Pakoreguotos ES paramos įgyvendinimo taisyklės neleis pinigėliams patekti į nesąžiningųjų rankas. Be to, pasimokyta iš 2015-ųjų kuriozinių klaidų. Šįmet per du paraiškų paramai gauti teikimo laikotarpius bus padalyta per 100 mln. eurų ES ir valstybės paramos! Ir tai dar ne viskas – iš jų 30 mln. eurų bus skirta iki šiol labiausiai nuskriaustiems smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas numatytas kovo 1 d., o antrasis – balandžio 4 d.

Paraiškas rinks du kartus

Šįmet paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ bus renkamos du kartus. Nuo kovo 1 iki 31 d. bus priimamos paraiškos pagal supaprastintą tvarką, kai prašoma paramos suma ne didesnė nei 50 tūkst. eurų. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas bus skirtas žemdirbiams, kurių ūkiai priskirti smulkiųjų ir vidutinių ūkių kategorijai, t. y. kurių ekonominis dydis pagal metinę produkciją bus nuo 8 tūkst. iki 50 tūkst. eurų. Šiam kvietimui bus skiriama 30 mln. eurų.

Turintieji stambesnius ūkius (ir ne tik jie) paraiškas ES paramai gauti galės teikti nuo balandžio 4 d. iki gegužės 13 d. Beje, paraiškas bus galima teikti ir pagal supaprastintą tvarką, tokiu atveju parama bus ne didesnė kaip 50 tūkst. eurų. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta bendra 70 mln. eurų suma.

Pretenduojantiesiems į ES paramą reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiek tiek pakeisti projektų atrankos kriterijai. Vieni iš jų bus taikomi pirmajam paraiškų rinkimui, kiti – antrajam. Kodėl jie pakeisti? Todėl, kad praėjusiais metais, vertinant paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, kai kurie pareiškėjai nesąžiningai bandė pasinaudoti ES parama.

Paramos dydis kai kam sumažės

Pirmuoju paraiškų teikimo laikotarpiu maksimali galima paramos suma negalės viršyti 50 tūkst. eurų. Dalyvaujantiesiems antrajame paraiškų rinkimo etape maksimali paramos suma negalės viršyti 200 tūkst. eurų. Jeigu bus prašoma supaprastintos paramos, tai ir šį kartą ji negalės viršyti 50 tūkst. eurų. Beje, per visą paramos teikimo laikotarpį nuo 2014 iki 2020 m. paramos dydis negalės būti didesnis nei 400 tūkst. eurų.

Įdomu, kad išliko išskirtinai didelė investavimo į žieminius šiltnamius maksimali paramos suma, nors dabar ji perpus sumažinta ir negalės viršyti 1,5 mln. eurų, o per visą laikotarpį – iki 3 mln. eurų. Kokie tokio dosnumo argumentai?

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėjos Aušros Grygalienės atsakė trumpai: „Toks priimtas kolegialus ŽŪM sprendimas neeliminuoti šiltnamių savininkų. Jie turi teisę tikėtis gauti paramą, kaip ir visi kiti.“

„Suprasčiau investicijas į šiltnamius Turkijoje ar Ispanijoje, bet pas mus juk neapsimoka tiek lėšų skirti nuostolingiems žieminiams šiltnamiams išlaikyti. Tai tiesiog lėšų švaistymas“, – stebėjosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio skyriaus vadovė Lilija Šermukšnienė.

Paprastesnė tvarka

Gera žinia ta, kad šįmet Nacionalinė mokėjimo agentūra nereikalaus, kad žemdirbiai iš anksto pateiktų su banku pasirašytą paskolos sutartį. Ją reikės pristatyti prieš pateikiant mokėjimo prašymą, kuriame ir bus numatyta skolintų lėšų suma. Gera proga pasinaudoti ES parama kailinių žvėrelių augintojams, mat atsisakoma apribojimo, kad parama būtų teikiama tik maisto produktų gamybai.

Kaip „Valstiečių laikraštis“ jau rašė, buvo iškilę daug piktnaudžiavimo atvejų dėl standartinės produkcijos (SP) skaičiavimo ir dėl jos tikslinimo, nes taisyklėse buvo numatytas SP dydis net paraiškos pateikimo metu.

„Nusprendėme, kad paraiškoms, kurios bus pateiktos ir remiamos pirmą metų pusmetį, SP bus vertinama vadovaujantis sausio 1 d. duomenimis, o antrą metų pusmetį paraiškos bus vertinamos remiantis Žemės ūkio ir kaimo verslo centro birželio 31 d duomenimis. Taigi nuo šiol SP tikslinančių pažymų teikti nereikės“, – priminė A.Grygalienė.

Reikės ir pesimistinio varianto

2015-aisiais pateiktose paraiškose ir verslo planuose netrūko perdėtai optimistinių prognozių.

„Šįmet verslo plane reikės numatyti ne tik pamėgtą optimistinį, bet ir pesimistinį ūkio plėtros variantą“, – priminė A.Grygalienė.

