dalyvaudavo įvairiose veiklose, o jų gausiam būriui atvykus draugai juokaudami vis sakydavo, kad štai sugužėjo visa Šironija. Tai tas pavadinimas taip ir prilipo vietovei, kur gyvena, ūkininkauja ir visokias kitokias veiklas vykdo Šironų šeima. Šironų jaunesnioji karta užaugo kaime, padėjo dirbti tėvams ūkyje, bet gyventi į miestą taip ir nepabėgo.

„Vaikus vedė mūsų pavyzdys. Jie matė, kaip gyvenome, kaip sprendėme problemas. Šeimoje puoselėjome savo tėvų įdiegtas vertybes – tikėjimą, sąžiningumą, blaivybę. Todėl ir mūsų vaikų gyvenimuose alkoholis netapo pasilinksminimo priemone. Žinoma, vaikams mes nedraudėme maištauti, nesutikti su mūsų vertybėmis“, – pasakojo vyresniosios Šironų kartos atstovai Giedrė ir Virgilijus. Jų sūnus Andrius Šironas neslėpė, maištavimo periodas vis tik buvo, tuomet jis buvo palikęs tėvų namus, keliavo po užsienio šalis, savanoriavo.

Andrius Šironas pasirinko seną lietuvišką amatą

„Bet paskui gyvenimas tau „duoda į galvą“ ir tu pradedi suprasti, kur yra tikrosios vertybės. Miestai manęs nesuviliojo, ten gali nuvažiuoti, patirti nuotykių, susipažinti. Bet gyventi norėjau tik kaime, gamtos apsuptyje. Žmonės dar vis įstrigę mąstyme, kad kaime gyvenimas sunkus. Kad čia tik šakės, mėšlas ir purvas. Gyvenimas kaime nebūtinai reiškia ūkį. Nepaisant ekonominės situacijos ar galbūt sunkiau uždirbamų pajamų, kaime gyvenimo kokybė yra geresnė, juo labiau čia vaikams augti geriau. Mieste savo vaikų gyvenimo neįsivaizdavau“, – kalbėjo pašnekovas tikindamas, kad kur darbą bedirbtum, mieste ar kaime, dirbti reikia ir lengva nebūna.

Ėmėsi auginti kanapes

Šironų šeima valdo apie 80 hektarų žemės, dirbamos iš jų – 40 ha. Anksčiau turėjo pieno ūkį, tačiau prieš 2 metus pardavė ir sūnaus Andriaus iniciatyva pradėjo naują veiklą – kanapių auginimą. Pluoštinės kanapės mūsų šalyje yra vienas pirmųjų mūsų protėvių augintų kultūrinių augalų. Kanapės buvo auginamos pluoštui gaminti, vaistams, maistui. Jų sėklų, pluošto liekanų randama kasinėjant senkapius. Kanapių pluoštą naudojo maišams austi, virvėms, pakinktams, pančiams vyti, tinklams pinti, mat kanapių pluoštas, lyginant su kitais, yra atsparesnis puvimui. Iš sėklų spaudė aliejų, maistui naudojo skrudintas sėklas, kanapių pienu balindavo sriubą. Kanapėmis ir duoklę mokėdavo. Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad pluoštinė kanapė – tai Lietuvos kultūrinio paveldo dalis.

Per sezoną ūkyje prikuliama apie 5–6 tonas kanapių sėklų

A. Šironas pasakoja, kad pradžioje kanapes augino, nes turėjo užsakymą užauginti tam tikrą jų plotą. Dabar augina sau ir užsiima jų perdirbimu. Kanapių plotas šeimos ūkyje užima 6 hektarus. Daugiau išsiplėsti nepavyksta dėl sėjomainos ir panašių aspektų. „Grūdininkystei čia nepalankios žemės, todėl ieškojome to, kas kuria didesnę pridėtinę vertę. Kai pradėjome jas auginti 2015 metais, pluoštinės kanapės buvo nauja kultūra. Kasmet didėjo paklausa ir žmonių smalsumas, prasidėjo ir didesnės diskusijos apie šios kultūros naudą“, – pasakojo A. Šironas.

