Rubrika

Šilutės ūkininkai prašo valdžios pagalbos

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasirašė raštą, kuriuo kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją ir Vyriausybę dėl nuostolių kompensavimo ūkininkams. Gausūs krituliai ir menkos grūdų pirkimo kainos šiemet mūsų rajono ūkininkams pridarys daug nuostolių. Ko prašo ūkininkai? Rašte Žemės ūkio ministerijai ir Vyriausybei rašoma, kad Šilutės r. savivaldybė gavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Šilutės skyriaus kreipimąsi dėl liepos-rugpjūčio mėnesiais iškritusio gausaus kritulių kiekio. Šilutės hidrometeorologijos stoties duomenimis, liepos mėnesį iškrito 87,1 mm kritulių, kai įprasta klimatinė norma 70,0 mm, nuo rugpjūčio 1 iki 20 dienos iškrito 173,8 mm (klimatinė norma 59,0 mm). Ūkininkai vis dar negali įvažiuoti į kai kuriuos laukus su kombainais, nes technika klimpsta permirkusiose dirvose. Dėl pakitusių oro sąlygų, jų nepastovumo, nuimamo derliaus kiekis ir kokybė smarkiai sumažėjo. Perdirbimo įmonės nenori pirkti prastos kokybės derliaus arba moka už jį labai nedaug. „Matydami, kad drėgmės šiemet per daug ir norėdami patikslinti duomenis, mes paprašėme informacijos iš Šilutės hidrometeorologijos stoties. Pamatėme, kad įprastinės normos viršijamos beveik trigubai. O dėl patiriamų nuostolių ūkininkai į mus kreipėsi ne pavieniui, o per Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus vadovą Kęstutį Andrijauską“, – sakė Šilutės r. savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis. Anot K. Andrijausko, akivaizdu, kad bus patirta didelių nuostolių, kai kam ir bankrotas jau žvelgia į akis. Nuspręsta prašyti rajono vadovų, LR Seimo narių Artūro Skardžiaus, Kęsto Komskio, Remigijaus Žemaitaičio pagalbos. Belieka tikėtis, kad pavyks sulaukti bent kokios nors paramos. Žvilgsnis iš arčiau Kęstutis Andrijauskas pakvietė Kaimo reikalų skyriaus vedėją Povilą Budvyti kartu apsilankyti UAB „Šilutės girnos“, kuri perka grūdus, lietaus nuniokotuose ūkininkų laukuose, pabendrauti su pačiais žemdirbiais. „Derlius kone perpus mažesnis nei pernai, o kainos kritusios. Pernai prikuldavome apie 5 tonas kviečių iš hektaro ir toną parduodavome gaudami apie 178 eurus už ekstra klasės grūdus ir apie 168 eurus už 3 klasės kviečius. Manėme, kad moka mažai. Šiemet prikuliame apie 3,5 tonos iš hektaro, bet už ekstra klasės grūdus bemoka apie 150 eurų, už 3 klasės grūdus apie – 130 eurų ir tos kainos nuolat mažėja. Grūdų kokybė tokia, kad jie dažniausiai yra tik 4 klasės, o už tokių toną temoka iki 120 eurų. Anksčiau tokiu metu būčiau su jumis nebendravęs, dirbčiau savo laukuose. Dabar iki pietų turime laukti, kol nudžius rasa. Po pietų laiko taip pat nėra daug, nes vakarėjant anksti susidaro rasa. Išlaidas didina ir apie 20 proc. grūdų drėgnumas. Juos reikia džiovinti iki standartinių 14 proc.“, – prie elevatorių pasakojo Ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas, jam antrino kiti derlių atvežę ūkininkai. „Kad būtų aiškiau, pateiksiu skaičių: mums, šilutiškiams, į vieną hektarą kviečių reikia investuoti mažiausiai 700 eurų. Kad nepatirtume nuostolių, derlius turi būti mažiausiai 3,5 tonos, o supirkimo kainos – bent 150 eurų už toną, plius maždaug 150 eurų už hektarą subsidijų. Paprastai vidutinis derlius būna apie 5 tonas iš hektaro. Taigi, akivaizdu, kad šiemet dirbame nuostolingai. Blogai ir javų, ir daržovių augintojams. Savaitę vandenyje pramirkusias bulves sudėtinga sandėliuoti, ant daugelio šiuometinių bulvių gumbų jau matosi puvinio židiniai“, – kalbėjo K. Andrijauskas. Jis pakvietė į Ramučių kaimą apžiūrėti gardamiškio ūkininko Rimanto Jurjono žirnių lauko, Kulėšuose rodė į žemę suplūktas pajuodusias Jono Šakurskio kviečių varpas. Su Balčių kaime (Vainuto sen.) ūkininkaujančiu Jonu Erciumi pavyko ir pabendrauti. Tokių metų dar nematė Apie 120 ha Vainuto seniūnijoje valdantis Jonas Ercius sakė tokių metų nepamenantis, jis nelabai beišmano, kaip reikės finansiškai išsisukti. „Baisu. Dar tokių metų nesu matęs: ir iš pieno dėl mažų kainų nieko gero, ir iš grūdų nieko. Neįmanoma įvažiuoti į laukus. Technika arba stringa, arba palieka gilias lauką gadinančias vėžes. Žirnių kūlėme po toną iš hektaro. Prikūlėme tiek, kiek leido orai. Kiti išbyrėjo ir jau sudygo. Negana to, laukus nutrypia gervės. Yra tokių vietų, kur jos susirenka didžiuliais pulkais. Būtų malonu, kad valdžia atkreiptų dėmesį į ūkininkus, pamatytų, kad ir tokie egzistuoja, jie irgi gyvi žmonės, kuriems reikia išgyventi. Kimbamės iš paskutiniųjų ir vienaip, ir kitaip. Gal ir nedrąsu paramos parašyti tai dėl pieno kainų, tai dėl lietaus pridarytų nuostolių, bet kitos valstybės savo ūkininkus juk remia. Kainos menkos, kreditai paimti. Visi spaudžia. Pagrindiniai mokėjimų terminai – spalio pradžioje. Kreditoriai grasina atimti žemę. Visai neįsivaizduoju, kaip toliau gyventi“,– nulydėdamas akimis nuskrendančių gervių pulkelį pasakojo ūkininkas Jonas Ercius. Vaidotas VILKAS