Kaip tai padaryti? Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu planuos valdomus žemės ūkio plotus didinti panaudos būdu, verslo plane tokiam kandidatui reikės atlikti skaičiavimus, kas nutiktų, jeigu padėtis taip pasikeistų, kad panaudos būdu tos žemės jis nebegalėtų išsinuomoti, o turėtų ją nuomoti įprastai, t. y. mokėdamas mokesčius.

Pareiškėjams numatyti ir papildomi įsipareigojimai. Pavyzdžiui, reikės įsipareigoti, kad pareiškėjo turimas ar žemės ūkio naudmenų plotas bei numatytas padidinti plotas bus išlaikyti visą paramos įgyvendinimo laikotarpį.

„Leidžiama plotą sumažinti tik iki 5 proc. Jeigu sudarytas žemės nuomos sutartis kontrolės laikotarpiu teks nutraukti, tokiu atveju pareiškėjams bus skirtas 12 mėnesių terminas naujoms sutartims sudaryti“, – sakė A.Grygalienė.

Pelningumo reikalavimai

Daug prieštaringų diskusijų sulaukė ketinimai taisyklėse nustatyti papildomą pareiškėjų įsipareigojimą, kuris užtikrintų, kad, įgyvendinus investicijas, ūkio ekonominės veiklos rezultatai nepablogės, t. y. kad ūkio pelnas trečiais metais po projekto įgyvendinimo bus ne mažesnis kaip ataskaitiniais metais prieš paraiškos paramai gauti pateikimą. Tiesa, numatyta ir išlygų.

„Reikalavimas išsaugoti ekonominės veiklos rezultatus nebus taikomas tais atvejais, kai veiklos rezultatų sumažėjimui įtakos turės bendra visame veiklos sektoriuje susidariusi ar valstybės mastu pripažinta nepalanki situacija arba, pavyzdžiui, dėl stichinių nelaimių. Be to, šis reikalavimas netaikomas, kai parama gaunama supaprastinta tvarka“, – priminė A.Grygalienė.

Keičiami ir bendrųjų išlaidų finansavimo dydžiai. Pavyzdžiui, bendrosios išlaidos negalės viršyti 1 800 eurų, o jeigu numatyti statybos darbai – 3 000 eurų. Supaprastintos paramos atveju bendrųjų išlaidų dalis negalės būti didesnė nei 1 000 eurų.

Liūdna žinia piktnaudžiautojams

Bandoma pasimokyti iš praėjusių ES paramos teikimo laikotarpių. Pavyzdžiui, jeigu 2007–2013 m. ūkininkas įsigijo derliaus nuėmimo kombainą, tai šiuo laikotarpiu tos pačios augalų rūšies nuėmimo kombaino jau nebegalės įsigyti. Kodėl?

„Nustatyti atvejai, kai, pasibaigus finansavimo laikotarpiui, pareiškėjai skubėdavo parduoti dar tinkamą kombainą, o paskui paraiškoje teikdavo, kad jam būtina įsigyti kitą. Manome, kad kombainas gali tarnauti ilgiau nei 5 metus“, – sakė A.Grygalienė.

Šįmet auksines viltis praras ir ūkininkai, kurie tikėjosi su ES parama įsigyti džipus kaip transporto priemonę kroviniams vežti. Ne paslaptis, kad kai kuriems ūkininkams pavyko surasti ir tokią nišą. Nuo šių metų taisyklėse jau labai aiškiai parašyta, kad verslo planuose galima numatyti transporto priemonę kroviniams vežti, bet tokioje transporto priemonėje turi būti 2–3 sėdimos vietos, o krovinių skyrius turi būti atskirtas pertvara ir be langų.

Kriterijų perteklius

Vilma Daugalienė, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė

Europos Komisija mus kritikuoja, kad nustatėme labai daug atrankos kriterijų. Jie reikalingi atrenkant geriausius projektus, tačiau nebūtina taip susismulkinti, kaip pasielgėme mes. Deja, ūkininkai siūlo vis daugiau įvairių kriterijų. Mano manymu, kiekvienas siūlo tai, kas jam palankiau. Tačiau artėjame prie ribos. Būsime priversti persvarstyti visą atrankos sistemą ir mažinti kriterijų skaičių. Šįmet ką nors keisti jau per vėlu, tačiau ateityje, ko gero, to neišvengsime. Supraskime principą – ES parama skiriama ūkių konkurencingumui didinti, ir tai turi būti pagrindinis kriterijus.

Pilkieji prioritetai

Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas

Mano manymu, Kaimo plėtros programos projektai valstybei turi būti svarbūs ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu. Pavyzdžiui, prioritetas kažkodėl skiriamas nuostolingam šiltnamių, o ne kiaulininkystės sektoriui, kuris Lietuvai yra svarbesnis. Kodėl šiltnamių ūkių projektams skiriama 7 kartus didesnė (anksčiau buvo 20 kartų) parama nei bet kuriam kitam žemės ūkio subjektui? Visi kritikuoja, bet niekas nesikeičia. Akivaizdu, kad kurie subjektai konkurenciniu požiūriu labai išskiriami, o juk dauguma žemdirbių apskritai niekada negavo ES paramos.