Europoje nėra daug kanapių ūkių. Tuo tarpu Lietuvoje ši ūkininkavimo kryptis populiari dėl to, kad čia veikia daug smulkių ūkių, o smulkiems persikvalifikuoti yra lengviau nei rizikuoti, nežinant, ar tai bus pelninga tiems, kurie valdo didelius ūkius. Smulkūs ūkiai stengiasi atrasti nišą, kurioje galima sukurti daugiau pridėtinės vertės. Kanapių auginimas Lietuvoje, pasak A. Širono, banguojantis procesas, priklausomas nuo teisės aktų, 5 metus iš eilės smarkiai populiarėjęs, šiais metais smuko.

Gamina natūralų aliejų

Kanapes auginti, anot Šironų šeimos atstovų, nėra taip paprasta. Reikia turėti atitinkamų žinių, išmanymo, įdėti daug darbo. Pradžioje ūkininkai bandė sėti pluoštines kanapes, tačiau jos užauga aukštos, iki 2,5–3 metrų, todėl nuimti derlių sudėtingiau. Dėl šios priežasties veislę pakeitė. Dabar ūkyje sėjamos sėklinės aliejinės kanapės. Prieš du metus ūkis gavo ir ekologinių produktų sertifikatą. Derlius nuimamas su javų kombainu, paskui kanapių sėklos valomos. Kaip sakė A. Šironas, viena iš svarbiausių proceso dalių nuėmus derlių – tą pačią dieną padžiauti sėklas bei tinkamai jas sandėliuoti, priešingu atveju derlius tampa nebetinkamas maistui.

Kanapių sėklos džiūsta apie dvi dienas. Tuomet ūkyje įrengtame perdirbimo ceche spaudžiamas aliejus, pardavimui ruošiamos kanapių sėklos. „Kanapių auginimo principas panašus kaip ir kitų grūdinių kultūrų. Pavasarį sėjame, kol auga – grožimės, uostome, nes jos labai kvepia, kanapių laukuose fotografuojamės, o rudenį nuimame sėklų derlių. Tada dirbame su produktais, jų kūrimu, pakavimu, apipavidalinimu, reklama. Darbo tikrai pakanka“, – dėstė A. Šironas. Per sezoną ūkyje prikuliama apie 5–6 tonas kanapių sėklų. Gali skirtis auginamų kanapių veislės, produktų išvaizda, kokybė, tačiau jų perdirbimas yra panašus. Aliejus Šironų ūkyje spaudžiamas pagal klientų poreikį.

Sėklas galima sandėliuoti ilgą laiką, tuo tarpu aliejus genda greičiau, todėl iš sėklų atsargų, gavus užsakymą, aliejaus galima išspausti bet kada. Iš 5 kilogramų sėklų išspaudžiama 1 litras aliejaus. Vidutiniškai ūkyje per pora savaičių išspaudžiama 20–40 litrų kanapių aliejaus. „Galvojant apie prekybos plėtrą aliejų tektų gaminti naudojant konservantus, dėl ilgesnio produkto vartojimo laiko, tačiau dabar mūsų aliejus yra visiškai natūralus“, – kalbėjo A. Šironas. Išspaudos naudojamos gyvulių pašarui, nes jų sudėtyje gausu naudingųjų medžiagų, taip pat trąšoms.

„Jei tik sėtume, kultume ir parduotume – bankrutuotume“

„Galima sakyti, kad kanapės lepus augalas, reiklus dirvožemiui, oro sąlygoms. Pradžioje, augant daigams, kenkia liūtys, vėliau, paaugusioms kanapėms jau reikia gausaus lietaus. Tačiau jei derliaus kiekis nėra taip svarbus, tai jos augti gali bet kokiomis sąlygomis. Mes ekonominę vertę stengiamės kurti kompleksiškai. Jei tik sėtume, kultume ir parduotume sėklą, tai tikrai bankrutuotume“, – pasakojo ūkio šeimininkas.

