Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Širdies negalavimai: kada delsti negalima

Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis pasaulyje. Tačiau COVID-19 plitimo pabūgusiems ligoniams kartais tenka spręsti galvosūkį – ar skambinti greitajai, ar kreiptis konsultacijos telefonu?

Kada laukti nebegalima?

„Žmonės iš tiesų prisibijo kreiptis į gydytojus, ir tai suprantama. Tačiau jokiu būdu neturi būti pražiūrimos situacijos, kai kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. Svarbu suprasti, kad medicinos sistema veikia, specialistai budi ir pagalba yra teikiama“, – pabrėžia kardiologas Paulius Trinkauskas.

Gydytojas atkreipia dėmesį į simptomus, kuriuos pajutus nevalia laukti tikintis, kad šie netrukus praeis. Vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas krūtinėje, ypač už krūtinkaulio, spaudžiančio ar deginančio pobūdžio, lydimas dusulio, oro trūkumo, kartais pykinimo – būklė, kai privalu kreiptis į medikus. Kartais šis skausmas – ne tirpimas, o būtent skausmas – plinta į pečius, apatinį žandikaulį, gerklę, yra tarsi smaugiantis „kaklaraištis“. Skausmas gali nukeliauti ir į rankas, alkūnes, kiek dažniau – kairę ranką. Rečiau gali pasireikšti netipiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, skausmas skrandžio projekcijoje.

Kiek mažiau pavojingas yra duriantis, taškinis skausmas, kai žmogus gali tiksliai pirštu nurodyti, kur jam skauda. Tai dažniausiai susiję su neurologinėmis problemomis, tačiau, savaime suprantama, išvadas turi padaryti gydytojas specialistas.

Galvos svaigimas nėra tipinis ūmaus širdies veiklos sutrikimo požymis – žinoma, jei žmogus netenka sąmonės, jį „mėto į šonus“, padėtis gali būti labai rimta. Turi būti registruojama elektrokardiograma.

Dusulys – pavojaus signalas

Pavojaus signalas – ir naujai atsiradęs dusulys, ypač esant ramybės būsenos ar nedidelio fizinio krūvio metu. Jei užkopus nedaug laiptelių ar nuėjus nedidelę distanciją krūtinėje atsiranda spaudžiančio pobūdžio skausmas, jau vertėtų sunerimti.

Dusulys ramybės metu – pavojingas ženklas, galintis pranešti apie krūtinės anginą, infarktą ar plaučių arterinę emboliją.

Tiesa, dabartinėje didesnio streso situacijoje lengvą dusulį jaučia ir jauni žmonės, tai lemia užsitęsusi emocinė įtampa. Tačiau šis emocinės įtampos nulemtas simptomas nėra pavojingas.

Širdis ar panikos ataka?

Gydytojai kardiologai dažnai susiduria ir su pacientais, ištiktais panikos atakų, kurių kai kurie požymiai supainiojami su širdies veiklos sutrikimais. „Nėra algoritmo, pagal kurį žmogus pats nusistatytų diagnozę – ar tai širdies veiklos sutrikimas, ar panikos ataka. Žinoma, jei pacientui yra 20–30 metų, galime būti beveik tikri, kad infarktas jo neištiko. Tačiau visais atvejais geriausia išeitis – skambinti specialistams“, – pataria P.Trinkauskas.

Kartais, anot gydytojo, pakanka nuoseklaus, logiško pokalbio su įtampos kamuojamu pacientu, kad jis nurimtų ir pasijustų geriau.

Emocinės įtampos padariniai

„Dėl ilgai trunkančio streso gali pablogėti kraujospūdžio kontrolė, juntamas nemalonus širdies plakimas. Galbūt tai nekelia pavojaus, ypač jaunam žmogui, tačiau sukelia diskomfortą, nemigą. Lėtinis stresas niekam nėra gerai“, – sako gydytojas.

Didesnės rizikos grupėje, kalbant apie širdies sistemos ligas, yra 40 metų amžiaus ribą perkopę vyrai, ypač rūkantys, ir vyresnės nei 50-ies moterys. Visi asmenys, vyresni nei 60-ies, jau turėtų būti atidesni savo kūno signalams. Padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas, aukštesni cholesterolio rodikliai – papildomi rizikos veiksniai.

Sutriko širdies ritmas?

Dar viena širdies sistemos sutrikimų grupė, kurios negalima palikti savieigai, – širdies ritmo sutrikimai. Kuo vyresnio amžiaus žmogus, tuo didesnė rizika patirti prieširdžių virpėjimą. Esant sutrikusiam ritmui, kyla rizika susidaryti krešuliams širdies kamerose, o jie gali patekti į galvos smegenų arterijas, žarnyną, širdį maitinančias arterijas ir sukelti fatališkų pasekmių. Širdies ritmo sutrikimai nesukelia skausmo, bet žmogus gali jausti neritmišką širdies plakimą, oro trūkumą, pablogėjusią fizinio krūvio toleranciją. Jei toks pojūtis išlieka bent kelias valandas, būtina kreiptis į greitąją medicinos pagalbą, atlikti elektrokardiogramą.

„Po dviejų parų tokio prieširdžių virpėjimo išauga embolinių ligų rizika, įskaitant insultą“, – perspėja P.Trinkauskas.

Jei padidėjęs kraujospūdis

Dar viena didelė grupė žmonių, kurie turėtų atidžiai sekti savo sveikatos būklę, – pacientai, kurių kraujospūdis yra padidėjęs.

„Jei pasibaigė vaistai, negalima į tai numoti ranka, nes arterinis kraujospūdis gali smarkiai padidėti ir lemti rimtas ligas – insultą, ritmo sutrikimus, hipertenzinę krizę. Vaistų elektroniniu būdu gali paskirti tiek šeimos gydytojas, tiek privačios medicinos įstaigos. O jei asmens būklė pablogėja – šeimos gydytojas gali nusiųsti pacientą pas kardiologą. Net ir neišeinant iš namų, elektroniniu būdu gali būti paskirti nauji vaistai, stebima, ar jie tinka pacientui“, – pasakoja gydytojas P.Trinkauskas.

Normos ribomis laikomas sistolinis (viršutinis) spaudimas iki 135 mmHg, diastolinis (apatinis) – iki 85 mmHg. Optimalus kraujospūdis pacientams iki 80 m. – 125/75 mmHg.

Atsiradus minimiems ūmiems, bauginantiems simptomams, rekomenduojama skambinti greitajai medicinos pagalbai arba kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parekomenduotų tolesnius veiksmus.

VL

Rekomenduojami video