Šeimos ūkyje įrengtas produktų fasavimo cechas

Todėl ūkyje vykdomos edukacijos, organizuojami seminarai. Kanapės, pasak A. Širono, yra tokia kultūra, kurios nesirenka eiliniai grūdinių kultūrų augintojai. Tai dažniau kitaip mąstantys ir į pasaulį žiūrintys žmonės. Daugiau kaip 90 procentų pagamintos produkcijos Šironų ūkis parduoda vietinėje Lietuvos rinkoje. Labiausiai perkamas aliejus ir kanapių sėklų branduoliai. Produkcija pakuojama ir į dovanėlių rinkinius.

Ūkyje veikia parduotuvėlė, prekes nedideliais kiekiais galima užsakyti susisiekus su ūkininkų šeima, produktai tiekiami ir į keletą kitų parduotuvėlių.

„Prieš šventes ūkyje pagamintos produkcijos pirkimų pikas išauga žymiai, mes taip pat skatiname dovanoti artimiesiems sveikatą, prie to prisideda ir ekologiniai judėjimai, kurie keičia žmonių savimonę“, – teigė ūkininkas. Pasak Andriaus Širono, kanapių produktuose gausu omega 3, omega 6 riebalų rūgščių, kanapių aliejus yra geras pakaitalas nežinia kur užaugintų, kiek laiko sandėliuotų žuvų taukams.

„Šios medžiagos naudingos galvos smegenims, kraujagyslėms, širdžiai. Galima vartoti gryną aliejų, dėti į produktus, gardinti patiekalus, aliejus netinka tik kepimui, nes kepant omega rūgštys suyra. Didžiausias sklandantis mitas apie kanapių aliejų – tai kad jo pavartojus tapsi linksmesnis, arba kad aliejus per dvi savaites sugenda. Žinoma, parduotuvėse jo galima nusipirkti jau ir pasenusio, tačiau perkant ūkiuose, jei aliejus tinkamai sufasuotas ir laikomas šaldytuve, jis gali išstovėti ir kelis mėnesius.

Kanapių sėklų branduoliukai naudojami įvairiems pabarstukams, sumuštiniams, ledams, desertams, kokteiliams, salotoms. Tai maistingas produktas, kuriame yra 30 procentų baltymų, 40 procentų riebalų, gausu amino rūgščių, magnio, mangano ir kt. Veganams tai – auksinis maistas“, – apie ūkyje auginamą produkciją kalbėjo pašnekovas.

Prie ūkio veiklos prisideda ir savanoriai užsieniečiai

Ūkyje dirba šeimos nariai, vasaros metu prisijungia ir į Široniją atvykstantys savanoriai. Savanoriai kreipiasi per tarptautines platformas, darbas kanapių ūkyje ypač traukia užsieniečius, mat jie dažnai ieško netradicinės, įdomesnės veiklos ar tiesiog nori pažinti Rytų Europą. Dažniausiai tai žmonės iš Ispanijos, Prancūzijos, JAV. Jie susipažįsta su kanapių auginimo procesu, taip pat daug prisideda skleisdami reklamą ar kurdami produktų apipavidalinimą. O pramogų, kaip tikino pašnekovai, kaime taip pat užtenka. Kai jų pritrūksta, į miestą nuvažiuoti nesudėtinga.

„Mūsų vaikai mokosi iš namų, naudojamės nauja ugdymosi šeimoje galimybe. Mes taip gyvendami turime galimybę pasirinkti, su kuo vaikai gali bendrauti, leisti laiką. 7–8 metų vaikai mokosi kopijuodami šalia esančiųjų elgesį. Būdami mokykloje jie didesnę laiko dalį praleistų ne su šeima. Mokykloje jie mato nežinia kokį pavyzdį ir neretai netinkamą. Į būrelius, sporto, muzikos užsiėmimus vaikus vežiojame. Mes bendraujame su plačiu ratu žmonių, bet galime pasirinkti, kas bus šalia mūsų, pasirinkti žmones, kurie atitinka mūsų vertybinį įsitikinimą. O gyvenime pramogomis nepasisotinsi. Galime džiaugtis ir esame dėkingi už tai, kad galime taip gyventi“, – pokalbį užbaigė Šironų ūkio atstovas Andrius Šironas.

 

Daiva ČEPĖNIENĖ, utenoszinios.lt

Rekomenduojami video